I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato prašymų-paraiškų piniginei socialinei paramai gauti (toliau – prašymas-paraiška) pateikimo, piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo, socialinės pašalpos teikimo nepinigine forma, gyvenimo sąlygų, asmenų turimo turto ir užimtumo tikrinimo, neteisėtai gautos ar išmokėtos piniginės socialinės paramos išskaičiavimo ar grąžinimo tvarką.
2. Tvarkos aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatomis.
3. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka Įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose vartojamas sąvokas.
4. Tvarkos aprašas taikomas Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims:
4.1. deklaravusiems gyvenamąją vietą Vilniaus miesto savivaldybėje arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Vilniaus miesto savivaldybėje;
4.2. nedeklaravusiems gyvenamosios vietos ir neįtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, tačiau faktiškai gyvenantiems Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje;
4.3. kurie Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje nuomojasi būstą.
5. Tvarkos aprašu privalo vadovautis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) Socialinių išmokų skyrius (toliau – Socialinių išmokų skyrius), Administracijos Apskaitos skyrius (toliau – Apskaitos skyrius), biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto socialinių paslaugų centras (toliau – BĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centras), Savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“, energiją, kurą, geriamąjį ir karštą vandenį tiekiančios įmonės (toliau – tiekėjai) ir bendrojo naudojimo objektų valdytojai.
6. Tvarkos aprašo vykdymo kontrolę, tikrindamas kas ketvirtį Socialinių išmokų skyriaus ataskaitas, kuriose pateikiami duomenys ir informacija apie priimtus sprendimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo (neskyrimo, sustabdymo ar nutraukimo), išlaidas, gautus skundus, siūlymus dėl piniginės socialinės paramos teikimo, nustatytas ir grąžintas permokas, taikytas priemones piniginės socialinės paramos teikimo tikslingumui pasiekti, atlieka Administracijos direktoriaus pavaduotojas, kuruojantis socialinių išmokų sritį.
II SKYRIUS
PRAŠYMŲ-PARAIŠKŲ PRIĖMIMAS, DUOMENŲ APIE TURTĄ, TRŪKSTAMŲ DOKUMENTŲ PATEIKIMAS
7. Kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos gavimo, asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (arba jo kopiją, patvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka, ar pažymą apie jo poėmį), išskyrus Tvarkos Aprašo 10 punkte nustatytus atvejus, ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintos formos prašymą-paraišką ir jos priedus (toliau kartu – prašymas-paraiška). Prašyme-paraiškoje nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis apie:
7.1. save ir bendrai gyvenančius asmenis;
7.3. turimą turtą ir Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6–11 punktuose ir 2 dalyje nurodyto turto vertę (teikiami atsižvelgiant į prašymo-paraiškos teikimo metu galiojančias Įstatymo 6 ir 7 straipsnių nuostatas). Nesant pasikeitimų, šie duomenys teikiami kas 12 mėnesių;
7.5. kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją.
8. Prie prašymo-paraiškos asmuo prideda bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens dokumentus arba jų kopijas, patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka, apie turimą Įstatymo 14 straipsnyje nurodytą turtą ir jo vertę, gaunamas Įstatymo 17 straipsnyje nurodytas pajamas, veiklos pobūdį ir kitas aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti, išskyrus atvejus, kai Administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų:
8.1. vaiko gimimo faktą patvirtinantį dokumentą;
8.2. santuokos, ištuokos, mirties faktą patvirtinantį dokumentą;
8.3. procesinį dokumentą, patvirtinantį aplinkybę, kad teisme yra nagrinėjama byla dėl tėvystės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo;
8.4. teismo nutartį arba teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko išlaikymo;
8.5. juridinio asmens pažymą apie vaiko išlaikymui gaunamas periodines išmokas arba kitos kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį materialinio išlaikymo vaikui teikimą;
8.6. teismo sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba neveiksniu tam tikroje srityje;
8.7. sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, patvirtinančią, kad iki numatytos gimdymo datos yra likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų;
8.8. švietimo įstaigos pažymą, patvirtinančią, kad asmuo studijuoja pagal formaliojo švietimo studijų programą (įskaitant akademines atostogas dėl ligos ar nėštumo) ar mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, bei apie gaunamas stipendijas;
8.9. karinio vieneto išduotą pažymą, patvirtinančią, kad privalomosios pradinės karo tarnybos karys atlieka jame privalomąją pradinę karo tarnybą;
8.10. kompetentingos institucijos pažymą apie asmeniui paskirtos bausmės atlikimą, jo sulaikymą, suėmimą, paieškos paskelbimą ar teismo pripažinimą nežinia kur esančiu;
8.11. kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, patvirtinantį formaliojo švietimo įstaigos dieninio skyriaus baigimą;
8.12. sveikatos priežiūros įstaigos išduotą pažymą apie gydymo stacionare trukmę, elektroninį nedarbingumo pažymėjimą ar medicininę pažyma apie ligos trukmę;
8.13. pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį;
8.14. individualios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentą, patvirtinantį vertinamo laikotarpio individualios įmonės savininko pajamas, gautas iš įmonės apmokestinto pelno; mažosios, tikrosios ūkinės ar komanditinės ūkinės bendrijos buhalterinės apskaitos dokumentą, patvirtinantį vertinamo laikotarpio mažosios bendrijos narių, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrųjų narių pajamas ir iš šių įmonių asmeniniams poreikiams gautas lėšų sumas; asmens, įsigijusio verslo liudijimą ar individualios veiklos vykdymo pažymą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą;
8.15. dokumentą, patvirtinantį turto įsigijimo ar perleidimo faktą;
8.16. dokumentą, patvirtinantį atsiskaitymą už paslaugas;
8.17. ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą dėl padarytos nusikalstamos veikos žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui;
8.18. pažymą apie įsiregistravimą kitos valstybės įdarbinimo tarnyboje;
8.19. sveikatos priežiūros įstaigos išduotą pažymą, kad vaikas iki 8 metų negali lankyti švietimo įstaigos;
8.20. gyvenamųjų patalpų ar nekilnojamojo turto nuomos sutartį, registruotą viešajame registre;
8.21. banko sąskaitos išrašą;
8.22. metinę gyventojo (šeimos) turto ir pajamų deklaraciją;
8.23. kompetentingos įstaigos išduotą pažymą apie gaunamas pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir kitų valstybių mokamas pensijas, išmokas;
8.24. dokumentą, liudijantį transporto priemonės netinkamumą eksploatuoti arba dokumentą, patvirtinantį transporto priemonės patekimą į eismo įvykį;
8.25. dokumentus, pagrindžiančius bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens kitus ekonominius, socialinius ar kitus asmeninius interesus Vilniaus miesto savivaldybėje;
8.26. dokumentus apie būsto šildymo įrangos pakeitimą;
8.27. kitus teisę į piniginę socialinę paramą pagrindžiančius dokumentus.
9. Prašymas-paraiška ir dokumentai gali būti pateikti elektroninių ryšių priemonėmis per valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiamą tokią elektroninę paslaugą, Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, elektroniniu paštu, pašto siunta, telefoninio ryšio priemonėmis, atvykus į Administracijos Klientų aptarnavimo skyrių (toliau – Klientų aptarnavimo skyrius) asmeniškai arba per atstovą, kai nėra galimybės pateikti šiais būdais, prašymas-paraiška ir dokumentai gali būti pateikti BĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro socialiniam darbuotojui, teikiančiam asmeniui socialines paslaugas jo namuose.
10. Jeigu prašymas-paraiška ir dokumentai teikiami elektroninių ryšių priemonėmis per valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiamą elektroninę paslaugą ar Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, leidžiančią nustatyti asmens tapatybę, prašymą-paraišką ir dokumentus teikiančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija neteikiama.
Jeigu prašymas-paraiška ir dokumentai teikiami elektroniniu paštu, prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB, nustatytus kvalifikuotam elektroniniam parašui keliamus reikalavimus, prašymą-paraišką ir dokumentus teikiančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija neteikiama.
Jeigu prašymas-paraiška ir dokumentai teikiami pašto siunta prie prašymo-paraiškos turi būti pridedami visų reikiamų dokumentų originalai arba jų kopijos, patvirtintos teisės aktų nustatyta tvarka (įskaitant asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją).
Jeigu prašymas-paraiška teikiama telefoninio ryšio priemonėmis, asmuo Socialinių išmokų skyriaus specialistui pateikia asmens tapatybę identifikuojančius duomenis – asmens kodą, gyvenamosios (deklaruotos, faktinės) vietos adresą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą. Socialinių išmokų skyriaus specialistas pareiškėjo telefonu pateiktus piniginei socialinei paramai skirti ir apskaičiuoti būtinus duomenis užpildo Socialinės paramos apskaitos informacinėje sistemoje „Parama“ (toliau – sistema „Parama“). Asmuo taip pat prašymą-paraišką gali teikti telefoninio ryšio priemonėmis, programuotos veiksmų sekos pagalba, pateikdamas asmens tapatybę sistemoje „Parama“ identifikuojančius duomenis (telefono numerį ir 4 paskutinius asmens kodo skaitmenis) ir patvirtindamas, kad yra informuotas, jog Administracija gaus iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų ir tvarkys jo asmens (bendrai gyvenančių asmenų) duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti ir mokėti.
Jeigu prašymas-paraiška ir dokumentai teikiami asmeniškai atvykus į Klientų aptarnavimo skyrių, padaromos pridedamų dokumentų skaitmeninės kopijos (išskyrus Lietuvos Respublikos piliečių pasus ir asmens tapatybę patvirtinančias korteles), dokumentai grąžinami juos pateikusiam asmeniui.
Jeigu prašymas-paraiška ir dokumentai teikiami per atstovą, pateikiamas notaro ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus, patvirtintas įgaliojimas arba jo kopija, patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka.
Jeigu prašymas-paraiška ir dokumentai teikiami per BĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro socialinį darbuotoją, teikiantį asmeniui socialines paslaugas jo namuose, kai asmuo neturi galimybės prašymo-paraiškos pateikti kitais Tvarkos aprašo 9 punkte nurodytais būdais, socialinis darbuotojas priima asmens prašymą-paraišką ir pridedamus dokumentus arba jų kopijas (esant poreikiui, padeda asmeniui užpildyti prašymą-paraišką, padaro reikiamų dokumentų kopijas) ir perduoda juos Socialinių išmokų skyriui.
11. Prašymai-paraiškos registruojami sistemoje „Parama“ prašymo-paraiškos pateikimo Socialinių išmokų skyriui dieną.
12. Prašymai-paraiškos Socialinių išmokų skyriaus valstybės tarnautojų, kurių pareigybių aprašymuose, tvirtinamuose Administracijos direktoriaus įsakymu, nustatyta teisė priimti sprendimus dėl socialinių išmokų teikimo (toliau – Socialinių išmokų skyriaus valstybės tarnautojai) sprendimu gali būti nenagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1–3 punktuose nustatytais atvejais.
13. Prašymai-paraiškos, pateikti nesilaikant Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 23 ir 24 punktų reikalavimų, grąžinami asmenims Taisyklių 40 punkte nustatyta tvarka. Jei asmuo per 5 darbo dienas nuo pranešimo išsiuntimo dienos nepateikia Socialinių išmokų skyriui Taisyklių 23 ir 24 punktuose nustatytus reikalavimus atitinkančio prašymo-paraiškos, toks prašymas-paraiška laikomas nepateiktu.
14. Jei su prašymu-paraiška asmuo nepateikia visų reikiamų dokumentų, informacija apie trūkstamus dokumentus, teikiant prašymą-paraišką Klientų aptarnavimo skyriuje, įrašoma į
prašymo-paraiškos priedą „Informacinis lapelis“, kuris asmeniui atiduodamas arba išsiunčiamas jo nurodytu elektroninio pašto adresu. Teikiant prašymą-paraišką kitais būdais arba, kai trūkstamų dokumentų faktas nustatomas prašymo-paraiškos nagrinėjimo metu, asmuo apie trūkstamų dokumentų pateikimą informuojamas raštu jo prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu (elektroniniu paštu arba paštu).
15. Trūkstami dokumentai pateikiami Socialinių išmokų skyriui elektroniniu paštu, paštu ar atvykus į Klientų aptarnavimo skyrių ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos, išskyrus atvejį, nurodytą Įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje, kai trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per du mėnesius nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos. Atvejais, kai trūkstamų dokumentų faktas nustatomas prašymo-paraiškos nagrinėjimo metu, trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo informavimo apie pareigą pateikti dokumentus dienos.
16. Jeigu asmuo Tvarkos aprašo 15 punkte nustatytais terminais nepateikia trūkstamų dokumentų, Socialinių išmokų skyrius per 5 darbo dienas priima sprendimą neteikti piniginės socialinės paramos ir asmeniui grąžina jo pateiktus dokumentus.
17. Socialinių išmokų skyriuje gauti popieriniai prašymai-paraiškos ir dokumentai skaitmeninami. Suskaitmeninti ir elektroniniu būdu Socialinių išmokų skyriuje gauti prašymai-paraiškos ir dokumentai saugomi sistemoje „Parama“.
III SKYRIUS
PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS SKYRIMAS IR MOKĖJIMAS
18. Bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui skiriama ši piniginė socialinė parama:
18.2. būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos (toliau – kompensacijos).
19. Bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą, išskyrus Tvarkos aprašo 20 punkte nustatytą atvejį, vadovaujantis Įstatymo ir Tvarkos aprašo nuostatomis nustato Socialinių išmokų skyriaus valstybės tarnautojai.
20. Bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą, esant Tvarkos aprašo 42 punkte nustatytoms aplinkybėms, nustato Piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo komisija (toliau – Komisija) vadovaudamasi Įstatymo, Tvarkos aprašo ir Administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamo Piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo komisijos darbo organizavimo tvarkos aprašo (toliau – Komisijos darbo organizavimo tvarkos aprašas) nuostatomis.
21. Sprendimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo, neskyrimo, mokėjimo stabdymo, mokėjimo nutraukimo, perskaičiavimo, permokų nustatymo ir jų grąžinimo arba išskaičiavimo, priima Socialinių išmokų skyriaus valstybės tarnautojai.
22. Sprendimas, nurodant Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygą (sąlygas), kuriai (kurioms) esant paskirta piniginė socialinė parama, priimamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos.
23. Apie priimtą sprendimą asmuo informuojamas pranešimu per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu. Pranešime apie priimtą sprendimą dėl piniginės socialinės paramos neskyrimo nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka.
24. Socialinė pašalpa teikiama:
24.1. pinigais į gavėjo nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke ar banko skyriuje arba išmokant pašto paslaugas teikiančiose įmonėse;
24.2. nepinigine forma Tvarkos aprašo 49–51 punktuose nustatyta tvarka.
25. Kompensacijos teikiamos:
25.1. pinigais, pervedant į gavėjo nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke ar banko skyriuje arba išmokant pašto paslaugas teikiančiose įmonėse, kai būsto šildymui ir karšto vandens ruošimui naudojamos kitos energijos ir kuro rūšys (elektros energija, dujos, kietasis ar kitoks kuras);
25.2. apskaičiuotų kompensacijų sumą pervedant į tiekėjų atsiskaitomąsias sąskaitas Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose bankuose ar bankų skyriuose.
26. Socialinės pašalpos dydį, vadovaudamasis Įstatymu ir Tvarkos aprašu bei įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus (duomenis), turimų valstybės ir žinybinių registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenis bei iš kitų institucijų gautus duomenis, apskaičiuoja Socialinių išmokų skyrius.
27. Kompensacijų dydį, vadovaudamiesi Įstatymu ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintomis formomis, apskaičiuoja:
27.1. šilumą, geriamąjį ir karštą vandenį gyventojams centralizuotai tiekiantys tiekėjai ir bendrojo naudojimo objektų valdytojai;
27.2. elektros energijos, dujų tiekėjai, kurie su Administracija sudarė sutartis dėl kompensacijų gyventojams skaičiavimo, kai būsto šildymui ir karšto vandens ruošimui naudojamos kitos energijos ir kuro rūšys (dujos, elektros energija ar kt.);
27.3. Socialinių išmokų skyrius, jeigu su Administracija nėra sudarytos sutartys dėl kompensacijų gyventojams skaičiavimo, kai būsto šildymui ir karšto vandens ruošimui naudojamos kitos energijos ir kuro rūšys (dujos, elektros energija ar kt.).
28. Kompensacijos teikiamos už kiekvieną praėjusį mėnesį.
29. Socialinių išmokų skyrius, sprendimu nustatęs bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens teisę į kompensacijas:
29.1. iki einamojo mėnesio paskutinės darbo dienos elektroniniu būdu perduoda tiekėjams duomenis apie bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas ir taikomus normatyvus būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms apskaičiuoti. Detali duomenų apsikeitimo, kompensacijų skaičiavimo ir lėšų grąžinimo tvarka nustatoma Administracijos ir tiekėjų sudarytose sutartyse;
29.2. per 5 darbo dienas nuo teisės į kompensacijas nustatymo dienos elektroninio ryšio priemonėmis išsiunčia bendrojo naudojimo objektų valdytojams Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintos formos pažymas apie bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas ir taikomus normatyvus būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms apskaičiuoti (toliau – pažymos).
30. Tiekėjai ir bendrojo naudojimo objektų valdytojai kompensacijas apskaičiuoja tik tiems bendrai gyvenantiems asmenims ar vieniems gyvenantiems asmenims, kuriems nustatyta teisė į kompensacijas, ir tik tiems mėnesiams, kuriems nustatyta teisė į kompensaciją, ir apskaičiuotos kompensacijos dalimi sumažina mokestį. Bendrojo naudojimo objektų valdytojai iki einamojo mėnesio 8 dienos teikia tiekėjams, su kuriais yra sudarę atitinkamas pirkimo sutartis, duomenis apie jų apskaičiuotas ir pritaikytas kompensacijas. Tiekėjai iki einamojo mėnesio 12 dienos elektroniniu būdu teikia Socialinių išmokų skyriui tikrinti Administracijai paraiškas grąžinti lėšas už praėjusį mėnesį apskaičiuotas ir pritaikytas kompensacijas (toliau – paraiškos) (įskaitant ir bendrojo naudojimo valdytojų apskaičiuotas kompensacijas).
31. Socialinių išmokų skyrius tikrina elektroniniu būdu pateiktas sąskaitas (ar kompensacijos apskaičiuotos tiems asmenims, kuriems nustatyta teisė į kompensacijas, ar skaičiavimai atlikti pagal pateiktas bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens vidutines pajamas), teisingai užpildytų sąskaitų duomenys suvedami į sistemą „Parama“. Pagal šiuos į sistemą „Parama“ įvestus duomenis Socialinių išmokų skyrius tikrina tiekėjų pateiktų paraiškų duomenų teisingumą. Teisingai užpildytos paraiškos iki einamojo mėnesio 20 dienos su tarnybiniu pranešimu perduodamos Apskaitos skyriui apmokėti. Klaidingai užpildytos paraiškos tarnybiniu pranešimu grąžinamos Tiekėjams tikslinti per 5 darbo dienas nuo jų patikrinimo.
32. Administracija apmoka tik tas tiekėjų paraiškas, kurios Socialinių išmokų skyriui yra pateikiamos ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pažymos gavimo.
33. Socialinių išmokų skyrius kompensacijų dydį apskaičiuoja pats, kai:
33.1. būstui šildyti ir (ar) karštam vandeniui ruošti naudojamos gamtinės dujos:
33.1.1. jei būstas šildomas ir (ar) karštas vanduo ruošiamas naudojant būste įrengtą individualią šildymo ir (ar) karšto vandens ruošimo įrangą, tiekėjas iki einamojo mėnesio 10 dienos elektroniniu paštu pateikia Socialinių išmokų skyriui duomenis apie būstuose faktiškai suvartotą dujų kiekį, nustatytus tarifus, įsiskolinimą (nurodydamas įsiskolinimo laikotarpį) ir mokestį už suvartotas gamtines dujas;
33.1.2. jei šiluma būstui šildyti ir (ar) karštam vandeniui ruošti gaminama bendrojo naudojimo objektų valdytojo eksploatuojamoje katilinėje, bendrojo naudojimo objektų valdytojas iki einamojo mėnesio 10 dienos pateikia Socialinių išmokų skyriui duomenis apie būstuose faktiškai suvartotą gamtinių dujų kiekį, nustatytus tarifus, įsiskolinimą (nurodydamas įsiskolinimo laikotarpį) ir priskaičiuotą mokestį už apmokamą mėnesį suvartotas gamtines dujas;
33.1.3. jei šiluma būstui šildyti ir (ar) karštam vandeniui ruošti gaminama namo, kuriame bendrojo naudojimo objektų valdytojas neįregistruotas, katilinėje, namo gyventojų įgaliotas atstovas arba pats pareiškėjas iki einamojo mėnesio 10 dienos pateikia Socialinių išmokų skyriui duomenis apie faktiškai būstuose suvartotą dujų kiekį, nustatytus tarifus, įsiskolinimą (nurodydamas įsiskolinimo laikotarpį) ir priskaičiuotą mokestį už apmokamą mėnesį suvartotas gamtines dujas;
33.2. jei šiluma būstui šildyti ir (ar) karštam vandeniui ruošti gaminama bendrojo naudojimo objektų valdytojo eksploatuojamoje katilinėje, kurioje naudojamos kitokios energijos ar kuro (išskyrus gamtines dujas) rūšys, bendrojo naudojimo objektų valdytojas be išlaidų kurui (energijai) į šilumos kainą gali įskaičiuoti ir kitas būtinas šilumos gamybos sąnaudas. Bendrojo naudojimo objektų valdytojas iki einamojo mėnesio 10 dienos pateikia Socialinių išmokų skyriui duomenis apie katilinėje sunaudoto kuro (energijos) ir pagaminto šilumos kiekio, šildymo ir (ar) karšto vandens ruošimo išlaidų paskirstymą būstams;
33.3. kai šilumą būstui šildyti ir (ar) karštam vandeniui ruošti tiekia šilumos tiekėjas, tiekėjas iki einamojo mėnesio 10 dienos pateikia Socialinių išmokų skyriui duomenis apie faktiškai suvartotą šilumos kiekį šildymui ir (ar) karštam vandeniui ruošti pagal būstuose įrengtus apskaitos prietaisus, nustatytus tarifus, įsiskolinimą (nurodydamas įsiskolinimo laikotarpį) ir priskaičiuotą mokestį už apmokamą mėnesį;
33.4. kai būstas šildomas ir (ar) karštas vanduo ruošiamas kitais alternatyviais šilumos šaltiniais, kuriems naudojama elektra, išlaidos kompensuojamos tik tais atvejais, kai toks būsto šildymas pagal projektą įrengtas statant namą, taip pat, kai tokia šildymo įranga sumontuota vėliau pagal projektus, suderintus su elektros energijos tiekėjais, arba toks šildymo būdas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Gyventojai už kiekvieną praėjusį mėnesį, už kurį skirtos kompensacijos, iki einamojo mėnesio 10 dienos pateikia Socialinių išmokų skyriui duomenis (pagal atsiskaitomąją sąskaitą arba atsiskaitymo knygelę) apie atsiskaitymą už suvartotą elektros energiją (mokėtas sumas, suvartotą elektros energijos kiekį, nustatytus elektros tarifus) ir (ar) įsiskolinimą (nurodydami įsiskolinimo laikotarpį);
33.5. kai būstui šildyti naudojamas kietasis kuras (malkos, durpės, akmens anglis) ar suskystintosios dujos, kompensacijos už būsto šildymą apskaičiuojamos 6 mėnesiams (vienam šildymo sezonui) taikant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu nustatytas vidutines kuro kainas;
33.6. kai karštam vandeniui ruošti naudojamas kietasis kuras (malkos, durpės, akmens anglis) ar suskystintosios dujos, kompensacijos už karšto vandens paruošimą apskaičiuojamos 6 mėnesiams (vienam šildymo sezonui) taikant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu nustatytas vidutines kuro kainas.
34. Bendrai gyvenantiems asmenims, vieniems gyvenantiems asmenims, kurie vartoja karštą vandenį, ruošiamą naudojant centralizuotai tiekiamą šilumą tik šildymo sezono metu, ne šildymo sezono metu (gegužės–rugsėjo mėnesiais) skaičiuojamos:
34.1. karšto vandens išlaidų kompensacijos už išlaidas kitoms energijos ar kuro rūšims, naudojamoms vandeniui šildyti;
34.2. geriamojo vandens išlaidų kompensacijos, taikant 3,5 kubinio metro pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 2,5 kubinio metro antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1,5 kubinio metro trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims per mėnesį.
35. Vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodika, kuro deginimo prietaisų naudingo veikimo koeficientas nustatomas pagal techninę dokumentaciją, o kai jos nėra – koeficientas – 0,7.
36. Jeigu bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens turimų piniginių lėšų dydis viršija Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatytą piniginių lėšų normatyvą, kompensacijos neteikiamos 6 mėnesius, išskyrus senatvės pensijų gavėjus, jeigu jų turimos piniginės lėšos neviršija nustatyto piniginių lėšų normatyvo 4 kartus.
37. Jeigu daugiabučio namo buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą ir dėl šių asmenų veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti, bendrojo naudojimo objekto valdytojas arba Savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius Socialinių išmokų skyriui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo įvykusio susirinkimo turi pateikti šį faktą patvirtinančius dokumentus – susirinkimo protokolo išrašus.
38. Jeigu bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuota socialinė pašalpa mažesnė kaip 1,45 Eur, o kompensacija mažesnė kaip 0,29 Eur, socialinė pašalpa ar kompensacija neišmokama.
39. Apskaitos skyrius iki einamojo mėnesio 25 dienos:
39.1. socialinę pašalpą arba jos dalį, mokamą pinigais, perveda į gavėjo nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke ar banko skyriuje arba išmoka pašto paslaugas teikiančiose įmonėse;
39.2. socialinės pašalpos dalį, teikiamą nepinigine forma Tvarkos aprašo 49 punkte nustatytais būdais, perveda į:
39.2.1. prekybos tinklo, teikiančio socialinių kortelių administravimo paslaugas, atsiskaitomąją sąskaitą banke;
39.2.2. socialinio būsto nuomos, energiją, geriamąjį bei karštą vandenį ir kitas paslaugas teikiančių įmonių atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose;
39.2.3. formaliojo ir (ar) neformaliojo švietimo paslaugas teikiančių įstaigų atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose arba apmoka minėtų įstaigų pateiktas sąskaitas faktūras;
39.2.4. gydymo nuo priklausomybių ligų paslaugas teikiančių įstaigų atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose arba apmoka minėtų įstaigų pateiktas sąskaitas faktūras.
40. Apskaitos skyrius iki paskutinės einamojo mėnesio darbo dienos apskaičiuotą kompensuojamų lėšų sumą perveda į:
40.1. tiekėjų atsiskaitomąsias sąskaitas Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke ar banko skyriuje pagal jų pateiktas ir Socialinių išmokų skyriaus patikrintas paraiškas už kiekvieną praėjusį mėnesį;
40.2. kompensacijų gavėjų banko atsiskaitomąsias sąskaitas Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose bankuose ar bankų skyriuose arba išmoka pašto paslaugas teikiančiose įmonėse.
41. Mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims teikiama piniginė socialinė parama, piniginės socialinės paramos teikimas nutraukiamas nuo kito mėnesio po jo mirties mėnesio pirmos dienos. Šiems bendrai gyvenantiems asmenims paskirta ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėta piniginė socialinė parama, jeigu dėl jos buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius po piniginę socialinę paramą gavusio asmens mirties dienos, išmokamos mirusįjį laidojusiam vienam iš bendrai gyvenančių asmenų, pateikus Tvarkos aprašo 9 punkte nustatytais būdais laisvos formos prašymą, o jeigu tokio bendrai gyvenančio asmens nėra, pervedamos į vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) vardu atidarytą sąskaitą banke. Mirus vienam gyvenančiam asmeniui, pinginės socialinės paramos teikimas nutraukiamas nuo jo mirties mėnesio pirmos dienos, o už praėjusį laikotarpį paskirta ir neatsiimta piniginė socialinė parama neišmokama.
IV SKYRIUS
PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS SKYRIMAS ĮSTATYMO 23 STRAIPSNIO 3 DALYJE NURODYTAIS ATVEJAIS
42. Piniginė socialinė parama, patikrinus Administracijos direktoriaus nustatyta tvarka bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, kai vienas gyvenantis asmuo arba bendrai gyvenantys asmenys vykdo Įstatymo 25 straipsnyje nustatytas pareigas ir atitinka kitus Įstatyme ir Tvarkos apraše nustatytus reikalavimus piniginei socialinei paramai gauti, gali būti skiriama Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais (išimties tvarka):
42.1. socialinė pašalpa, jeigu vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį yra mažesnės kaip 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka Įstatymo 6 straipsnio 2 punkte nustatyto reikalavimo. Apskaičiuojant bendrai gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, šio asmens gaunamos pajamos į bendrai gyvenančių asmenų pajamas neįskaitomos ir jam tenkanti pajamų dalis nenustatoma, o socialinė pašalpa skiriama likusiems bendrai gyvenantiems asmenims, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesius per 12 kalendorinių mėnesių;
42.2. kompensacijos, jeigu išlaidos už būsto šildymą, už faktinį geriamojo vandens ir (ar) karšto vandens kiekį atitinka Įstatymo 11 straipsnio nustatytus kompensuojamus dydžius, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo. Apskaičiuojant bendrai gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, šio asmens gaunamos pajamos į bendrai gyvenančių asmenų pajamas neįskaitomos ir jam tenkanti pajamų dalis nenustatoma, o kompensacijos skiriamos likusiems bendrai gyvenantiems asmenims, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesius per 12 kalendorinių mėnesių;
42.3. socialinė pašalpa ir kompensacijos bendrai gyvenantiems asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas, atsidūrusiems sunkioje materialinėje padėtyje:
42.3.1. dėl ligos (savo ar vaiko), nedarbingumo sutrikus sveikatai, pateikus dokumentus, patvirtinančius papildomas išlaidas (pvz., mokėjimo kvitus už medikamentus, atliktas procedūras, gydymo įstaigos pažymas apie atliktą operaciją ir kita);
42.3.2. dėl socialinių įgūdžių stokos (patiriantiems socialinę riziką arba stokojantiems socialinių įgūdžių);
42.4. socialinė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims skiriama atskirai, kai santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu yra ginčas;
42.5. būsto šildymo išlaidų kompensacija vienam gyvenančiam asmeniui ar bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu jie deklaruoja gyvenamąją vietą jų nuosavybės teise turimame būste arba nuomojasi būstą, kuris Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos arba atskira gyvenamoji patalpa, kai bendraturčių nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos, ir jeigu vienas gyvenantis asmuo arba bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų neturi nuosavybės teise priklausančio būsto, Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kaip gyvenamosios patalpos arba atskira gyvenamoji patalpa. Ši kompensacija teikiama ne ilgiau kaip 6 mėnesius per 12 kalendorinių mėnesių;
42.6. socialinė pašalpa ir kompensacijos bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kai jiems piniginė socialinė parama neskiriama Įstatymo 21 straipsnio 11 dalyje nustatytu atveju, jei:
42.6.1. asmuo nutraukia registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje (toliau – įdarbinimo tarnyba) dėl ligos ir pateikia kompetentingų įstaigų išduotus dokumentus, patvirtinančius ligos faktą (poliklinikų išduotas pažymas, išrašus iš ligos kortelės, ligoninės išrašus ir kita);
42.6.2. asmuo pateikia rašytinius dokumentus (pažymas) apie savo ar bendrai gyvenančio asmens tėvų, vaikų ligą, kurios metu jiems buvo reikalinga priežiūra;
42.6.3. asmuo nutraukia registraciją įdarbinimo tarnyboje pradėjus savo verslą;
42.6.4. registracija įdarbinimo tarnyboje nutraukiama dėl asmens įsidarbinimo, o faktiškai asmuo neįsidarbina;
42.6.5. registracija įdarbinimo tarnyboje nutraukiama asmens pageidavimu ir naujai įsiregistruojama kitą dieną;
42.6.6. registracija įdarbinimo tarnyboje nutraukiama pasibaigus finansavimui;
42.6.7. registracija įdarbinimo tarnyboje nutraukiama dėl asmens atžvilgiu teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio;
42.6.8. registracija įdarbinimo tarnyboje nutraukiama dėl asmens pašaukimo privalomajai pradinei karo tarnybai atlikti;
42.6.9. asmeniui pirmą kartą nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis.
42.7. skiriama piniginė socialinė parama kaip vienam gyvenančiam asmeniui pilnamečiui vaikui (įvaikiui) iki 24 metų, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant laikotarpį nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos) ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį), kai mirė vienas iš jo tėvų (įtėvių), išskyrus atvejus, kai tėvai ir pilnametis vaikas gyveno kaip bendrai gyvenantys asmenys;
42.8. socialinė pašalpa, jeigu vieno iš bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį yra lygios 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio arba bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį ne daugiau kaip 50 procentų viršija 1,1 valstybės remiamų pajamų dydžio, arba apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė už Įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje nustatytą dydį ir šie asmenys atitinka Įstatymo 6 straipsnio 2 punkte nustatyto reikalavimo:
42.8.1. vienam gyvenančiam asmeniui ir dviem bendrai gyvenantiems asmenims – 25 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio;
42.8.2. trims ir keturiems bendrai gyvenantiems asmenims – 50 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio;
42.8.3. penkiems ir daugiau bendrai gyvenantiems asmenims – 70 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio;
42.9. skiriama būsto šildymo išlaidų kompensacija daugiabučio namo buto savininkui, jeigu jis dėl pateisinamų priežasčių (ligos, nebuvimo Lietuvos Respublikoje ir pan.) nedalyvavo svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo.
43. Prašymus-paraiškas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo Tvarkos aprašo 42 punkte nustatytais atvejais svarsto Komisija. Komisija, išnagrinėjusi prašymą-paraišką ir pateiktus dokumentus, turimų valstybės ir žinybinių registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenis bei iš kitų institucijų gautus duomenis, priima nutarimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo arba neskyrimo. Komisijos nutarimų pagrindu Socialinių išmokų skyriaus valstybės tarnautojai sistemoje „Parama“ priima sprendimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo arba neskyrimo.
44. Komisija sudaroma iš ne mažiau kaip penkių ir ne daugiau kaip septynių narių. Komisija veikia nuolat, Komisijos posėdžiai šaukiami pagal poreikį, bet ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. Komisijos darbui vadovauja pirmininkas, jo nesant – pirmininko pavaduotojas. Komisijos posėdžiai uždari, tačiau juose gali būti kviečiami dalyvauti Administracijos ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojai, kiti specialistai ar asmuo. Komisijos narius į posėdį kviečia Komisijos sekretorius.
45. Komisijos nutarimai priimami dalyvaujant ne mažiau kaip pusei Komisijos narių. Nutarimas priimamas bendru sutarimu. Jeigu Komisijos nariai nepasiekia bendro sutarimo, nutarimai priimami dalyvaujančių posėdyje Komisijos narių balsų dauguma. Kiekvienas Komisijos narys turi po vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas, o kai pirmininko nėra – pirmininko pavaduotojo balsas. Nutarimai įforminami protokolais, kuriuos pasirašo Komisijos pirmininkas ir sekretorius.
46. Visi dokumentai, susiję su Komisijos veikla, saugomi Vilniaus miesto savivaldybės dokumentų valdymo sistemoje „Avilys“.
47. Komisijos sekretorius rengia Komisijos posėdžio protokolo projektą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ir teikia jį derinti Komisijos nariams.
48. Komisijos darbo organizavimo tvarką, teises ir pareigas nustato šis Tvarkos aprašas bei Komisijos darbo organizavimo tvarkos aprašas.
V SKYRIUS
SOCIALINĖS PAŠALPOS TEIKIMAS NEPINIGINE FORMA
49. Socialinė pašalpa arba tam tikra jos dalis gali būti teikiama nepinigine forma šiais būdais:
49.1. pervedant į socialinę kortelę, skirtą naudotis asmens pasirinkto prekybos tinklo, su kuriuo Administracija yra sudariusi sutartį, mažmeninės prekybos centro teikiamomis prekėmis;
49.2. apmokant įsiskolinimus už socialinio būsto nuomą, energiją, geriamąjį ir karštą vandenį ir kitas paslaugas (iki 20 procentų mokamos socialinės pašalpos, o esant asmens raštu pateiktam sutikimui – iki 30 procentų);
49.3. apmokant vaiko ugdymo išlaidas formaliojo ir (ar) neformaliojo švietimo įstaigose;
49.4. apmokant suaugusių asmenų gydymosi nuo priklausomybių ligų išlaidas.
50. Socialinė pašalpa arba tam tikra jos dalis nepinigine forma privalomai teikiama asmenims, patiriantiems socialinę riziką, bei socialinės pašalpos gavėjams Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir 23 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytais atvejais.
51. Socialinė pašalpa arba tam tikra jos dalis nepinigine forma gali būti teikiama socialinės pašalpos gavėjams Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktuose nustatytais atvejais.
52. Socialinės pašalpos dydis pinigais asmenims, patiriantiems socialinę riziką, negali viršyti 50 procentų paskirtos socialinės pašalpos dydžio, išskyrus atvejus, kai atvejo vadybininkas, koordinuojantis atvejo vadybos procesą, rekomenduoja didesnę kaip 50 procentų paskirtos socialinės pašalpos dydžio sumą mokėti piniginėmis lėšomis, o kai atvejo vadyba netaikoma, – atsižvelgiant į socialinio darbuotojo, dirbančio su asmenimis, patiriančiais socialinę riziką, rekomendacijas.
53. Socialinė pašalpos teikimo nepinigine forma būdus pasirenka socialinės pašalpos gavėjas, išskyrus asmenis, patiriančius socialinę riziką. Jeigu socialinės pašalpos, teikiamos nepinigine forma, gavėjas atsisako pasirinkti teikimo būdą arba su juo nepavyksta susisiekti telefonu ar elektroniniu paštu, jam socialinė pašalpa teikiama į prekybos tinklo, parinkto atsižvelgiant į gavėjo faktinę gyvenamąją vietą, socialinę kortelę.
54. Socialinės pašalpos teikimo nepinigine forma būdai ir trukmė asmenims, patiriantiems socialinę riziką arba nevykdantiems Įstatyme nustatytų pareigų, gali būti pakeisti arba socialinė pašalpa mokama pinigais, jei asmuo pateikia Socialinių išmokų skyriui argumentuotą prašymą, kuriame nurodo, kad išnyko konkrečios aplinkybės, lėmusios jo patiriamą socialinę riziką ir (arba) kad pradėjo vykdyti ar įvykdė Įstatyme nustatytas pareigas, arba atvejo vadybininkas ar socialinis darbuotojas pateikia informaciją, kad socialinės rizikos veiksniai yra išnykę.
55. Sprendimų dėl socialinės pašalpos skyrimo nepinigine forma priėmimo ir šių socialinių pašalpų išmokėjimo procedūras nustato Administracijos direktorius Sprendimų dėl socialinės pašalpos skyrimo nepinigine forma priėmimo ir šių pašalpų išmokėjimo procedūrų vykdymo tvarkos apraše.
VI SKYRIUS
BENDRAI GYVENANČIŲ ASMENŲ IR VIENO GYVENANČIO ASMENS GYVENIMO SĄLYGŲ, TURIMO TURTO IR UŽIMTUMO TIKRINIMAS
56. Vienas iš dokumentų teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti yra buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas.
57. Bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygų, turimo turto ir užimtumo patikrinimas atliekamas ir buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas surašomas, kai:
57.1. kyla pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, kaip tai numatyta Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte, kai:
57.1.1. galbūt vedamas bendras ūkis su kitu asmeniu;
57.1.2. bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste arba jį išsinuomoja, bet jame faktiškai negyvena, arba kartu su bendrai gyvenančiais asmenimis ar vienu gyvenančiu asmeniu būste nuolat faktiškai gyvena asmuo (asmenys), kuris (kurie) nėra deklaravęs (deklaravę) gyvenamosios vietos būste arba jo nesinuomoja;
57.1.3. bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo turi negyvenamosios paskirties patalpas (poilsines, komercinės paskirties patalpas ir kt.), tačiau nenurodo galbūt gaunamų pajamų už nuomą;
57.1.4. bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo piniginės socialinės paramos gavimo laikotarpiu įsigijo nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto;
57.1.5. kitais atvejais kilus pagrįstų įtarimų dėl pateiktų duomenų teisingumo;
57.2. siekiama įvertinti piniginės socialinės paramos teikimo veiksmingumą, kaip tai numatyta Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 13 punkte, kai:
57.2.1. bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gauna ilgiau kaip 12 mėnesių;
57.2.2. auginamas vaikas (vaikai), kurio (kurių) tėvystė nenustatyta arba nustatyta, tačiau neišspręstas vaiko (vaikų) išlaikymo klausimas;
57.2.3. bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo turi daugiau nei vieną gyvenamąjį būstą, tačiau nenurodo gaunantys turto nuomos pajamų;
57.2.4. kitais atvejais siekiant įvertinti piniginės socialinės paramos teikimo veiksmingumą;
57.3. piniginė socialinė parama skiriama Tvarkos aprašo 42 ir 49 punktuose nustatytais atvejais;
57.4. gavus informaciją apie galbūt neteisėtai gaunamą piniginę socialinę paramą;
57.5. bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo nėra deklaravę gyvenamosios vietos Vilniaus miesto savivaldybėje ir dėl objektyvių priežasčių nėra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, tačiau nurodo faktinę gyvenamąją vietą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje.
58. Bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą tikrina ir Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą surašo BĮ Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro ir Socialinių išmokų skyriaus darbuotojai Administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamo Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktų surašymo tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas galioja, iki bus nustatytos naujos aplinkybės, turinčios įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui.
VI SKYRIUS
NETEISĖTAI GAUTOS AR IŠMOKĖTOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS IŠSKAIČIAVIMAS AR GRĄŽINIMAS
59. Neteisėtai gauta piniginė socialinė parama turi būti grąžinama, kai:
59.1. bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl jos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti;
59.2. paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba jos dydžiui.
60. Neteisėtai gauta piniginė socialinė parama turi būti grąžinta arba sumokėta dalimis į Administracijos atsiskaitomąją banko sąskaitą.
61. Negrąžintą neteisėtai gautą piniginę socialinę paramą asmens raštu pateiktu sutikimu Administracija turi teisę išskaičiuoti dalimis daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį.
62. Jeigu neteisėtai gauta piniginė socialinė parama negrąžinta ir neišskaičiuota, likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.
63. Negrąžintos arba neišskaičiuotos neteisėtai gautos piniginės socialinės paramos permokos tvarkomos Administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamo Socialinių išmokų permokų nagrinėjimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka.
64. Dėl valstybės tarnautojų kaltės neteisėtai išmokėta piniginė socialinė parama išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
65. Jeigu piniginė socialinė parama bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui priklauso pagal dvi ar daugiau Įstatymo ir (ar) Tvarkos aprašo nuostatų, taikoma ta nuostata, kuri bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui yra palankiausia.
66. Socialinių išmokų permokų nagrinėjimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka nustačius, kad asmuo yra patekęs į sunkią materialinę padėtį ir patiria skurdą, Socialinių išmokų skyrius turi teisę inicijuoti tikslinės pašalpos jam skyrimą Tarybos sprendimu tvirtinamo Vienkartinių, tikslinių, sąlyginių ir periodinių pašalpų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka.
67. Tvarkos aprašo nuostatų nesilaikantys asmenys atsako Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
68. Nepanaudotos Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšos piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti (toliau – nepanaudotos lėšos) perskirstomos ir naudojamos socialinės apsaugos sritims, nurodytoms Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje, finansuoti, laikantis Įstatyme nustatyto prioriteto.
69. Nepanaudotos lėšos perskirstomos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamos Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto asignavimų pakeitimų tvarkos bei Administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamo Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto projekto rengimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka.
70. Sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
71. Darbuotojai, vykdydami šio Tvarkos aprašo nuostatas, privalo asmens duomenis tvarkyti vadovaudamiesi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis bei Administracijos direktoriaus įsakymu tvirtinamomis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos asmens duomenų tvarkymo taisyklėmis.
