Administracinė byla Nr. eA-354-502/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00426-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Registrų centro, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas S. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovų valstybės įmonės Registrų centro ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Registrų centro, 2,90 Eur turtinės ir 120 Eur neturtinės žalos.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2017 m. spalio 23–27 d. kreipėsi į valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Klaipėdos filialą su prašymu įregistruoti juridinį faktą – 2017 m. spalio 19 d. sudarytą jungtinės veiklos sutartį. Jį aptarnavo vyresnioji klientų aptarnavimo vadybininkė A. B., kuri žodžiu paaiškino, kad jis turi kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių ir gauti įsakymą dėl nustatyto bendrojo naudojimo objekto administravimo panaikinimo. Pareiškėjas iš to suprato, kad nesant šio įsakymo, jungtinės veiklos sutartis nebuvo ir negalėjo būti įregistruota. Pareiškėjas į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių kreipėsi 2017 m. spalio 24 d., o 2017 m. lapkričio 23 d. gavęs minėtą įsakymą, 2017 m. lapkričio 29 d. teritoriniam registratoriui pateikė prašymą įregistruoti juridinį faktą – sudarytą jungtinės veiklos sutartį ir nedidinti atlyginimo už teikiamą paslaugą, tačiau 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu Nr. (4.4.2)KLS-1675 jo prašymas atmestas. Pareiškėjo nuomone, jo veiksmuose nebuvo aplaidumo ir nerūpestingumo požymių, dėl kurių jis neva praleido Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 17 straipsnio 3 dalyje nustatytą 30 dienų terminą. Pareiškėjas nurodė, kad turtui ((duomenys neskelbtini)) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. AD1-617 buvo nustatytas bendrojo naudojimo objektų administravimas, šis juridinis faktas buvo įregistruotas, todėl administravimo pabaiga galima tik esant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymui, nustatančiam administravimo pabaigą. Atsakovas nepagrįstai vadovaujasi NTRĮ 17 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nes šis straipsnis reglamentuoja atvejus, kai pateikiama informacija apie sudarytą sandorį ir patvirtintą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorį, šiuo atveju jis kreipėsi dėl juridinio fakto įregistravimo, o tokį atvejį reglamentuoja NTRĮ 16 straipsnis. Taip pat nebuvo pagrindo taikyti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 391 punkto. Tik turėdamas Nuostatų 37 punkte nurodytus dokumentus, įskaitant ir 37.2 papunktyje nurodytą dokumentą, patvirtinantį juridinio fakto atsiradimą (minėtą 2017 m. lapkričio 23 d. įsakymą), jis įgijo teisę kreiptis į VĮ Registrų centrą. Atsakovas, atsisakydamas tenkinti jo 2017 m. lapkričio 29 d. prašymą ir 2018 m. sausio 2 d. skundą, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.250 straipsnį, NTRĮ 16 straipsnio 2 dalies ir Nuostatų 37 punkto nuostatas. Tam, kad pateiktas užsakymas būtų įvykdytas, pareiškėjas turėjo už paslaugą sumokėti 2,90 Eur, todėl patyrė turtinių nuostolių. Pareiškėjas nurodė, kad dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė pažeminimą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, teisinį nesaugumą ir netikrumą, nervinę įtampą, pasijuto nevisavertis, suabejojo savo sugebėjimais bei žiniomis, buvo sutrikdytas įprastas jo poilsio režimas, tai neigiamai atsiliepė savijautai, nuotaikos kaitai.
3. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas paaiškino, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai 2017 m. spalio 19 d. sudarė Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Pareiškėjas prašymą įregistruoti šią sutartį pateikė 2017 m. lapkričio 29 d., praleidęs NTRĮ nustatytą vieno mėnesio terminą. VĮ Registrų centras abejojo pareiškėjo teiginiais, kad jis kreipėsi į teritorinį registratorių 2017 m. spalio 23–27 d. ir dėl darbuotojos A. B. konsultacijos turėjo kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių. Buvo patikrinti šios darbuotojos veiksmai Nekilnojamojo turto registre, ir nustatyta, kad ji 2017 m. spalio 23–27 d. neperžiūrėjo registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), o neišanalizavusi Nekilnojamojo turto registro duomenų, negalėjo suteikti konsultacijos. Atsakovo atstovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad 2017 m. spalio 19 d. jungtinės veiklos sutartis nebuvo pakankamas pagrindas juridiniam faktui įregistruoti. CK 4.84 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas pasibaigia šio kodekso 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį. Taigi, pagal CK, jungtinės veiklos sutarties sudarymas yra savarankiškas administravimo pasibaigimo pagrindas, kurio nereikia patvirtinti papildomais dokumentais. Neigiamos pasekmės – dvigubo mokesčio apskaičiavimas už juridinio fakto įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, kilo dėl paties pareiškėjo veiksmų. Pareiškėjas nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad jo sprendimui kreiptis į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Jūros būstas“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių padarė įtaką VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo darbuotoja, o pareiškėjo nurodyti išgyvenimai yra deklaratyvūs.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjo S. S. skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad 2017 m. spalio 18 d. 19.10 val. įvyko gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, kuriame, be kita ko, nuspręsta atsisakyti bendrojo naudojimo objektų administratoriaus UAB „Jūros būstas“ paslaugų, sudaryti jungtinės veiklos sutartį. 2017 m. spalio 19 d. sudaryta daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis tarp A. T. (A. T.), S. S. ir S. S., o įgaliotiniu paskirtas S. S. (pareiškėjas). Pareiškėjas su 2017 m. spalio 20 d. pranešimu kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių prašydamas panaikinti namo, adresu: (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. lapkričio 23 d. įsakymo Nr. AD1-2889 „Dėl namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo“ 1 punktu nustatė, kad minėto gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios nuosavybės) administravimas, vykdomas UAB „Jūros būstas“, pasibaigė, o 3.3 papunkčiu įpareigojo įgaliotam asmeniui Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą – nustatyti bendrojo naudojimo turto valdymą jungtine veikla. Pareiškėjas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo direktoriui 2017 m. lapkričio 29 d. pateikė prašymą „Dėl atlyginimo didinimo už sutarties registravimą netaikymo“ nedidinti paslaugos įkainio, nes kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl administravimo paslaugų atsisakymo (nutraukimo) 2017 m. spalio 24 d. ir tik 2017 m. lapkričio 23 d. gavo įsakymą apie šių paslaugų nutraukimą. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas 2017 m. gruodžio 6 d. raštu Nr. (4.4.2.)KLS-1675 „Dėl dvigubo atlyginimo tarifo taikymo“ minėto pareiškėjo prašymo netenkino. Teritorinis registratorius nurodė, kad, pagal CK 4.84 straipsnio 5 punktą, savivaldybės mero (valdybos) arba jo įgalioto atstovo paskirtas administravimas (administratorius) pasibaigia įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. lapkričio 23 d. įsakymas Nr. AD1-2889 neturi jokios įtakos Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo atliekamiems veiksmams. Pareiškėjas, nesutikdamas su teritorinio registratoriaus sprendimu, su 2018 m. sausio 2 d. skundu kreipėsi į VĮ Registrų centro ginčų nagrinėjimo komisiją. VĮ Registrų centras 2018 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. (1.1.7.)s-94 iš esmės sutiko su teritorinio registratoriaus sprendimo argumentais ir paliko šį sprendimą galioti. Pareiškėjas šių sprendimų Regionų apygardos administraciniam teismui neginčijo.
7. Teismas iš byloje pateiktos 2017 m. gruodžio 7 d. sąskaitos apmokėti Nr. 16245738-2 bei 2017 m. lapkričio 29 d. ir 2017 m. gruodžio 11 d. kvitų nustatė, kad pareiškėjas už juridinio fakto įregistravimą pagal prašymą Nr. 16245738 sumokėjo du kartus po 2,90 Eur.
8. Teismas pažymėjo, kad CK 4.84 straipsnio 10 punkte nustatyta, kad administravimas pasibaigia šio kodekso 4.250 straipsnyje nustatytais pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus arba sudarius jungtinės veiklos sutartį. Todėl teismas sutiko su atsakovu, kad jungtinės veiklos sutarties sudarymas yra savarankiškas administravimo pasibaigimo pagrindas ir to nereikia patvirtinti kitais dokumentais (šiuo atveju Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. AD1-2889 „Dėl namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo“).
9. Teismas nurodė, kad pagal NTRĮ 17 straipsnio 2 dalį, jeigu daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, šios teisės suvaržymai, juridiniai faktai atsiranda nuo notarine forma patvirtinto sandorio sudarymo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, asmens prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus notaras teritoriniam registratoriui perduoda nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo sandorio patvirtinimo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo. NTRĮ 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, šios teisės suvaržymai, juridiniai faktai atsiranda kitais, negu šio straipsnio 2 dalyje nustatytais, pagrindais, asmuo prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus teritoriniam registratoriui paduoda ne vėliau kaip per 30 dienų nuo daiktinės teisės, šios teisės suvaržymo, juridinio fakto atsiradimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
10. Pagal Nuostatų (redakcija, galiojusi 2015 m. lapkričio 21 d. – 2017 m. gruodžio 15 d., pareiškėjo 2017 m. lapkričio 29 d. prašymo pateikimo metu) 391 punktą, jeigu asmuo prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus pateikia praleidęs NTRĮ 17 straipsnio 3 dalyje ar NTRĮ Nr. I-1539 17, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir 25 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytus prašymo padavimo terminus, Nuostatų 39 punkte nurodytas Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimas už daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą, apskaičiuotas Registro tvarkytojo, didinamas 100 procentų.
11. Teismas padarė išvadą, kad sudarius jungtinės veiklos sutartį, asmuo apie tai teritoriniam registratoriui turi pranešti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio juridinio fakto atsiradimo dienos, o praleidus šį terminą, Vyriausybės nustatytas atlyginimas už juridinio fakto įregistravimą didinamas 100 procentų. Nustatyta, jungtinės veiklos sutartis sudaryta 2017 m. spalio 19 d., o pareiškėjas prašymą įregistruoti juridinį faktą teritoriniam registratoriui pateikė 2017 m. lapkričio 29 d., praleidęs 30 dienų terminą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad tokį prašymą būtų teikęs anksčiau. Iš byloje pateikto VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo darbuotojos A. B. veiksmų Nekilnojamojo turto registre išklotinės 2017 m. spalio 23–27 d. matyti, kad ji nurodytu laikotarpiu neperžiūrėjo registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), o neišanalizavusi Nekilnojamojo turto registro duomenų, negalėjo suteikti konsultacijos, susijusios su daugiabučio namo, adresu: (duomenys neskelbtini), registracija. Todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl galbūt suteiktos A. B. konsultacijos atmetė kaip nepagrįstus.
12. Teismas darė išvadą, kad tiek VĮ Registrų centras, tiek VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas tinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir jų neteisėtų veiksmų nenustatė. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui, o nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
13. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir konstatavęs, kad tiek VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, tiek VĮ Registrų centras tinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir, pareiškėjui praleidus 30 dienų terminą, pagrįstai atlyginimą už juridinio fakto įregistravimą padidino 100 proc., darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinųjų sąlygų – neteisėtų veiksmų – žalai (tiek turtinei, tiek neturtinei) atlyginti, todėl pareiškėjo skundą atmetė.
III.
14. Pareiškėjas S. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti.
15. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu ir priimtu sprendimu, kadangi teismas neįsigilino į skunde išdėstytus argumentus, pareiškėjo įrodymus vertino paviršutiniškai, didesnę reikšmę suteikė atsakovo įrodymams, dėl to netinkamai aiškino ir taikė teisės normas.
16. Pareiškėjas pažymi, kad teismas, remdamasis atsakovo pateiktais įrodymais padarė išvadą, kad VĮ Registrų centro darbuotoja 2017 m. spalio 23–27 d. neperžiūrėjo registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau pareiškėjas minimu ar panašiu laikotarpiu nesikreipė į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą dėl paslaugų, susijusių su šiuo registro numeriu. Pareiškėjas turto, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini) neturi. Nurodytu laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą ir bendravo su darbuotoja A. B. dėl paslaugų, kurių registrų numeriai yra (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Tik atsakovui pateikus šių registrų peržiūras, kurias atliko A. B., būtų objektyviai įsitikinta pareiškėjo teiginiu, jog buvo kreiptasi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą, o pirmosios instancijos teismas rėmėsi atsakovo pateiktu įrodymu, kuris visiškai nesusijęs su byla.
17. Pareiškėjas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog (duomenys neskelbtini) esančiam turtui buvo nustatytas bendrojo naudojimo objektų administravimas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. AD1-617 pagrindu, o šis juridinis faktas buvo registruotas VĮ Registrų centre, todėl administravimo pabaiga yra galima tik esant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymui, nustatančiam administravimo pabaigą. 2017 m. lapkričio 23 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme Nr. AD-2889 „Dėl namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo“ ir yra nurodytas administravimo pasibaigimo pagrindas – CK 4.250 straipsnio 3 punktas, nustatantis, kad turto administravimas baigiasi išnykus priežastims, dėl kurių buvo nustatytas administravimas.
18. Pareiškėjas teigia, kad atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą netaikyti dvigubo atlyginimo tarifo VĮ Registrų centras vadovavosi NTRĮ 17 straipsnio 3 dalimi, tačiau šis straipsnis reglamentuoja atvejus, kai pateikiama informacija apie sudarytą ir patvirtintą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorį. Pareiškėjas kreipėsi dėl juridinio fakto įregistravimo, o tokį atveją reglamentuoja NTRĮ 16 straipsnis, kurio 2 dalyje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Teritorinis registratorius, grįsdamas savo poziciją dėl dvigubo atlyginimo tarifo taikymo vadovavosi Nuostatų 391 punktu, kuriame nurodyta, kad asmeniui pateikus prašymą įregistruoti juridinius faktus praleidus NTRĮ 17 straipsnio 3 dalyje nustatytus prašymo padavimo terminus, Nuostatų 39 punkte nurodytas Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimas už daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą, apskaičiuotas Registro tvarkytojo, didinamas 100 procentų. Tačiau, nepagrįstai pritaikius NTRĮ 17 straipsnį, nebuvo pagrindo taikyti Nuostatų 391 punktą.
19. Pareiškėjas nurodo, kad pagal NTRĮ 16 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Todėl juridinis faktas baigti bendrojo naudojimo objekto administravimą atsirado nuo 2017 m. lapkričio 23 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD-2889 „Dėl namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo“ priėmimo dienos. Be to, šio įsakymo 3.3 punkte yra nurodyta, kad įgaliotas asmuo įpareigotas Nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą – nustatyti bendrojo naudojimo turto valdymą jungtine veikla. Todėl pareiškėjas, tik turėdamas Nuostatų 37 punkte nurodytus dokumentus, būtent 37.2 papunktyje nurodytą dokumentą, patvirtinantį juridinio fakto atsiradimą – minėtą įsakymą, įgijo teisę kreiptis į VĮ „Registrų centras“, tai patvirtino (nurodė) ir atsakovo darbuotoja. Pareiškėjas, gavęs 2017 m. lapkričio 23 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. AD-2889 2017 m. lapkričio 29 d. teritoriniam registratoriui pateikė prašymą įregistruoti juridinį faktą – sudarytą jungtinės veiklos sutartį ir nedidinti atlyginimo už teikiamą paslaugą. Teritorinis registratorius 2017 m. gruodžio 6 d. priėmė sprendimą Nr. (4.4.2.)KLS-1675, kuriuo pareiškėjo prašymą nedidinti atlyginimo už juridinio fakto įregistravimo paslaugą atmetė. Pareiškėjas kelia klausimą, kodėl paslaugos užsakymo metu teritorinis registratorius pareikalavo iš pareiškėjo pateikti minėtą įsakymą, jeigu pagrindas juridiniam faktui įregistruoti buvo pati jungtinės veiklos sutartis.
20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Registrų centro, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
21. Atsakovas pažymi, kad į bylą buvo pateikta visų A. B. 2017 m. spalio 23–27 d. atliktų veiksmų Nekilnojamojo turto registre išklotinė, kurioje nėra duomenų, kad A. B. būtų peržiūrėjusi ne tik registro įrašą (duomenys neskelbtini), bet ir apeliaciniame skunde nurodomus registro įrašus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre nebuvo atliekama paieška pagal pareiškėjo vardą, pavardę ar asmens kodą, nekilnojamojo daikto adresą ((duomenys neskelbtini), ar šiuo adresu esantį bet kokį butą / patalpą). Atsakovas pateikia registro įrašų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) peržiūrų išklotinę už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d., kuri patvirtina, kad ne tik A. B., bet ir joks kitas asmuo nurodytų registro įrašų neperžiūrėjo.
22. Atsakovas pažymi, kad pagal CK 4.84 ir 4.250 straipsnių nuostatas, jungtinės veiklos sutarties sudarymas yra savarankiškas administravimo pasibaigimo pagrindas, kurio nereikia patvirtinti papildomais dokumentais, pvz., savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. 2017 m. spalio 19 d. sutartis yra pakankamas pagrindas juridinio fakto – nustatyto turto administravimo, išregistravimui iš Nekilnojamojo turto registro.
23. Atsakovas nurodo, kad įgyvendinant NTRĮ 17 straipsnio 3 dalies normą, kuri nustato, kad tais atvejais, kai prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus Nekilnojamojo turto registre perduoda ne notaras, prašymo padavimo teritoriniam registratoriui tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuostatų 391 punkte numatyta, kad jeigu asmuo prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus pateikia praleidęs NTRĮ 17 straipsnio 3 dalyje nustatytus prašymo padavimo terminus, Registro nuostatų 39 punkte nurodytas Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimas už daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą, apskaičiuotas Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo, didinamas 100 procentų. Apisprendimas – pateikti prašymą per Registro įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatytą 30 dienų terminą ir mokėti įprastą tokio atlyginimo tarifą ar be pateisinamų priežasčių pateikti vėliau ir mokėti 100 procentų didesnį atlyginimą, visiškai priklauso nuo asmens valios ir to negalima laikyti valstybės nustatyta bausme. Toks teisinis reguliavimas skatina operatyviai atnaujinti duomenis Nekilnojamojo turto registre, kuriam teisės aktai suteikia oficialumo (teisingumo ir išsamumo), panaudojimo prieš trečiuosius asmenis statusą. Operatyviai nepaviešinus nekilnojamojo turto duomenų viešajame registre, sudaromos prielaidos išvengti valstybės nustatytų mokesčių, galimos atsakomybės prieš trečiuosius asmenis ir kt., tuo pažeidžiant teisėtus valstybės, o kartu ir kitų asmenų interesus. Tokiu teisiniu reguliavimu jokie konstituciniai ir civiliniai teisiniai principai ir jų saugomos vertybės nėra pažeidžiami.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
24. Ginčas byloje kilo dėl 2,90 Eur turtinės ir 120 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas S. S. kildina iš neteisėtų VĮ Registrų centro darbuotojų veiksmų. Pareiškėjo teigimu, žala jam kilo dėl to, kad pareiškėjui kreipusis dėl 2017 m. spalio 19 d. sudarytos jungtinės veiklos sutarties įregistravimo Nekilnojamojo turto registre VĮ Registrų centro Klaipėdos darbuotoja pareikalavo pateikti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl namo adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimo pabaigos, todėl pareiškėjas, kreipęsis į savivaldybės administracijos direktorių dėl tokio įsakymo, praleido NTRĮ 17 straipsnio 3 dalyje nustatytą 30 dienų terminą ir buvo įpareigotas už paslaugą sumokėti dvigubai – 2,90 Eur bei patyrė neturtinės žalos, kurią įvertino 120 Eur.
25. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas), teismas tą proceso šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Trečiuoju suinteresuotu asmeniu šioje byloje įtraukta Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo. VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas yra likviduotas, o jo teises yra perėmusi VĮ Registrų centras, kuri šioje byloje yra atsakovu ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovu. Todėl trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo, šalintinas iš proceso šalių.
26. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
27. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).
28. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
29. Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014).
30. NTRĮ 16 straipsnio 2 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, išregistruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinant žymą. Pagal NTRĮ 17 straipsnio 1 dalį notaras, patvirtinęs nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorį ar išdavęs paveldėjimo teisės liudijimą ir (ar) nuosavybės teisės liudijimą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo sandorio patvirtinimo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo privalo perduoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šio sandorio pagrindinius duomenis, būtinus šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytai žymai. Pagal šio straipsnio 3 dalį jeigu daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, šios teisės suvaržymai, juridiniai faktai atsiranda kitais negu šio straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais, asmuo prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus teritoriniam registratoriui paduoda ne vėliau kaip per 30 dienų nuo daiktinės teisės, šios teisės suvaržymo, juridinio fakto atsiradimo dienos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal Nuostatų 391 punktą jeigu asmuo prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus pateikia praleidęs NTRĮ 17 straipsnio 3 dalyje ar Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 17, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir 25 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytus prašymo padavimo terminus, Nuostatų 39 punkte nurodytas Vyriausybės nustatyto dydžio atlyginimas už daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą, apskaičiuotas Registro tvarkytojo, didinamas 100 procentų.
31. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją su prašymu įregistruoti 2017 m. spalio 19 d. sudarytą daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį kreipėsi 2017 m. lapkričio 29 d, t. y. praleidęs NTRĮ 17 straipsnio 3 dalyje nustatytą 30 dienų terminą. Pareiškėjas teigia, kad šį terminą praleido ne dėl savo kaltės ar aplaidumo, o dėl to, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo darbuotoja jam 2017 m. spalio 23–27 d. kreipusis dėl juridinio fakto registravimo informavo, jog juridiniam faktui apie turto administravimo pasibaigimą įregistravimui būtinas atitinkamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas. Pažymėtina, kad pareiškėjas neįrodė, jog minėtu laikotarpiu kreipėsi į registro tvarkytoją ir tokio pobūdžio atsakymas ar konsultacija jam buvo suteikta ar buvo priimtas sprendimas atsisakyti registruoti juridinį faktą. Atsakovo pirmosios instancijos teismui pateikti išrašai apie darbuotojos A. B. atliktus veiksmus Nekilnojamojo turto registre 2017 m. spalio 23–27 d. paneigia, kad ši darbuotoja atliko veiksmus Nekilnojamojo turto registro įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) bei pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomuose įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Kita vertus, nors pareiškėjas teigia, kad jis į minėtą darbuotoją kreipėsi 2017 m. spalio 23–27 d., tačiau iš byloje esančio pareiškėjo prašymo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriui, kuriuo jis prašė panaikinti namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administravimą, matyti, kad šis prašymas surašytas 2017 m. spalio 20 d., o UAB „Vėtrungės būstas“ gautas tą pačią dieną. Taigi, pareiškėjas iš esmės į savivaldybės administracijos direktorių kreipėsi dar iki, jo teigimu, įvykusios konsultacijos pas atsakovą.
32. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo pateikiamu CK 4.84 straipsnio 10 dalies nuostatų dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo pabaigos aiškinimu. Pareiškėjas kreipėsi dėl juridinio fakto – sudarytos jungtinės veiklos sutarties – įregistravimo praleidęs NTRĮ 17 straipsnio 3 dalyje nustatytą 30 dienų terminą. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Nuostatų 391 punktu, padidino atlyginimą už juridinio fakto įregistravimą, t. y. pareiškėjas už paslaugą turėjo sumokėti 2,90 Eur daugiau.
33. Kaip minėta, valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visumai – neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyta viena iš minėtų sąlygų – neteisėti veiksmai, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti nei turtinės, nei neturtinės žalos.
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinio aiškiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas yra nemotyvuotas ar neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė teisinio reglamentavimo ar netinkamai vertino, ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų ir savo sprendimo nemotyvavo.
35. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti. Teismas teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija