LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL FINANSŲ MINISTRO 2004 M. VASARIO 12 D. ĮSAKYMO NR. 1K-047 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS ANTIKORUPCINĖS PROGRAMOS TVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2016 m. rugpjūčio 5 d. d. Nr. 1K-310

Vilnius

 

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. vasario 12 d. įsakymą Nr. 1K-047 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos antikorupcinės programos tvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS 2016–2025 METŲ ANTIKORUPCINĖS PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinė kovos su korupcija programa), 40 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.3 papunkčiu ir siekdamas pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kompetenciją prisidėti prie Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos įgyvendinimo 2015–2019 metų tarpinstitucinio veiklos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 648 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos įgyvendinimo 2015–2019 metų tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“, vykdymo, jo tikslų ir uždavinių pasiekimo:

1. T v i r t i n u Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016–2025 metų antikorupcinę programą (toliau – Finansų ministerijos antikorupcinė programa) (pridedama).

2. Į p a r e i g o j u:

2.1. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administracijos padalinių ir finansų ministro valdymo sričiai priskirtų įstaigų (Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos prie Finansų ministerijos, Finansų ministerijos mokymo centro, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros, Lietuvos statistikos departamento, Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) vadovus pagal kompetenciją užtikrinti Finansų ministerijos antikorupcinės programos įgyvendinimo priemonių plane nurodytų korupcijos prevencijos priemonių vykdymą;

2.2. valstybės valdomų įmonių, kuriose Lietuvos Respublikos finansų ministerija yra akcijų valdytoja arba įgyvendina savininko teises (valstybės įmonės „Lietuvos prabavimo rūmai“, valstybės įmonės Turto banko, valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“, uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“, uždarosios akcinės bendrovės Viešųjų investicijų plėtros agentūros ir „Lietuvos energija“, UAB) (toliau – įmonės), vadovus:

2.2.1. pagal kompetenciją užtikrinti, kad įmonėse įgyvendinama korupcijos prevencija atitiktų Nacionalinėje kovos su korupcija programoje ir Finansų ministerijos antikorupcinėje programoje nustatytus tikslus ir uždavinius;

2.2.2. siekiant didinti įmonių veiklos skaidrumą ir valdymo atvirumą, nuo 2017 m. sausio 1 d. įmonių interneto svetainėse skelbti informaciją apie įmonių veiklą korupcijos prevencijos srityje (antikorupcines iniciatyvas, priemones, jų įgyvendinimo rezultatus, asmenų, atsakingų už antikorupcinę veiklą, kontaktinę informaciją, pranešimų apie įtariamas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas pateikimo įmonėms būdus ir priemones).  

 

 

 

Finansų ministrė Rasa Budbergytė


 

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2004 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1K-047

(Lietuvos Respublikos finansų ministro

2016 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. 1K-310

redakcija)

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS 2016–2025 METŲ ANTIKORUPCINĖ PROGRAMA

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016–2025 metų antikorupcinės programos (toliau – Finansų ministerijos antikorupcinė programa) paskirtis – užtikrinti ilgalaikę, veiksmingą ir kryptingą korupcijos prevencijos ir kontrolės sistemą Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje (toliau – Finansų ministerija) ir finansų ministro valdymo sričiai priskirtose įstaigose – Muitinės departamente prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyboje prie Finansų ministerijos, Finansų ministerijos mokymo centre, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, viešojoje įstaigoje Centrinėje projektų valdymo agentūroje, Lietuvos statistikos departamente, Lošimų priežiūros tarnyboje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau kartu – įstaigos).

Finansų ministerijos antikorupcine programa yra siekiama pagal Finansų ministerijos kompetenciją prisidėti prie Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinė kovos su korupcija programa), nuostatų įgyvendinimo finansų ministro valdymo srityje.

2. Finansų ministerijos antikorupcinės programos nuostatos taikomos Finansų ministerijai ir įstaigoms, atliekant įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas ir įgyvendinant valstybės politiką finansų ministrui pavestose valstybės valdymo srityse.

3. Finansų ministerijos antikorupcinė programa parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (toliau – Korupcijos prevencijos įstatymas) 7 straipsnio 3 dalimi, Nacionalinės kovos su korupcija programos 40 punktu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos įgyvendinimo 2015–2019 metų tarpinstitucinį veiklos planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 648 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos įgyvendinimo 2015–2019 metų tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“ (toliau – Tarpinstitucinis planas), Europos Komisijos 2014 metų kovos su korupcija Europos Sąjungoje ataskaitą, skelbiamą Europos Komisijos interneto svetainėje http://ec.europa.eu/, sociologinių tyrimų apie korupcijos situaciją Lietuvoje rezultatus, 2015 m. gegužės 19 d. Finansų ministerijos korupcijos rizikos valdymo vertinimo vidaus audito ataskaitą Nr. 16.2-A-3 ir 2008–2015 metų Finansų ministerijos ir įstaigų veiklos sričių antikorupcinės analizės praktinę patirtį ir rezultatus.

4. Finansų ministerijos antikorupcinėje programoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Korupcijos prevencijos įstatyme ir Nacionalinėje kovos su korupcija programoje.

5. Finansų ministerijos antikorupcinė programa įgyvendinama pagal Finansų ministerijos antikorupcinės programos priede pateiktą Finansų ministerijos antikorupcinės programos įgyvendinimo priemonių planą (toliau – priemonių planas).

 

II SKYRIUS

APLINKOS ANALIZĖ

 

PIRMASIS SKIRSNIS

SOCIOLOGINIŲ TYRIMŲ DUOMENYS

 

6. Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ skelbiamas korupcijos suvokimo indeksas (toliau – KSI) parodo, kaip įvairioms pasaulio valstybėms pavyksta kontroliuoti korupciją. Korupcijos mastą viešajame ir politikos sektoriuose vertina įvairių sričių ekspertai ir verslo lyderiai. Pagal tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ paskelbtus KSI 2015 metų tyrimo rezultatus Lietuvai skirtas 61 balas iš 100 galimų ir 32 vieta 168 šalių sąraše, 2014 metais Lietuva gavo 58 balus ir užėmė 39 vietą iš 174 valstybių (100 balų – labai skaidri, 0 – labai korumpuota valstybė). Taigi, per metus Lietuvos KSI pagerėjo 3 balais, kas leido šaliai pakilti septyniomis pozicijomis – iš 39 į 32 vietą. Lietuva užima 18 vietą tarp Europos Sąjungos ir Vakarų Europos valstybių, 2014 metais ji buvo 20.

Nors Lietuva ir pagerino savo vietą vertinant KSI, tačiau pagal 2014 metų Pasaulio korupcijos barometro tyrimo duomenis net 58 proc. Lietuvos gyventojų teigė, kad korupcija Lietuvoje yra labai paplitusi (Europos Sąjungos vidurkis – 27 proc.). Pasaulinio korupcijos barometro 2013 metų duomenimis, 77 proc. Lietuvos gyventojų manė, kad asmeninės pažintys yra labai svarbios norint išspręsti klausimą viešajame sektoriuje (Europos Sąjungos vidurkis – 66 proc.). 26 proc. Lietuvos gyventojų teko duoti kyšį švietimo, teismų, sveikatos priežiūros, policijos, registravimo ir leidimų išdavimo, komunalinių paslaugų teikimo, mokesčių, žemėtvarkos institucijose.

7. Finansų ministerija vertina Nacionalinėje kovos su korupcija programoje nurodytus sociologinių tyrimų rezultatus ir įvardytus korupcijos rizikos veiksnius, kaip galinčius turėti objektyvią įtaką kiekvienos valstybės institucijos, tarp jų ir Finansų ministerijos bei įstaigų, veiklai, todėl mato būtinybę nuolat tobulinti įgyvendinamų korupcijos prevencijos priemonių sistemą, rengti ir vykdyti kompleksines antikorupcines priemones Finansų ministerijos ir įstaigų veiklos srityse, kuriose yra didžiausia rizika korupcijai atsirasti. Finansų ministerija ypatingą dėmesį kreipia į teisės normų kolizijos ir spragų, galinčių sudaryti prielaidas valstybės tarnautojams ir darbuotojams piktnaudžiauti tarnyba ir atlikti pavestas funkcijas, vadovaujantis ne teisės aktais, o savivaliaujant arba pasinaudojus teisės aktų spragomis siekti savo ar kitų asmenų individualios naudos, šalinimą. Be to, Finansų ministerija nuolat siekia stiprinti valstybės tarnautojų ir darbuotojų profesinę kompetenciją, antikorupcinio švietimo ir informavimo priemonėmis ugdyti pilietiškumą, skatinti nepakantumą neetiškam elgesiui, galinčiam sudaryti realias prielaidas korupcijai.

8. Nors Finansų ministerijoje iki šiol nenustatyta kyšininkavimo atvejų ar kitų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, Finansų ministerija antikorupcinėje veikloje laikosi pozicijos, kad geriausiai su korupcija galima kovoti vengiant jos atsiradimo. Korupcijos prevencijos ir kontrolės stiprinimas ir nuolatinis tobulinimas yra Finansų ministerijos antikorupcinės politikos pagrindas.

9. Finansų ministerijos, kaip valstybės institucijos, formuojančios politiką finansų srityje, veikla rengiant finansų srities teisės aktus, užtikrinant efektyvų ir racionalų valstybės, Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų valdymą ir investavimą, finansų sektoriaus plėtrą bei sklandų kitų finansų srities priemonių įgyvendinimą, reikalauja ir veiksmingos korupcijos prevencijos. Būtina nuolatinė korupcijos situacijos analizė, neformalios ir efektyvios prevencijos priemonės, realiai mažinančios korupcijos prielaidas, susijusias su Finansų ministerijai ir įstaigoms pavestomis funkcijomis, atliekamomis procedūromis, dokumentų rengimo tvarka, valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmais, teisėmis ir pareigomis, priimamais sprendimais ir jų kontrolės mechanizmu.

ANTRASIS SKIRSNIS

POLITINIAI IR TEISINIAI VEIKSNIAI

 

10. Finansų ministerijos antikorupcinei veiklai, taip pat ir korupcijos prevencijos organizavimui finansų ministrui priskirtose valdymo srityse įtakos turi šalyje vykstantys politiniai procesai, priimami sprendimai, korupcijos prevenciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.

11. Teisinė bazė ir šalies institucinė sistema sukuria prielaidas korupcijos priežasčių šalinimo mechanizmui funkcionuoti, tačiau korupcijos prevenciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatų įgyvendinimas šalyje dar nėra patenkinamas, todėl korupcijos prevencijos poveikis korupcijos mastui ir suvokimui dar yra nepakankamas.

12. Finansų ministerija, kaip valstybės institucija, siekia efektyviai įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas finansų srities valstybės valdymo funkcijas ir valstybės politiką šioje srityje, taip pat realiai ir veiksmingai prisidėti prie kovos su korupcija ir viešojo sektoriaus veiklos skaidrumo įgyvendinimo.

13. Atsižvelgdama į sociologinių tyrimų duomenis apie korupcijos būklę Lietuvoje, didelį gyventojų nepasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, nepasitenkinimą viešojo administravimo neefektyvumu ir vertindama korupciją, kaip realią grėsmę kiekvienos institucijos ir visos šalies prestižui, Finansų ministerija vykdo sistemingą ir kryptingą antikorupcinę politiką, kurios tikslas – stiprinti vykdomos veiklos skaidrumą atskleidžiant ir sumažinant arba pašalinant galimas korupcijos atsiradimo prielaidas.

14. Siekiant Nacionalinėje kovos su korupcija programoje nustatytų kovos su korupcija tikslų, buvo priimtas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. rugsėjo 20 d. įsakymas Nr. 1K-261 „Dėl Finansų ministerijos ir finansų ministro valdymo sričiai priskirtų įstaigų, įmonių korupcijos prevencijos tvarkos aprašo patvirtinimo ir Finansų ministerijos korupcijos prevencijos koordinavimo ir kontrolės komisijos sudarymo“.

15. Pagrindiniai einamojo laikotarpio iššūkiai korupcijos prevencijos srityje, kuriuos būtina įveikti, siekiant stiprinti Finansų ministerijos ir įstaigų veiklos skaidrumą, viešumą ir atskaitingumą visuomenei – kurti ir įdiegti inovatyvias korupcijos prevencijos priemones, pagrįstas informacinėmis technologijomis, skirtas elektroninėje erdvėje aiškia ir visuomenei suprantama forma skelbti vizualizuotą informaciją, susijusią su viešųjų finansų naudojimu.

 

 

TREČIASIS SKIRSNIS

KORUPCIJOS PREVENCIJA FINANSŲ MINISTERIJOS IR ĮSTAIGŲ VEIKLOS SRITYSE, KURIOSE YRA KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖ

 

16. Vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, Finansų ministerijos ir finansų ministro valdymo sričiai priskirtų įstaigų, įmonių korupcijos prevencijos tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1K-261 „Dėl Finansų ministerijos ir finansų ministro valdymo sričiai priskirtų įstaigų, įmonių korupcijos prevencijos tvarkos aprašo patvirtinimo ir Finansų ministerijos korupcijos prevencijos koordinavimo ir kontrolės komisijos sudarymo“ (toliau – Korupcijos prevencijos tvarkos aprašas), nustatyta tvarka Finansų ministerijos ir įstaigų veiklos sritys, kurios atitinka bent vieną iš Korupcijos prevencijos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, yra priskirtos veiklos sritims, kuriose yra didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, ir įtrauktos į Finansų ministerijos ir finansų ministro valdymo sričiai priskirtų įstaigų veiklos sričių, kuriose yra korupcijos pasireiškimo tikimybė, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 1K-288 „Dėl Finansų ministerijos ir finansų ministro valdymo sričiai priskirtų įstaigų veiklos sričių, kuriose yra korupcijos pasireiškimo tikimybė, nustatymo“ (toliau – antikorupciniu požiūriu rizikingiausių veiklos sričių sąrašas). Antikorupciniu požiūriu rizikingiausių veiklos sričių sąrašas kasmet yra įvertinamas ir, esant reikalui, keičiamas, atsižvelgiant į šiose veiklos srityse funkcijas atliekančių Finansų ministerijos administracijos padalinių ir įstaigų pasiūlymus dėl aktualių korupcijos grėsmių ir jų sumažinimo ar pašalinimo.

17. Finansų ministerijos korupcijos prevencijos koordinavimo ir kontrolės komisija, sudaryta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1K-261 „Dėl Finansų ministerijos ir finansų ministro valdymo sričiai priskirtų įstaigų, įmonių korupcijos prevencijos tvarkos aprašo patvirtinimo ir Finansų ministerijos korupcijos prevencijos koordinavimo ir kontrolės komisijos sudarymo“ (toliau – Finansų ministerijos korupcijos prevencijos koordinavimo ir kontrolės komisija), atsižvelgusi į Vyriausybės programos prioritetus kovos su korupcija srityje ir įvertinusi korupcijos grėsmes pagal Korupcijos prevencijos tvarkos apraše nustatytus kriterijus, kasmet teikia finansų ministrui tvirtinti Finansų ministerijos ir finansų ministro valdymo sričiai priskirtų įstaigų veiklos sričių, kuriose einamaisiais metais tikslinga atlikti antikorupcinę analizę ir vertinimą, sąrašą. Atliekant antikorupcinę analizę ir vertinimą veiklos sritys analizuojamos ir vertinamos antikorupciniu požiūriu, siekiant išsiaiškinti atliekamų funkcijų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų atsakomybės, sprendimų priėmimo mechanizmo reglamentavimą, veiklą reglamentuojančių teisės aktų spragas ir prieštaravimus, galinčius sudaryti prielaidas valstybės tarnautojams ar kitiems asmenims turėti materialinės ar kitokios naudos piktnaudžiaujant valstybės tarnyba, nustatyti labiausiai korupcijos pažeidžiamus veiklos sričių procesus ir procedūras, imtis jų skaidrumą užtikrinančių prevencinių priemonių.

18. Nustačius ir nuolat keičiant antikorupciniu požiūriu rizikingiausių veiklos sričių sąrašą, Korupcijos prevencijos tvarkos apraše nustačius išsamias veiklos sričių antikorupcinės analizės ir vertinimo procedūras, vienodas analizės ir vertinimo dokumentų formas, korupcijos prevencijos priemonių rengimo ir atskaitomybės už šių priemonių įgyvendinimą tvarką, sukurtas teisinis pagrindas ir veiksmingas mechanizmas korupcijos prevencijos procesams koordinuoti ir didžiausioms korupcijos rizikoms valdyti svarbiausiose Finansų ministerijos ir įstaigų veiklos srityse.

19. Siekiant padidinti veiklos sričių antikorupcinės analizės ir vertinimo sistemos veiksmingumą, svarbu užtikrinti antikorupcinių procedūrų atlikimo operatyvumą, nuolatinį pobūdį ir profesionalų rezultatų panaudojimą veiklos skaidrumui didinti. Todėl tikslinga bent vieną kartą per penkerius metus antikorupciniu požiūriu įvertinti visas į antikorupciniu požiūriu rizikingiausių veiklos sričių sąrašą įtrauktas veiklas, pagal poreikį įgyvendinti būtinas prevencijos priemones, įvertinti šių priemonių poveikį korupcijos situacijai ir rizikos lygiui, užtikrinti korupcijos prevencijos procedūrų tęstinumą ir nuoseklų tobulinimą, atsižvelgiant į praktinę patirtį ir einamojo laikotarpio aktualijas.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

FINANSŲ MINISTERIJOS ANTIKORUPCINĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO

2011–2015 METŲ REZULTATAI

 

20. Finansų ministerijos antikorupcinėje programoje nustatyto tikslo pasiekimas 2011–2015 metais vertinamas pagal priemonių plane nustatytus tikslo rezultato kriterijus:

20.1. Kasmet antikorupciniu požiūriu įvertinama bent 10 proc. rizikingiausių Finansų ministerijos ir įstaigų veiklos sričių ir pagal poreikį įgyvendinamos būtinos korupcijos prevencijos priemonės.

Pasiektas rezultatas – parengtos ir įgyvendintos korupcijos prevencijos priemonės užtikrino skaidresnį ir aiškesnį analizuotų veiklos sričių teisinį reglamentavimą, kryptingai ir nuosekliai atliekamos, nuolat tobulinamos korupcijos prevencijos kontrolės ir koordinavimo procedūros suteikė vertingos praktinės patirties antikorupcinės veiklos organizavimo srityje, prisidėjo prie antikorupcinės aplinkos ir elgsenos formavimo ir stiprinimo Finansų ministerijoje ir įstaigose.

Į antikorupciniu požiūriu rizikingiausių veiklos sričių sąrašą yra įtraukta 61 veiklos sritis, ne mažiau kaip 10 proc. šių veiklos sričių kiekvienais metais buvo įvertinta antikorupciniu požiūriu Korupcijos prevencijos tvarkos apraše nustatyta tvarka, parengtos ir įgyvendintos finansų ministro patvirtintos korupcijos prevencijos priemonės, skirtos antikorupcinės analizės ir vertinimo metu nustatytoms korupcijos rizikoms sumažinti ar pašalinti. Finansų ministro įsakymai dėl antikorupciniu požiūriu rizikingiausių veiklos sričių, kurios 2011–2015 metais buvo įvertintos antikorupciniu požiūriu, ir informacija apie šių veiklos sričių vertinimo rezultatus skelbiama Finansų ministerijos interneto svetainės skyriaus „Veiklos sritys“ srityje „Korupcijos prevencija“. 

Nors pasiektas Finansų ministerijos antikorupcinės programos tikslo rezultatas ir atitiko šiame papunktyje aptariamą tikslo rezultato vertinimo kriterijų, Finansų ministerijos antikorupcinės programos 19 punkte nustatytas siekis (bent vieną kartą per penkerius metus antikorupciniu požiūriu įvertinti visas į antikorupciniu požiūriu rizikingiausių veiklos sričių sąrašą įtrauktas veiklas) 2011–2015 metais įgyvendintas tik iš dalies, t. y. antikorupciniu požiūriu įvertinta apie 90 proc. rizikingiausių veiklos sričių (2016 metais antikorupciniu požiūriu numatoma įvertinti dar neįvertintas veiklos sritis). Pagrindinės priežastys, dėl kurių nepavyko įgyvendinti minėto siekio – nepakankami žmogiškieji ištekliai korupcijos prevencijos funkcijoms atlikti, antikorupciniu požiūriu rizikingiausių veiklos sričių sąrašo pakeitimai, susiję su šias veiklos sritis reglamentuojančių teisės aktų pokyčiais.

20.2. Sudaromos galimybės asmenims pranešti apie korupcijos apraiškas Finansų ministerijos ir įstaigų veikloje.

Pasiektas rezultatas – Finansų ministerijos interneto svetainės skyriaus „Veiklos sritys“ srityje „Korupcijos prevencija“ visiems suinteresuotiems subjektams sudarytos galimybės pranešti apie įtariamas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, pateikti pasiūlymus dėl korupcijos prevencijos priemonių tobulinimo elektroninio pašto adresu pranesimai@finmin.lt, informuojama, kad pranešimus, pasiūlymus ir informaciją taip pat galima pateikti žodžiu ir raštu asmenims, įgaliotiems vykdyti korupcijos prevenciją ir kontrolę Finansų ministerijoje ir įstaigose, skelbiami šių asmenų kontaktiniai duomenys.

21. Įgyvendinant Finansų ministerijos antikorupcinę programą buvo pasiekti 2011–2015 metų programos įgyvendinimo priemonių plane nustatyti rezultatai. Finansų ministerijos antikorupcinės programos uždavinių įgyvendinimo rezultatai yra įvertinti Korupcijos prevencijos priemonių vykdymo ataskaitose, kurios skelbiamos Finansų ministerijos interneto svetainės skyriaus „Veiklos sritys“ srityje „Korupcijos prevencija“.

 

III SKYRIUS

FINANSŲ MINISTERIJOS ANTIKORUPCINĖS PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR VERTINIMO KRITERIJAI

 

22. Finansų ministerijos antikorupcinės programos tikslas – didinti veiklos skaidrumą, viešumą ir atskaitingumą visuomenei, stiprinti atsparumą korupcijai finansų ministrui priskirtose valdymo srityse.

23. Siekiant Finansų ministerijos antikorupcinės programos tikslo, įgyvendinami šie uždaviniai:

23.1. vykdyti Tarpinstitucinio plano priemones, sudarant geresnes galimybes viešųjų finansų visuomeninei kontrolei, prisidedant prie teisėsaugos gebėjimų atskleisti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas stiprinimo;

23.2. įgyvendinti priemones, parengtas pagal antikorupciniu požiūriu rizikingiausių veiklos sričių antikorupcinės analizės ir vertinimo rezultatus;

23.3. didinti antikorupcinio švietimo sklaidą, stiprinti valstybės tarnautojų ir darbuotojų antikorupcinės elgsenos paskatas.

24. Finansų ministerijos antikorupcinėje programoje nustatyto tikslo pasiekimas vertinamas pagal priemonių plane nustatytus tikslo rezultato kriterijus, o Finansų ministerijos antikorupcinės programos uždavinių įgyvendinimas vertinamas pagal priemonių plane nustatytus laukiamo rezultato vertinimo kriterijus.

25. Priemonių plano priemonės vertinamos pagal jų įgyvendinimo būklę.

 

IV SKYRIUS

FINANSŲ MINISTERIJOS ANTIKORUPCINĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, STEBĖSENA, ATSKAITOMYBĖ

 

26. Finansų ministerijos antikorupcinės programos įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja Finansų ministerijos korupcijos prevencijos koordinavimo ir kontrolės komisija.

27. Finansų ministerijos antikorupcinės programos uždaviniams įgyvendinti sudaromas priemonių planas, į kurį įtraukiamos Tarpinstitucinio plano priemonės, už kurias atsakinga Finansų ministerija ir įstaigos, priemonės, parengtos Korupcijos prevencijos tvarkos apraše nustatyta tvarka pagal veiklos sričių antikorupcinės analizės ir vertinimo rezultatus, ir priemonės, skirtos antikorupcinio švietimo sklaidai didinti, valstybės tarnautojų ir darbuotojų antikorupcinės elgsenos paskatoms stiprinti.

28. Priemonių plane nustatomas konkrečių priemonių turinys, už priemonių įgyvendinimą atsakingi Finansų ministerijos administracijos padaliniai ir įstaigos, priemonių įgyvendinimo terminai, laukiami rezultatai ir priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai.

29. Priemonių plane nustatytų priemonių turinys ar jų įgyvendinimo terminai gali būti keičiami ar priemonės išbraukiamos iš priemonių plano tik motyvuotu priemonės vykdytojo pasiūlymu, kuriam turi pritarti Finansų ministerijos korupcijos prevencijos koordinavimo ir kontrolės komisija.

30. Finansų ministerijos antikorupcinės programos įgyvendinimo metu Finansų ministerijos administracijos padaliniams ir įstaigoms metodinę pagalbą Finansų ministerijos antikorupcinės programos ir jos priemonių įgyvendinimo klausimais teikia finansų ministro įgaliotas asmuo, kuris Finansų ministerijoje vykdo korupcijos prevencijos ir kontrolės funkcijas.

31. Finansų ministerijos antikorupcinės programos įgyvendinimo stebėsenai atlikti Finansų ministerijos administracijos padalinių ir įstaigų vadovai paskiria kontaktinius asmenis ir apie tai informuoja Finansų ministerijos Personalo skyrių, kuris pagal kompetenciją Finansų ministerijoje atlieka korupcijos prevencijos ir kontrolės funkcijas.

32. Priemonių plano priemones (toliau – priemonės) pagal kompetenciją rengia ir vykdo Finansų ministerijos administracijos padaliniai ir įstaigos.

33. Finansų ministerija ir įstaigos, dalyvaujančios įgyvendinant Finansų ministerijos antikorupcinę programą, vykdytinas priemones numato metiniuose veiklos planuose, taip pat instituciniuose kovos su korupcija programos priemonių planuose, į kuriuos įtraukiamos priemonės gali būti tikslinamos ar pildomos, atsižvelgiant į priemonių vykdytojų organizacinius sprendimus dėl priemonių veiklų įgyvendinimo.

34. Prie Finansų ministerijos antikorupcinės programos įgyvendinimo prisidedančios įstaigos Korupcijos prevencijos tvarkos apraše nustatyta tvarka ir pagal poreikį parengtas papildomas priemones įtraukia į savo antikorupcines programas ir jų įgyvendinimo priemonių planus, už kurių įgyvendinimą atsakingi šių įstaigų vadovai.

35. Siekiant nuosekliai vertinti pasiektą pažangą, nustatyti problemas ir kliūtis, atsirandančias įgyvendinant priemones, teikiama jų įgyvendinimo stebėsenai būtina informacija:

35.1. Per 15 dienų nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos dienos priemones vykdantys Finansų ministerijos administracijos padaliniai ir įstaigos Finansų ministerijos Personalo skyriui pateikia informaciją apie priemonių įgyvendinimo eigą ir rezultatus, atsižvelgdami į patvirtintus Finansų ministerijos antikorupcinės programos tikslus, uždavinius, priemones ir jiems vykdyti numatytus asignavimus, taip pat vertinimo kriterijus ir jų reikšmes. Informacija apie vertinimo kriterijus, kurių neįmanoma apskaičiuoti kiekvieną ketvirtį, teikiama atsižvelgiant į duomenų gavimo terminus.  

35.2. Per 5 dienas nuo Finansų ministerijos antikorupcinės programos 35.1 papunktyje nurodytos informacijos gavimo dienos Finansų ministerijos Personalo skyrius ją apibendrina ir pateikia Finansų ministerijos korupcijos prevencijos koordinavimo ir kontrolės komisijai, kuri ją įvertina ir priima sprendimą dėl šios informacijos pateikimo finansų ministrui. 

35.3. Per 25 dienas nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos dienos Finansų ministerijos Personalo skyrius Finansų ministerijos antikorupcinės programos 35.2 papunktyje nurodytą informaciją pateikia Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba).

36. Finansų ministerija ir įstaigos apie projektų, įgyvendinamų pagal Tarpinstitucinį planą, parengimą informuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą.

37. Informacija apie Finansų ministerijos antikorupcinės programos ir priemonių plano įgyvendinimo eigą ir rezultatus viešai skelbiama Finansų ministerijos ir įstaigų interneto svetainėse.

 

 

V SKYRIUS

FINANSŲ MINISTERIJOS ANTIKORUPCINĖS PROGRAMOS ATNAUJINIMAS

 

38. Finansų ministerijos antikorupcinė programa ir jos priemonių planas gali būti atnaujinami per visą Finansų ministerijos antikorupcinės programos įgyvendinimo laikotarpį, atsižvelgiant į:

38.1. Nacionalinės kovos su korupcija programos ir Tarpinstitucinio plano pakeitimus, susijusius su Finansų ministerijos kompetencija;

38.2. kiekvienais metais atliekamos veiklos sričių antikorupcinės analizės ir vertinimo rezultatus (nustatytas korupcijos grėsmes ir pasiūlymus dėl korupcijos prevencijos priemonių šioms korupcijos grėsmėms sumažinti ar pašalinti);

38.3. praėjusio laikotarpio Finansų ministerijos antikorupcinės programos įgyvendinimo rezultatus;

38.4. Specialiųjų tyrimų tarnybos, kitų kompetentingų institucijų rekomendacijas ir visų suinteresuotų asmenų pasiūlymus.

39. Finansų ministerijos Personalo skyrius rengia Finansų ministerijos antikorupcinės programos ir priemonių plano pakeitimo projektą, derina jį su Finansų ministerijos administracijos padaliniais ir įstaigomis, teikia Finansų ministerijos korupcijos prevencijos koordinavimo ir kontrolės komisijai svarstyti ir finansų ministrui tvirtinti.

 

VI SKYRIUS

FINANSŲ MINISTERIJOS ANTIKORUPCINĖS PROGRAMOS FINANSAVIMAS

 

40. Finansų ministerijos antikorupcinės programos įgyvendinimas finansuojamas iš Finansų ministerijai ir įstaigoms skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų.

 

VII SKYRIUS

ATSAKOMYBĖ UŽ FINANSŲ MINISTERIJOS ANTIKORUPCINĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMĄ

 

41. Už Finansų ministerijos antikorupcinės programos įgyvendinimą pagal kompetenciją atsako priemonių plane nustatytas priemones vykdančių Finansų ministerijos administracijos padalinių ir įstaigų vadovai.

___________________

 

 

 


 

 

part_7fbe9356542742f5a8b1c1eefc8984e8_end

part_79dc3800b6f341e9b6e83b3163dc19f3_end

Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016–2025 metų

antikorupcinės programos

priedas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS 2016–2025 METŲ

ANTIKORUPCINĖS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS 2016–2025 METŲ

ANTIKORUPCINĖS PROGRAMOS TIKSLAS – DIDINTI VEIKLOS SKAIDRUMĄ, VIEŠUMĄ IR ATSKAITINGUMĄ VISUOMENEI, STIPRINTI ATSPARUMĄ KORUPCIJAI FINANSŲ MINISTRUI PRISKIRTOSE VALDYMO SRITYSE

 

TIKSLO REZULTATO KRITERIJAI:

1) elektroninėje erdvėje viešinama informacija apie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pajamas ir išlaidas;

2) kasmet antikorupciniu požiūriu įvertinama bent 10 proc. antikorupciniu požiūriu rizikingiausių Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) ir finansų ministro valdymo sričiai priskirtų įstaigų (toliau – įstaigos) veiklos sričių ir pagal poreikį įgyvendinamos būtinos korupcijos prevencijos priemonės;

3) sudaromos galimybės asmenims pranešti apie įtariamas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas Finansų ministerijos ir įstaigų veikloje.

 

 

1 UŽDAVINYS

VYKDYTI TARPINSTITUCINIO PLANO PRIEMONES,

SUDARANT GERESNES GALIMYBES VIEŠŲJŲ FINANSŲ VISUOMENINEI KONTROLEI,

PRISIDEDANT PRIE TEISĖSAUGOS GEBĖJIMŲ ATSKLEISTI KORUPCINIO POBŪDŽIO NUSIKALSTAMAS VEIKAS STIPRINIMO

 

Eil. Nr.

Priemonės

Vykdytojai

Įvykdymo terminas

Laukiami rezultatai

Vertinimo kriterijai

1.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Organizuoti, koordinuoti ir dalyvauti įgyvendinant informacinės sistemos, skirtos elektroninėje erdvėje viešinti informacijai apie valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pajamas ir išlaidas (toliau – IS), sukūrimą ir įdiegimą1:

 

1) parengti ir pateikti finansų ministrui tvirtinti finansų ministro įsakymo dėl tarpinstitucinės darbo grupės sudarymo IS vizijai, projektiniam pasiūlymui, parengiamiesiems projekto darbams ir projekto veiklų vykdymui užtikrinti (toliau – tarpinstitucinė IS kūrimo darbo grupė) projektą;

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Finansų ministerijos

Personalo

skyrius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2016-08-31

 

 

 

Sudaryta tarpinstitucinė IS kūrimo darbo grupė įvertins kuriamos IS duomenų apimtį, skirtingus institucijų interesus dėl duomenų viešinimo, didelę pageidaujamų viešinti duomenų apimtį ir jų šaltinių įvairovę, priims operatyvius sprendimus pagal skirtingų institucijų kompetenciją ir užtikrins nuolatinį bei efektyvų projekto valdymą, rizikos nustatymą ir valdymą vykdant priemonę.

 

 

 

 

 

 

 

 

Parengtas ir pateiktas finansų ministrui tvirtinti finansų ministro įsakymo dėl tarpinstitucinės IS kūrimo darbo grupės sudarymo projektas.

 

2) parengti IS viziją, projektinį pasiūlymą, atlikti parengiamuosius projekto darbus; parengti reikiamus teisės aktus, nustatančius elektroninėmis priemonėmis visuomenei skelbtinus duomenis ir informaciją apie valstybės ir savivaldybių įstaigų pajamas, pajamų šaltinius, išlaidas ir lėšų gavėjus;

 

Tarpinstitucinė IS kūrimo darbo grupė

 

Finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas

 

Finansų ministerijos Informacinių technologijų departamentas

 

2016-12-31

 

Elektroninėje erdvėje centralizuotai skelbiama visuomenei suprantama forma pateikta informacija apie atskiro valdžios lygmens įstaigų pajamas ir viešąsias išlaidas padidins viešųjų išlaidų naudojimo skaidrumą ir skatins visuomenę aktyviau dalyvauti sprendimų, susijusių su valstybės pinigų naudojimu, rengimo ir priėmimo procese.

 

 

 

 

Parengta IS vizija, projektinis pasiūlymas, atlikti parengiamieji projekto darbai, parengti reikiami teisės aktai, nustatantys elektroninėmis priemonėmis visuomenei skelbtinus duomenis ir informaciją apie valstybės ir savivaldybių įstaigų pajamas, pajamų šaltinius, išlaidas ir lėšų gavėjus.

 

3) sukurti ir įdiegti IS.

2018-12-31

Sukurta ir įdiegta IS.

2.

Atlyginti pranešėjams už vertingą informaciją apie nusikalstamas veikas.2

Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kiekvienais metais

iki

2019-12-31

 

Pranešėjų pateikta vertinga informacija padės efektyviau atskleisti nusikalstamas veikas ir pritaikyti atsakomybę šias veikas įvykdžiusiems asmenims.

Gautų pranešimų skaičius, pranešimų, kuriuose pateikta vertinga informacija apie nusikalstamas veikas, skaičius, panaudotos tikslinio finansavimo lėšos atlyginti pranešėjams už vertingą informaciją.

3.

Vykdyti korupcijos ir sukčiavimo prevencijos priemones ir veiksmus Europos Sąjungos fondų lėšų panaudojimo srityje: nustatyti korupcijos ir sukčiavimo priežastis, rizikos veiksnius ir problemas Europos Sąjungos fondų lėšų panaudojimo srityje, sukurti korupcijos ir sukčiavimo prevencijos priemones, koordinuoti ir kontroliuoti jų vykdymą..3

Finansų ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo departamentas

 

 

Kiekvienais metais

iki

2019-12-31

 

Nustačius korupcijos ir sukčiavimo priežastis, rizikos veiksnius ir problemas Europos Sąjungos fondų lėšų panaudojimo srityje ir sukūrus bei įgyvendinus korupcijos ir sukčiavimo prevencijos priemones, bus sudarytos sąlygos efektyviau atskleisti korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir užtikrinti atsakomybės neišvengiamumą.

Sukurtos korupcijos ir sukčiavimo prevencijos priemonės bei vykdoma jų įgyvendinimo priežiūra.

 

 

2 UŽDAVINYS

ĮGYVENDINTI PRIEMONES, PARENGTAS PAGAL ANTIKORUPCINIU POŽIŪRIU RIZIKINGIAUSIŲ VEIKLOS SRIČIŲ ANTIKORUPCINĖS ANALIZĖS IR VERTINIMO REZULTATUS

 

1. Finansų ministerijos veiklos srityje – savivaldybių biudžetų prognozuojamų pajamų, gyventojų pajamų mokesčio procentinės dalies ir bendrosios dotacijos kompensacijos savivaldybių biudžetų pajamų mažėjimui padengti nustatymas

4.

Papildyti Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktoriaus 2014 m. gruodžio 30 d. patvirtintą Savivaldybių biudžeto skyriaus darbo procedūrų aprašymą nuostatomis dėl iš valstybės biudžeto savivaldybių laikinam pajamų trūkumui padengti suteiktų paskolų, kurios negrąžintos nustatytu terminu, įskaitymo į valstybės biudžetą.

Finansų ministerijos Biudžeto departamentas

2016-09-30

Sumažės tikimybė, kad gali būti priimti neskaidrūs sprendimai dėl savivaldybių biudžetų lėšų įskaitymo ar neįskaitymo.

 

Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktoriaus 2014 m. gruodžio 30 d. patvirtintas Savivaldybių biudžeto skyriaus darbo procedūrų aprašymas papildytas nuostatomis dėl iš valstybės biudžeto savivaldybių laikinam pajamų trūkumui padengti suteiktų paskolų, kurios negrąžintos nustatytu terminu, įskaitymo į valstybės biudžetą.

2. Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos prie Finansų ministerijos veiklos srityje – informacinių sistemų plėtros ir (arba) palaikymo paslaugų vertės nustatymas

5.

Pakeisti Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos prie Finansų ministerijos procedūrų vadovo Investicijų planavimo procedūros aprašą, nustatant jame detalius valstybės tarnautojų, atliekančių informacinių sistemų plėtros ir (arba) palaikymo paslaugų vertės nustatymą, įgaliojimus ir veiksmus bei šių valstybės tarnautojų veiklos kontrolės veiksmus.

Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba prie Finansų ministerijos

2016-09-30

Investicijų planavimo procedūros apraše bus nustatyti informacinių sistemų plėtros ir (arba) palaikymo paslaugų vertės nustatymą atliekančių valstybės tarnautojų veiklos procedūriniai veiksmai bei jų vidaus kontrolės procedūros.

Pakeistas Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos prie Finansų ministerijos procedūrų vadovo Investicijų planavimo procedūros aprašas, jame nustatyti detalūs valstybės tarnautojų, atliekančių informacinių sistemų plėtros ir (arba) palaikymo paslaugų vertės nustatymą, įgaliojimai ir veiksmai, šių valstybės tarnautojų veiklos kontrolės veiksmai.

3. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos veiklos srityje – viešųjų pirkimų organizavimas

6.

Parengti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) ir muitinės įstaigų teisės aktų, reglamentuojančių viešuosius pirkimus, pakeitimus:

1) aiškiai reglamentuoti, kaip nusprendžiama, kuris konkretus pirkimų organizatorius atliks pirkimą, detalizuojant, kokių prekių, paslaugų ar darbų pirkimą gali atlikti konkretus pirkimų organizatorius;

2) numatyti, kad prieš skiriant viešųjų pirkimų komisijos narius, pirkimų organizatorius ir kitus viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančius asmenis patikrinama, ar jie atitinka teisės aktuose nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus;

 

3) numatyti, kad pirkimų iniciatorius ir pirkimų organizatorius neturėtų būti tas pats asmuo;

 

4) sumažinti pirkimo vertę, kada konkretų pirkimą gali atlikti pirkimų organizatorius.

Muitinės departamentas

2016-09-30

Muitinės departamente ir muitinės įstaigų teisės aktuose, reglamentuojančiuose viešuosius pirkimus, nustatyta aiški viešųjų pirkimų organizatoriaus paskyrimo procedūra, numatyta, kad prieš skiriant viešųjų pirkimų procedūrose dalyvaujančius asmenis patikrinama jų atitiktis nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, nustatyta, kad pirkimų iniciatorius ir pirkimų organizatorius negali būti tas pats asmuo, sumažinta pirkimo vertė, kada konkretų pirkimą gali atlikti pirkimų organizatorius.

 

Parengti ir pateikti Muitinės departamento ir muitinės įstaigų vadovams tvirtinti teisės aktų, reglamentuojančių nurodytas viešųjų pirkimų procedūras ir sprendimus, projektai.

7.

Padidinti viešųjų pirkimų, vykdomų per Centrinės perkančiosios organizacijos (toliau – CPO) elektroninį katalogą, skaičių.

 

Muitinės departamentas

Kiekvienais metais

iki

2017-12-31

 

Padidintas viešųjų pirkimų skaidrumas, optimizuotos viešųjų pirkimų procedūros.

Kiekvienais metais 20 proc., palyginti su praėjusiais metais, padidėjęs per CPO elektroninį katalogą įvykdytų pirkimų skaičius.

8.

Paskirti asmenis, atsakingus už informacijos viešinimą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.

 

Muitinės departamentas

2016-09-30

Užtikrintas informacijos apie viešųjų pirkimų planavimą, organizavimą ir vykdymą viešinimas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus.

Muitinės įstaigų vadovų sprendimu paskirti asmenys, atsakingi už informacijos viešinimą.

9.

Atlikti pirkimų organizatorių vykdomų pirkimų analizę ir pateikti rekomendacijas dėl pirkimų procedūrų tobulinimo.

 

Muitinės departamentas

Kiekvienais metais

iki

2017-12-31

 

Užtikrinta pirkimų organizatorių vykdomų pirkimų kontrolė.

Atlikta pirkimų organizatorių atliekamų pirkimų analizė ir pateiktos rekomendacijos dėl pirkimų procedūrų tobulinimo.

10.

Organizuoti specializuotus mokymus pirkimų organizatoriams.

 

 

Muitinės departamentas

2016-09-30

Pirkimų organizatoriai įgis reikiamų žinių ir profesionaliau atliks viešųjų pirkimų procedūras.

Organizuoti specializuoti mokymai pirkimų organizatoriams viešųjų pirkimų vykdymo klausimais. Mokymuose dalyvavusių pirkimų organizatorių skaičius.

11.

Pakeisti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. liepos 27 d. įsakymą Nr. 1B-592 „Dėl viešųjų pirkimų vykdymo“ papildant centralizuotai perkamų prekių, paslaugų ir darbų sąrašą, suderinant jį su Viešųjų pirkimų organizavimo Muitinės departamente prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 1B-705 „Dėl Viešųjų pirkimų organizavimo Muitinės departamente prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos taisyklių patvirtinimo“, nuostatomis ir nustatant baigtinį sąrašą atvejų, kai muitinės įstaigos išimtine tvarka gali pačios pirkti prekes, paslaugas ir darbus iš centralizuotai perkamų prekių, paslaugų ir darbų sąrašo.

Muitinės departamentas

2016-09-30

Padidintas viešųjų pirkimų proceso skaidrumas, efektyvumas, sumažintos viešųjų pirkimų procedūrų organizavimo išlaidos. Panaikinta muitinės įstaigų diskrecija prekes, paslaugas ir darbus pirkti savo nuožiūra iš centralizuotai perkamų prekių, paslaugų ir darbų sąrašo.

Parengtas ir pateiktas Muitinės departamento generaliniam direktoriui tvirtinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1B-592 pakeitimo projektas.

12.

Užtikrinti su viešaisiais pirkimais susijusių dokumentų (nešališkumo deklaracijų, konfidencialumo pasižadėjimų, viešųjų pirkimų komisijos protokolų, paraiškų, apklausos pažymų) registravimą.

Muitinės departamentas

2016-09-30

Užtikrintas viešųjų pirkimų dokumentų registravimas, jų užduočių vykdymo kontrolė.

Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka patvirtinti dokumentų, susijusių su viešaisiais pirkimais, registrai ir sudarytos jų bylos.

 

4. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos veiklos srityse

 

4.1. Mokestinės paskolos sutarties sudarymas ir jos vykdymo priežiūra

13.

Pakeisti Nepriemokų išieškojimo taisykles, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) viršininko 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-226 „Dėl Nepriemokų išieškojimo taisyklių patvirtinimo“, nustatant jose nesumokėtų baudų už administracinius nusižengimus administravimo procedūras.

 

VMI prie FM

2016-09-30

Nesumokėtų baudų už administracinius nusižengimus administravimo reglamentavimas padidins šių baudų nepriemokų išieškojimo skaidrumą.

 

Pakeistos Nepriemokų išieškojimo taisyklės, patvirtintos VMI prie FM viršininko 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-226, jose nustatytos nesumokėtų baudų už administracinius nusižengimus administravimo procedūros.

14.

Pakeisti Nepriemokų administravimo procedūrų vadovą, patvirtintą VMI prie FM viršininko 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-52 „Dėl Nepriemokų administravimo procedūrų vadovo patvirtinimo“, reglamentuojant jame baudų už administracinius nusižengimus administravimo procedūras.

VMI prie FM

2016-09-30

Reglamentuota nesumokėtų baudų už administracinius nusižengimus administravimo procedūra užtikrins šių baudų išieškojimo skaidrumą.

Pakeistas Nepriemokų administravimo procedūrų vadovas, patvirtintas VMI prie FM viršininko 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-52, jame reglamentuotos baudų už administracinius nusižengimus administravimo procedūros.

15.

Pateikti Finansų ministerijai pasiūlymą dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 „Dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių patvirtinimo“ papildymo, reglamentuojant mokestinės paskolos sutarties įvykdymo pirma nustatyto termino procedūrą ir pasekmes.

VMI prie FM

2016-09-30

Pateikti pasiūlymai reglamentuoti mokestinės paskolos sutarties įvykdymo pirma nustatyto termino procedūrą ir pasekmes prisidės prie mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą išieškojimo skaidresnio reglamentavimo ir administravimo.

VMI prie FM pateikti pasiūlymai Finansų ministerijai dėl Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį teisės pažeidimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268, papildymo.

4.2. Operatyvioji kontrolė

16.

Pakeisti Mokesčių mokėtojų kontrolės procedūrų vadovą, patvirtintą VMI prie FM viršininko 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-91 „Dėl Mokesčių mokėtojų kontrolės procedūrų vadovo patvirtinimo“ (2014 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. V-502 redakcija), reglamentuojant jame operatyvios kontrolės veiksmų planavimo ir planavimo priežiūros procedūras.

VMI prie FM

2016-09-30

Reglamentuotos operatyvios kontrolės veiksmų planavimo ir planavimo priežiūros procedūros sukurs sąlygas operatyvius patikrinimus atlikti planingai, tikslingai, prioritetą skiriant patiems rizikingiausiems mokesčių mokėtojams, efektyviau panaudoti turimus išteklius, užtikrinti šių procedūrų skaidrumą ir kontrolę. 

Pakeistas Mokesčių mokėtojų kontrolės procedūrų vadovas, patvirtintas VMI prie FM viršininko 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-91, jame reglamentuotos operatyvios kontrolės veiksmų planavimo ir planavimo priežiūros procedūros.

17.

Pakeisti Mokesčių mokėtojų kontrolės procedūrų vadovo, patvirtinto VMI prie FM viršininko 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-91 „Dėl Mokesčių mokėtojų kontrolės procedūrų vadovo patvirtinimo“ (2014 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. V-502 redakcija), 04.02.03 procedūros „Operatyvaus patikrinimo vykdymas“ aprašymą, nustatant jame kriterijus, kuriais remiantis operatyvaus patikrinimo medžiaga turėtų būti perduodama atrankos padaliniui nustatytų aplinkybių rizikai įvertinti ir sprendimui dėl tolesnių kontrolės veiksmų inicijavimo priimti.

VMI prie FM

2016-09-30

Nustatyti kriterijai, kuriais remiantis operatyvaus patikrinimo medžiaga turėtų būti perduodama atrankos padaliniui nustatytų aplinkybių rizikai įvertinti ir sprendimui dėl tolesnių kontrolės veiksmų inicijavimo priimti, užtikrins kontrolės veiksmų tęstinumą, išsamus procedūrų teisinis reglamentavimas sumažins korupcijos pasireiškimo tikimybę.

 

Pakeistas Mokesčių mokėtojų kontrolės procedūrų vadovo, patvirtinto VMI prie FM viršininko 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-91, 04.02.03 procedūros „Operatyvaus patikrinimo vykdymas“ aprašymas, jame nustatyti kriterijai, kuriais remiantis operatyvaus patikrinimo medžiaga turėtų būti perduodama atrankos padaliniui nustatytų aplinkybių rizikai įvertinti ir sprendimui dėl tolesnių kontrolės veiksmų inicijavimo priimti.

18.

Pakeisti Operatyvaus patikrinimo pavedimo ir operatyvaus patikrinimo rezultatų įforminimo dokumentų formų naudojimo ir užpildymo taisykles, patvirtintas VMI prie FM viršininko 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-71 „Dėl Operatyvaus patikrinimo pavedimo ir operatyvių patikrinimų rezultatų įforminimo dokumentų formų naudojimo ir užpildymo taisyklių ir formų patvirtinimo“, ir Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisykles, patvirtintas VMI prie FM viršininko 2004 m. birželio 23 d įsakymu Nr. VA-128 „Dėl Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklių patvirtinimo“, papildant jas nuostatomis dėl operatyvaus patikrinimo pavedimo kopijų išrašymo ir pateikimo susipažinti mokesčių mokėtojui.

VMI prie FM

2016-09-30

Reglamentuota pavedimo kopijų išrašymo ir pateikimo mokesčių mokėtojui susipažinti tvarka padidins operatyvių patikrinimų atlikimo skaidrumą ir sumažins prielaidas korupcijos apraiškoms tokius patikrinimus atliekančių VMI pareigūnų veikloje..

 

Pakeistos Operatyvaus patikrinimo pavedimo ir operatyvaus patikrinimo rezultatų įforminimo dokumentų formų naudojimo ir užpildymo taisyklės, patvirtintos VMI prie FM viršininko 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-71, ir Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklės, patvirtintos VMI prie FM viršininko 2004 m. birželio 23 d įsakymu Nr. VA-128, papildytos nuostatomis dėl operatyvaus patikrinimo pavedimo kopijų išrašymo ir pateikimo susipažinti mokesčių mokėtojui.

19.

 

Pakeisti Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisykles, patvirtintas VMI prie FM viršininko 2004 m. birželio 23 d įsakymu Nr. VA-128, nustatant jose atvejus, kai operatyvų patikrinimą gali atlikti vienas mokesčių administratoriaus pareigūnas, ir atvejus, kai tokį patikrinimą turi atlikti pareigūnų grupė.

VMI prie FM

2016-09-30

Aiškiai reglamentavus atvejus, kada operatyvų patikrinimą gali atlikti vienas, o kada – keli mokesčių administratoriaus pareigūnai, bus efektyviau naudojami turimi žmogiškieji ištekliai ir sumažės rizika korupcijos veiksniams pasireikšti.

Pakeistos Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklės, patvirtintos VMI prie FM viršininko 2004 m. birželio 23 d įsakymu Nr. VA-128, jose įtvirtintos aiškios nuostatos dėl operatyvius patikrinimus atliekančių pareigūnų skaičiaus nustatymo.

20.

Pakeisti Operatyvaus patikrinimo pavedimo ir operatyvaus patikrinimo rezultatų įforminimo dokumentų formų naudojimo ir užpildymo taisykles, patvirtintas VMI prie FM viršininko 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-71, ir Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisykles, patvirtintas VMI prie FM viršininko 2004 m. birželio 23 d įsakymu Nr. VA-128, nustatant jose konkretų mokesčių mokėtojo supažindinimo su operatyvaus patikrinimo pavedimu terminą.

VMI prie FM

2016-09-30

Aiškiai įtvirtinus mokesčių mokėtojo supažindinimo su operatyvaus patikrinimo pavedimu terminą bus užkirstas kelias skirtingam patikrinimo pradžios laiko interpretavimui ir mokesčių administratoriaus pareigūnų veiksmų atliekant operatyvius patikrinimus vilkinimui.

 

Pakeistos Operatyvaus patikrinimo pavedimo ir operatyvaus patikrinimo rezultatų įforminimo dokumentų formų naudojimo ir užpildymo taisyklės, patvirtintos VMI prie FM viršininko 2008 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-71, ir Operatyvių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir tvirtinimo taisyklės, patvirtintos VMI prie FM viršininko 2004 m. birželio 23 d įsakymu Nr. VA-128, jose nustatytas konkretus mokesčių mokėtojo supažindinimo su operatyvaus patikrinimo pavedimu terminas.

4.3. Susitarimo dėl mokesčio dydžio instituto, įtvirtinto Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnyje, įgyvendinimo VMI prie FM procesas

21.

Pateikti Finansų ministerijai pasiūlymą papildyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnį nuostata, kad, inicijavus susitarimo dėl mokesčio dydžio pasirašymo procedūrą, stabdomas kitų, tuo pačiu metu VMI prie FM vykdomų, procedūrų vykdymas ir jų terminų skaičiavimas.

VMI prie FM

2016-12-31

Parengus ir Finansų ministerijai pateikus pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnio papildymo nuostatomis dėl VMI prie FM vykdomų procedūrų ir jų terminų skaičiavimo sustabdymo inicijavus susitarimo dėl mokesčio dydžio pasirašymo procedūrą, būtų prisidėta prie šio įstatymo 71 straipsnio nuostatų įgyvendinimo tobulinimo sudarant vienodas sąlygas subjektams sudaryti susitarimus dėl mokesčio dydžio.

Parengtas ir Finansų ministerijai pateiktas VMI prie FM pasiūlymas papildyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsnį nuostatomis, kad, inicijavus susitarimo dėl mokesčio dydžio pasirašymo procedūrą, stabdomos kitos VMI prie FM vykdomos procedūros ir jų terminų skaičiavimas.

22.

Pakeisti Mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pasirašymo taisykles, patvirtintas VMI prie FM viršininko 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-210 „Dėl Mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pasirašymo taisyklių patvirtinimo“, aiškiai reglamentuojant jose mokesčių mokėtojams aktualių VMI prie FM vidaus teisės aktuose nustatytų mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo atliekamų susitarimo dėl mokesčio dydžio procedūrų eiliškumą ir terminus.

VMI prie FM

2016-09-30

 

Detalizuota mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pasirašymo tvarka ir terminai sudarys sąlygas skaidriai atlikti susitarimo dėl mokesčių dydžio procedūras, išvengiant reikšmingo korupcijos rizikos veiksnio – neaiškių teisės normų – neigiamos įtakos.

Pakeistos Mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio pasirašymo taisyklės, patvirtintos VMI prie FM viršininko 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. VA-210, papildytos VMI prie FM vidaus teisės aktų nuostatomis dėl mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo atliekamų susitarimo dėl mokesčio dydžio procedūrų eiliškumo ir terminų.

5. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos veiklos srityje – turto ir verslo vertintojo kvalifikacijos egzaminų organizavimas, kvalifikacijos suteikimas ir kvalifikacijos pažymėjimų išdavimas

23.

Parengti Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzamino individualių užduočių, esančių kompiuterinėje duomenų sistemoje, informacijos keitimo ir papildymo tvarkos aprašo projektą.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

2016-09-30

Reglamentuotos turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzamino individualių užduočių kompiuterinėje duomenų sistemoje keitimo ar papildymo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos procedūros.

Parengtas Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos egzamino individualių užduočių, esančių kompiuterinėje duomenų sistemoje, informacijos keitimo ir papildymo tvarkos aprašo projektas.

6. Viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros veiklos srityje – projektų įgyvendinimo tęstinumo paskesnioji (angl. ex-post) kontrolė

24.

Pateikti Finansų ministerijai pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, finansavimo ir įgyvendinimo Lietuvoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1K-132 „Dėl Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, finansavimo ir įgyvendinimo Lietuvoje taisyklių patvirtinimo“, ir 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programų ir projektų finansavimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 1K-135 „Dėl 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų įgyvendinimo Lietuvoje“ pakeitimo, papildant nuostatomis, kad projektų tęstinumo paskesniosios (angl. ex-post) kontrolės metu nustatomiems projektų įgyvendinimo sutarčių nuostatų pažeidimams būtų numatytos aiškios finansinės korekcijos ir jų taikymo kriterijai (principai).

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra

2016-12-31

Pasiūlymai dėl šiame punkte nurodytų teisės aktų pakeitimo padės siekti priimamų sprendimų objektyvumo, nešališkumo ir skaidrumo.

Finansų ministerijai pateikti siūlymai dėl šiame punkte nurodytų teisės aktų pakeitimų.

25.

Pakeisti 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros veiklos vadovo projekto tęstinumo paskesniosios (angl. ex-post) priežiūros procedūrą, nustatant privalomą Juridinių asmenų registre esančių duomenų naudojimą atliekant projektų tęstinumo paskesniąją (angl. ex-post) kontrolę.

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra

Per 3 mėnesius nuo atitinkamo

Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Europos Sąjungos sanglaudos fondo kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programų fondų kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos posistemės, skirtos 2009–2014 m. paramai (SFMIS EEE/NOR), plėtros etapo pabaigos. 

Patikrinti duomenys padės užtikrinti projektų vykdytojų teikiamose po projektų užbaigimo deklaracijose ir ataskaitose nurodytos informacijos objektyvumą ir proceso skaidrumą.

Pakeista 2009–2014 m. Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros veiklos vadovo projekto tęstinumo paskesniosios (angl. ex-post) priežiūros procedūra.

7. Finansų ministerijos mokymo centro veiklos srityje – viešųjų pirkimų organizavimas (mokymo ir veiklos organizavimo paslaugų viešieji pirkimai)

26.

Pakeisti Finansų ministerijos mokymo centro viešųjų pirkimų organizatoriaus darbo reglamentą, patvirtintą Finansų ministerijos mokymo centro direktoriaus 2015 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 19 „Dėl Finansų ministerijos mokymo centro mažos vertės pirkimų organizatorių skyrimo ir Finansų ministerijos mokymo centro pirkimų organizatoriaus darbo reglamento patvirtinimo“, nustatant jame detalias Finansų ministerijos mokymo centro viešųjų pirkimų organizatoriaus atliekamas viešųjų pirkimų, tarp jų ir mokymo bei veiklos paslaugų, procedūras. 

Finansų ministerijos mokymo centras

2016-09-30

Detalus Finansų ministerijos mokymo centro viešųjų pirkimų organizatoriaus veiksmų reglamentavimas padės padidinti Finansų ministerijos mokymo centro viešųjų pirkimų skaidrumą ir sumažinti galimybes piktnaudžiauti suteiktais įgaliojimais.

Pakeistas Finansų ministerijos mokymo centro viešųjų pirkimų organizatoriaus darbo reglamentas papildytas detaliomis šio darbuotojo atliekamomis viešųjų pirkimų procedūromis.

8. Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos veiklos srityje – sprendimų dėl užsienio valstybėse akredituotų įstaigų išduotų lošimo įrenginių sertifikatų pripažinimo priėmimas ir lošimo įrenginių ženklinimas specialiuoju tapatumo ženklu

27.

Įvertinti, ar Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Lošimų priežiūros tarnyba) direktoriaus 2015 m. spalio 13 d. įsakyme Nr. V-32 „Dėl papildomos informacijos, susijusios su akredituotomis įstaigomis, pateikimo Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“ nustatyta informacija ir dokumentai yra pakankami Lošimų priežiūros tarnybos sprendimams dėl kitose valstybėse akredituotų įstaigų ir jų išduodamų lošimo įrenginių sertifikatų pripažinimo priimti ir, remiantis atlikto įvertinimo išvadomis, prireikus nustatyti, kokia papildoma informacija ir dokumentai turi būti pateikti minėtiems sprendimams priimti.

 

Lošimų priežiūros tarnyba

2016-09-30

 

Efektyvesnis ir skaidresnis sprendimų priėmimas, korupcijos tikimybės Lošimų priežiūros tarnybos veikloje sumažėjimas.

Atliktas Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus 2015 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. V-32 patvirtintų nurodymų įvertinimas ir, remiantis atlikto įvertinimo išvadomis, prireikus nustatyta, kokia papildoma informacija ir dokumentai turi būti pateikti Lošimų priežiūros tarnybos sprendimams dėl kitose valstybėse akredituotų įstaigų ir jų išduodamų lošimo įrenginių sertifikatų pripažinimo priimti.

28.

Organizuoti Lošimų priežiūros tarnybos darbuotojams mokymus aktualiais korupcijos prevencijos klausimais.

Lošimų priežiūros tarnyba

2016-09-30

 

Efektyvesnis ir skaidresnis sprendimų priėmimas, korupcijos tikimybės sumažėjimas Lošimų priežiūros tarnybos veikloje.

Organizuoti mokymai korupcijos prevencijos klausimais.

Mokymų dalyvių skaičius.

29.

Pakeisti Lošimų įrenginių ženklinimo specialiu tapatumo ženklu tvarkos aprašą, patvirtintą Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus 2012 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. DI-30 „Dėl Lošimų įrenginių ženklinimo specialiu tapatumo ženklu tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatant jame galimus konkrečius lošimo įrenginių ženklinimo tvarkos pažeidimus ir atitinkamus Lošimų priežiūros tarnybos veiksmus, kurių turėtų būti imtasi pažeidimams pašalinti.

Lošimų priežiūros tarnyba

2016-09-30

Efektyvesnis ir skaidresnis sprendimų priėmimas ir korupcijos tikimybės sumažėjimas Lošimų priežiūros tarnybos veikloje.

Pakeistas Lošimų įrenginių ženklinimo specialiu tapatumo ženklu tvarkos aprašas, patvirtintas Lošimų priežiūros tarnybos direktoriaus 2012 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. DI-30, jame nustatyti galimi lošimo įrenginių ženklinimo tvarkos pažeidimai ir Lošimų priežiūros tarnybos privalomi veiksmai šiems pažeidimams pašalinti.

 

3 UŽDAVINYS

DIDINTI ANTIKORUPCINIO ŠVIETIMO SKLAIDĄ, STIPRINTI VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ IR DARBUOTOJŲ

ANTIKORUPCINĖS ELGSENOS PASKATAS

 

30.

Organizuoti privalomus mokymus asmenims, įgaliotiems vykdyti korupcijos prevenciją ir kontrolę Finansų ministerijoje ir finansų ministro valdymo sričiai priskirtose įstaigose.

Finansų ministerijos Personalo skyrius

Kiekvienais metais

Bus tobulinama už antikorupcinę veiklą atsakingų asmenų profesinė kompetencija, kuri leis racionaliau atlikti teisės aktuose nustatytas antikorupcines procedūras, parengti efektyvesnes korupcijos prevencijos priemones, organizuoti ir vykdyti šių priemonių įgyvendinimo kontrolę.

Asmenų, dalyvavusių mokymuose, skaičius.

 

31.

Organizuoti informacijos pristatymą, skirtą naujai priimtiems į pareigas, grįžusiems į pareigas Finansų ministerijoje po ilgesnės pertraukos ir pagal poreikį kitiems darbuotojams, supažindinti juos su Finansų ministerijoje įgyvendinamomis korupcijos ir sukčiavimo prevencijos priemonėmis, skirtomis viešųjų interesų viršenybei užtikrinti (įskaitant viešųjų ir privačių interesų konfliktų prevencijos priemones).

Finansų ministerijos Personalo skyrius

 

 

Kiekvienais metais

Naujai priimtiems į pareigas, grįžusiems į pareigas Finansų ministerijoje po ilgesnės pertraukos ir pagal poreikį kitiems darbuotojams suteikta informacija apie Finansų ministerijoje įgyvendinamas korupcijos ir sukčiavimo prevencijos priemones, skirtas viešųjų interesų viršenybei užtikrinti, įtvirtins jų antikorupcinės elgsenos prioritetus, sumažins interesų konfliktų ir korupcijos prielaidas.

Organizuotas Finansų ministerijoje įgyvendinamų korupcijos ir sukčiavimo prevencijos priemonių (įskaitant viešųjų ir privačių interesų konfliktų prevencijos priemones) pristatymas.

 

32.

Organizuoti Finansų ministerijos ir finansų ministro valdymo sričiai priskirtų įstaigų darbuotojų antikorupcinius mokymus.

 

 

 

Finansų ministerijos Personalo skyrius

 

Finansų ministro valdymo sričiai priskirtos įstaigos

Kiekvienais metais

Darbuotojų švietimas antikorupcijos tema sustiprins jų antikorupcinį imunitetą.

10 proc. padidėjęs mokymus antikorupcijos tema išklausiusių Finansų ministerijos ir finansų ministro valdymo sričiai priskirtų įstaigų darbuotojų skaičius, palyginti su praėjusiais metais. Mokymų akademinių valandų skaičius, tenkantis vienam kursus išklausiusiam darbuotojui.

 

 

_________________________________

 

1 Tarpinstitucinio plano priemonė Nr. 1.1.1

2 Tarpinstitucinio plano priemonė Nr. 2.2.3

3 Tarpinstitucinio plano priemonė Nr. 2.2.4