Administracinė byla Nr. eA-4459-662/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00864-2018-2
Procesinio sprendimo kategorija 9.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. liepos 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo U. K. (U. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo U. K. (U. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas U. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Departamentas) 2018 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. (15/6-5)12PR-38 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo prieglobsčio prašymas buvo grindžiamas tuo, jog jo gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) pasienis) – vyksta karinis konfliktas, dėl ko kyla grėsmė sveikatai ir gyvybei (jo metu jau žuvo jo tėvas), be to, jo gyvenamojoje vietoje vykdomos nuolatinės 15 m.–25 m. vyrų paieškos, siekiant užverbuoti ir priversti vykdyti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, jis buvo pateikęs detalų ir išsamų pasakojimą apie vykdomas vaikinų ir vyrų paieškas. Aplinkybės, jog pareiškėjas negalėjo nurodyti grupuotės pavadinimo, nebuvo su jais susitikęs ir žinojo tik, kokia kalba šie asmenys šneka, turėjo būti įvertintos pateiktų paaiškinimų kontekste. Apklausos metu duoti parodymai dėl karinio konflikto (duomenys neskelbtini), tėvo mirties jį sušaudant buvo pripažinti nustatytais faktais. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo turimos žinios yra ribotos: ne kartą apklausos metu nurodė, jog namie neturi elektros, draudžiama klausytis radijo, žiūrėti televiziją, gyvena skurdžiai, toliau savo gyvenamosios vietos nėra išvykęs, baigęs tik 8 klases, profesijos neįgijo, todėl jo žinių stoka nereiškia jo nepatikimumo. Pareiškėjas pabrėžė, kad jis laikėsi nuoseklios pozicijos, jog grupuočių nematė ir nebuvo jų sutikęs, nes kaskart jiems atvykus į jo gyvenamąją vietą slėpdavosi, t. y. jis objektyviai neturėjo galimybių jų pamatyti, kitaip būtų pagautas ir įtrauktas į kovą. Taigi, buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, neužtikrinant objektyvaus pateiktų įrodymų vertinimo. Paties atsakovo surinkta informacija patvirtina pareiškėjo pasakojimo dalį dėl jam gresiančio pavojaus iš grupuočių, verbuojančių 15 m.–25 m. jaunuolius prisijungti į kovą. Be to, Departamento 2018 m. vasario 21 d. išvadoje „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ Nr. (15/6-5)13PR-38RN (toliau – ir Išvada), kurios pagrindu priimtas Sprendimas, nurodyta, kad rasta informacijos apie vertimą prievarta gyventojus prisidėti prie valstybinių ir valstybės remiamų padalinių ir nors nepilnamečiai karinės tarnybos (duomenys neskelbtini) oficialiai atlikti negali, dažnai jie verčiami prisidėti prie taip vadinamųjų pagalbinių pajėgų arba milicijos pajėgų (vadinamų (duomenys neskelbtini)); daugelis tarnaujančių (duomenys neskelbtini) yra jėga verčiami prisijungti prie jų padėti karinėms pajėgoms. Kilmės valstybės palikimo metu pareiškėjui buvo 15 m., šiuo metu jam 16 m., todėl jam vis dar kyla reali grėsmė patirti smurtinius veiksmus, turint tikslą prievarta įtraukti pareiškėją į karinį konfliktą ties kontrolės linija. Pareiškėjo teigimu, jo pasakojimui esant nuosekliam ir išsamiam, neužfiksavus esminių prieštaravimų ir atsakovui surinkus informaciją, patvirtinančią pasakojimo dalį apie gyventojų vertimą prievarta prisijungti prie valstybinių ir valstybės remiamų padalinių, ši pasakojimo dalis turėtų būti vertinama pareiškėjo naudai. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo išvada, jog jam galima pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva. Pareiškėjo teigimu, pagal atsakovo surinktą informaciją nėra užtikrinamos normalios sąlygos tinkamai integruotis kitoje (duomenys neskelbtini) regiono vietoje. Be to, apklausų metu nebuvo išsiaiškinta, ar pareiškėjas turi finansinių galimybių išsinuomoti būstą ar duoti kyšį, siekiant gauti medicininę pagalbą, ar apskritai turi pažįstamų ne jo gyvenamoje vietovėje, ar paliktų savo seserį ir motiną, vardan persikėlimo į saugesnę (duomenys neskelbtini) regiono dalį. Pareiškėjo teigimu, atsakovas neužtikrino objektyvaus įrodymų vertinimo reikalavimo ir pareigos bendradarbiauti su prieglobsčio prašytoju. Pareiškėjas teigė, jog atsakovas, priimdamas Sprendimą, nesilaikė nustatytų procedūrų, užtikrinančių objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsakovas nurodė, jog nepaisant to, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimui prilygstančius veiksmus yra visiškai pagrįsta (jo gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini) vyksta karinis konfliktas), buvo konstatuota, kad ši grėsmė nėra individualizuota ir nesiejama su konvencinėmis priežastimis (t. y. rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais), todėl nesudarė pagrindo pripažinti asmenį pabėgėliu. Be to, pareiškėjo teiginiai, kad jam kyla grėsmė dėl teroristinių grupuočių, kurios jėga verčia prisidėti prie (duomenys neskelbtini), buvo atmesti kaip neatitinkantys kilmės valstybės informacijos. Sprendime taip pat konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nes nebuvo nustatyta, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, tačiau įvertinus surinktą informaciją apie (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad išsiuntus asmenį į jo gyvenamąją vietovę (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini) provincijoje, (duomenys neskelbtini), grėstų pavojus jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų vidaus ginkluoto konflikto metu. Taip pat buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) didžiuosiuose miestuose asmenys turi galimybę įsikurti bei rasti darbą, o atsižvelgiant į individualias pareiškėjo savybes, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad jam kiltų individuali grėsmė būti persekiojamam vidinio persikėlimo atveju, o įsikūrimas kitoje (duomenys neskelbtini) vietoje jam būtų per didelė našta. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas netinkamai interpretuoja surinktą kilmės valstybės informaciją. Remiantis surinkta kilmės valstybės informacija, „(duomenys neskelbtini) verčiami prisidėti prie vyriausybės remiamos milicijos pajėgų, vadinamų (duomenys neskelbtini)“. Visgi, vyriausybės remiamos (duomenys neskelbtini) yra ne teroristinės organizacijos, o genčių lyderių sudarytos grupės asmenų, palaikomos valstybės, jos sudaromos tam tikroms konkrečioms užduotims, dažniausiai jos sudaromos susidorojimui su laikinais neramumais, tačiau apie tai, kad (duomenys neskelbtini) dalyvautų (duomenys neskelbtini) kariniame konflikte, informacijos nerasta. Be to, (duomenys neskelbtini) yra gentinė tradicija, paplitusi išskirtinai (duomenys neskelbtini) regione. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas negyvena (duomenys neskelbtini) regione, o ir dėstydamas priežastis, dėl kurių prašo prieglobsčio, jis nenurodė, kad būtų verčiamas prisidėti prie (duomenys neskelbtini) sudarytos (duomenys neskelbtini). Departamentas nematė pagrindo nagrinėti naujų pareiškėjo teiginių, nes remiantis kilmės valstybės informacija (duomenys neskelbtini) daliniai neveikia (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas, teigdamas esąs nepilnametis, teikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Atlikus amžiaus nustatymo tyrimą, buvo nustatyta, jog pareiškėjo tikėtinas amžius yra 20 m. su 2 m. paklaida (t. y. nuo 18 m. iki 22 m.). Be to, pareiškėjo pasakojimą apie jo ieškojusius ir norėjusius priversti prie jų prisidėti teroristus Departamentas atmetė, remdamasis surinkta kilmės valstybės informacija, o ne jo bendru patikimumu ar pasakojimo nenuoseklumu, neišsamumu, todėl pareiškėjo teiginys, esą, jo pasakojimui turėjo būti taikoma abejonės privilegija dėl jo amžiaus ir ribotų turimų žinių, nesudarė pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu. Departamentas nurodė, jog atlikto tyrimo metu nustatė, kad Jungtinės Karalystės parengtoje ataskaitoje nurodoma, jog vidinio persikėlimo alternatyva galima, net esant persekiojimui iš nevalstybinių subjektų pusės. Atsakovo teigimu, iš surinktos informacijos matyti, jog, skirtingai negu teigia pareiškėjas, medicininių paslaugų teikimas nesiejamas su kyšių davimu, be to, kilmės valstybės informacija neidentifikuoja, kad kyšio davimas yra būtina registracijos sąlyga. Departamentui vertinant pareiškėjo galimybes grįžti į (duomenys neskelbtini) ir įsikurti, buvo vertinama tai, kad jis nėra priskiriamas prie pažeidžiamų asmenų, jis yra sveikas, jaunas ir darbingo amžiaus, o (duomenys neskelbtini) didžiuosiuose miestuose nesunku įsikurti, gauti darbą ir išsinuomoti būstą, be to, remiantis surinkta kilmės valstybės informacija, pareiškėjas turi galimybę užsiregistruoti kaip viduje persikėlęs asmuo, o registracija jam suteiktų teisę gauti valstybės paramą. Pareiškėjas nepateikė jokios naujos kilmės valstybės informacijos, kuri pagrįstų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo atsiradimą. Atsakovas pažymėjo, kad atmesdamas pareiškėjo pasakojimą dėl patikimumo stokos, Departamentas neturi pareigos paneigti šį pasakojimą objektyviais įrodymais bei įrodyti priešingai. Remiantis bylos medžiaga, nei pareiškėjo praeities įvykiai, nei kilmės valstybės informacija nepagrindė pareiškėjo baimės patirti persekiojimą pagrįstumo. Taigi, Departamentas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą ir tinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 83, 86 ir 87 straipsnius. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl Sprendime pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka Įstatyme nustatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Departamento Prieglobsčio skyriaus specialistė, išnagrinėjusi pareiškėjo, gim. (duomenys neskelbtini) (pirminėje apklausoje užsienietis nurodė gimęs (duomenys neskelbtini); kilus abejonėms dėl pareiškėjo amžiaus, buvo atliktas amžiaus nustatymo tyrimas, kurio metu nustatyta, jog pareiškėjo tikėtinas amžius yra 20 m. su 2 metų paklaida (t. y. nuo 18 m. iki 22 m.); paaiškinus situaciją ir paprašius nurodyti tikrąjį amžių, pareiškėjas vis tiek teigė, kad jam yra 16 m., nes jam taip sakė tėvai; atsižvelgiant į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos išvadą Nr. MK-O 82/2017(01), laikytina nustatyta, kad pareiškėjo tikrasis biologinis amžius yra nuo 18 m. iki 22 m., todėl jis nėra laikomas nelydimu nepilnamečiu, o jo nurodyta gimimo data nėra laikoma tikrąja), prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje bei kitą bylos medžiagą, 2018 m. vasario 21 d. išvadoje Nr. (5/6-5)13PR-38RN „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ pasiūlė: nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalyje ir Įstatymo 86 straipsnyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų; nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.
7. Departamento direktorė, vadovaudamasi Įstatymo 86 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, 87 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, 83, 136 ir 138 straipsniais, Aprašo 116, 124 ir 125.4 punktais ir remdamasi Išvada, 2018 m. vasario 21 d. sprendime Nr. (15/6-5)12PR-38 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.
8. Teismas vadovavosi Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalių bei 87 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.
9. Teismas pabrėžė, kad skundžiamas sprendimas yra grindžiamas Išvada, kurioje itin išsamiai, detaliai ir argumentuotai nustatyta, kad pareiškėjas nėra persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų; tai nustatyta apklausus pareiškėją. Vadinasi, skundžiamame sprendime pareiškėjui pagrįstai atsisakyta suteikti pabėgėlio statusą.
10. Pareiškėjas taip pat manė, kad jam gresia pavojus kilmės valstybėje, todėl jam turi būti suteikta papildoma apsauga. Teismas nesutiko su tokia pareiškėjo pozicija. Išvadoje konstatuota, kad nėra nustatyta aplinkybių, jog pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, kad yra grėsmė, jog jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija. Nors Migracijos departamentas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) regione yra situacija, atitinkanti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tačiau įvertino, jog pareiškėjas turi vidinio persikėlimo galimybę. Teismas sutiko su tokia pozicija. (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) pagal gyventojų skaičių valstybė pasaulyje, taip pat (duomenys neskelbtini) pagal teritoriją. Be to, (duomenys neskelbtini) jos piliečiai gali laisvai judėti ((duomenys neskelbtini) Konstitucijos 15 straipsnis). Teismo vertinimu, pareiškėjas gali saugiai persikelti į kitą (duomenys neskelbtini) valstybės teritorijos vietą.
11. Teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. (15/6-5)12PR-38 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“, taip pat tenkinti pareiškėjo išvestinį reikalavimą įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį.
III.
12. Pareiškėjas U. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.
13. Pareiškėjas teigia, kad jis pateikė detalų ir išsamų pasakojimą apie vykdomas vaikinų ir vyrų paieškas, siekiant užverbuoti ir įtraukti juos į teroristinių grupuočių kovas. Aplinkybės, jog pareiškėjas negalėjo nurodyti grupuotės pavadinimo, nebuvo su jais susitikęs ir tik žinojo, kokia kalba šie asmenys šneka, turėjo būti įvertinta pateiktų paaiškinimų kontekste.
14. Pareiškėjas nurodo, jog Išvadoje yra užfiksuota, kad nors teroristinės organizacijos, pagal atsakovo surinktą kilmės valstybės informaciją, nevykdo jaunų vyrų paieškų ir vertimo prisidėti prie jų jėga, buvo rasta informacijos apie vertimą prievarta gyventojus prisidėti prie valstybinių ir valstybės remiamų padalinių ir nors nepilnamečiai karinės tarnybos (duomenys neskelbtini) oficialiai atlikti negali, dažnai jie verčiami prisidėti prie taip vadinamųjų pagalbinių pajėgų arba milicijos pajėgų (vadinamų (duomenys neskelbtini)); daugelis tarnaujančių (duomenys neskelbtini) yra jėga verčiami prisijungti prie jų padėti karinėms pajėgoms. Pareiškėjo įsitikinimu, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti jo pasakojimą surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste ir įvertinti, jog paieškas jo kaime vykdę asmenys galėjo būti ne tik teroristinės grupuotės, bet ir vadinamosios pagalbinės pajėgos (duomenys neskelbtini) (visada laikėsi nuoseklios pozicijos, kad persekiotojų nematė, ir negalėjo įvardinti jų pavadinimo), kuriose tarnaujantys asmenys vėliau verčiami prisijungti prie karinių pajėgų.
15. Pareiškėjas nurodo, jog nebuvo analizuoti jo skunde pateikti motyvai, kad pagal atsakovo surinktą informaciją nėra užtikrinamos normalios sąlygos tinkamai integruotis kitoje (duomenys neskelbtini) regiono vietoje, todėl pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva iš esmės nėra objektyvių galimybių.
16. Pareiškėjo teigimu, atsakovas neužtikrino objektyvaus įrodymų vertinimo reikalavimo ir pareigos bendradarbiauti su prieglobsčio prašytoju tikslu išaiškinti, ar pareiškėjui yra būtina papildoma apsauga bei pareigos įvertinti, ar pareiškėjas turi galimybes pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva.
17. Pareiškėjo nuomone, Departamento tyrimas buvo atliktas formaliai, tinkamai neišsiaiškinus visų svarbių aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, matydamas akivaizdžius atlikto tyrimo trūkumus, kas galimai sąlygojo nepagrįsto atsakovo sprendimo priėmimą, privalėjo panaikinti Departamento Sprendimą ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje iš naujo. Pareiškėjo įsitikinimu yra akivaizdu, kad jis atitinka tarptautinės apsaugos suteikimo kriterijus.
18. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas iš esmės pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Atsakovas sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu ir jame išdėstytais motyvais. Migracijos departamento vertinimu, teismo sprendimas priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visus byloje pateiktus duomenis, padarius nustatytomis aplinkybėmis pagrįstas išvadas ir pakankamai nuosekliai išdėsčius įrodymus, kuriais teismo išvados yra grindžiamos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
20. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2018 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. (15/6-5)12PR-38 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Departamentas atsisakė suteikti pareiškėjui, (duomenys neskelbtini) piliečiui U. K., prieglobstį Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis tuo, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.
22. Įstatymo 86 straipsnio (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Įstatymo 88 straipsnio (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojui prieglobstis nesuteikiamas, jeigu nustatoma, kad jis savo kilmės valstybės teritorijos dalyje nepatirtų visiškai pagrįstos persekiojimo baimės ar realaus šio įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavojaus. Pagal Įstatymo 87 straipsnio (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) 1 dalį, papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl be atodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
23. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės grindžia dviem aspektais: aplinkybe, kad jo kilmės regione ((duomenys neskelbtini)) vyksta karinis konfliktas, ir teiginiu, jog teroristinės grupuotės šiame regione grobia jaunuolius ir vyrus bei verčia juos žudyti.
24. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl atsakovo sprendimo nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017). Šiuo atveju pareiškėjo paaiškinimai apie vertimą prisijungti prie teroristinių grupuočių kaime, kuriame jis gyveno kilmės valstybėje, yra neišsamūs ir nenuoseklūs. Pažymėtina, kad atsakovas pareiškėjui sudarė sąlygas išsamiai pateikti argumentus ir įrodymus apie aplinkybes, jo manymu, sudarančias pagrindą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje (apklausos metu uždavinėjo jam klausimus, siūlė tikslinti, papildyti jo nurodytus paaiškinimus). Tačiau pareiškėjas tiek teikdamas savo paaiškinimus, tiek atsakydamas į Departamento darbuotojo klausimus, apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais apie neįvardintų teroristinių grupuočių vykdomus asmenų grobimus, bet neindividualizavo būtent jam kylančios grėsmės. Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių duomenų, rašytinių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti tokius jo paaiškinimus. Be to, šių pareiškėjo teiginių nepatvirtina ir atsakovo surinkta informacija apie kilmės valstybę.
26. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir tuo aspektu, kad šiuo atveju nėra pagrindo pareiškėjui suteikti papildomą apsaugą. Nagrinėjamu klausimu aktualus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimas Meki Elgafaji ir Noor Elgafaji prieš Staatssecretaris van Justitie, C-465/07 kuriame teismas išaiškino, kad „sprendžiant, ar papildomos apsaugos prašytojo asmeniui ar jo gyvybei iš tikrųjų kyla pavojus patirti rimtą ir asmeninę grėsmę, neturi būti reikalaujama, kad jis pateiktų įrodymus, jog pavojus jam kyla dėl konkrečiai su jo situacija susijusių priežasčių; tokia grėsmė išimtinai gali būti pripažinta įrodyta, kai, papildomos apsaugos prašymą nagrinėjančios kompetentingos nacionalinės institucijos arba valstybės narės teismų, į kuriuos kreiptasi dėl sprendimo atmesti tokį prašymą, vertinimu, vykstantį ginkluotą konfliktą apibūdinantis aklo smurto laipsnis pasiekia tokį didelį mastą, kad galima pagrįstai manyti, jog, jei civilis būtų grąžintas į atitinkamą šalį arba tam tikrais atvejais į atitinkamą regioną, vien dėl buvimo toje teritorijoje jam iškiltų realus pavojus patirti minėtą grėsmę“ (43 p.).
27. Šiuo atveju Departamentas, atlikęs tyrimą, surinko informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybės ((duomenys neskelbtini)) ir regiono, kuriame jis gyveno ((duomenys neskelbtini) regiono) padėtį. Atitinkamai, nustatyta, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) vyksta kariniai veiksmai. Tačiau šie kariniai veiksmai vyksta lokalizuotai, t. y. tik (duomenys neskelbtini) pasienio regione.
28. Pažymėtina, kad užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (originali redakcija) patvirtintas Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo 2.12 papunktį, vidinio persikėlimo alternatyva – galimybė prieglobsčio prašytojui persikelti į kitą gyvenamąją vietą savo kilmės valstybės teritorijoje, kurioje jis nepatirtų visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas arba realaus įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavojaus arba turėtų galimybę naudotis valstybės, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kaip ji apibrėžta įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 2 dalyje, kai valstybė ar tokia grupė ar organizacija nori ir gali suteikti tokią apsaugą, o prieglobsčio prašytojas turi galimybę ja pasinaudoti, į tą valstybės teritorijos dalį jis gali saugiai ir teisėtai atvykti, taip pat pagrįstai manoma, kad jis joje įsikurs. Pagal Aprašo 116.5 papunktį, atlikdamas Aprašo 115 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, vadovaudamasis inter alia įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais, turi nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas, kuris atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus, gali pasinaudoti Aprašo 116.2 papunktyje nurodytų apsaugos teikėjų veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kaip ji apibrėžta įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 2 dalyje, taip pat – ar jis gali pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva.
29. Kadangi nagrinėjamu atveju kariniai veiksmai pareiškėjo kilmės valstybėje vyksta tik konkrečioje teritorijoje, t. y. pasienio ((duomenys neskelbtini)) regione, iš atsakovo surinktų duomenų matyti, jog yra galimybė apsigyventi kituose (duomenys neskelbtini) regionuose, taip pat ir (duomenys neskelbtini) regione (toliau nuo pasienio zonos). Pareiškėjas tiek skunde, tiek ir apeliaciniame skunde nurodo tik bendro pobūdžio teiginius apie būtinybę įvertinti jo galimybę pasinaudoti vidinio persikėlimo alternatyva, tačiau nenurodė individualaus pobūdžio aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad vidinio persikėlimo atveju galintys kilti sunkumai būtų tokio pobūdžio, kad paneigtų vidinio persikėlimo alternatyvos galimybę. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog ekonominio pobūdžio argumentai apie sunkesnes vidinio persikėlimo galimybes negali būti pagrindu suteikti pabėgėlio statusą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).
30. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog skundžiamas Departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis apeliacinio skundo ar kitais argumentais. Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija