KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMO PIRMININKAS
ĮSAKYMAS
DĖL 2021 M. GEGUŽĖS 28 D. ĮSAKYMO NR. V-61 „DĖL BYLŲ PASKIRSTYMO TEISĖJAMS IR TEISĖJŲ KOLEGIJŲ SUDARYMO KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISME TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2022 m. kovo 30 d. Nr. V-45
Klaipėda
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 103 straipsnio 1 dalimi, 36 straipsnio 10–11 dalimis, Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašu, patvirtintu Teisėjų tarybos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 13P-123-(7.1.2) (su vėlesniais pakeitimais), atsižvelgdamas į Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. kovo 23 d. teisėjų susirinkime bendru sutarimu pateiktą nuomonę dėl bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijoms tvarkos tobulinimo:
1. P a k e i č i u 2021 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. V-61 „Dėl Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo Klaipėdos apygardos teisme taisyklių patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo Klaipėdos apygardos teisme taisykles (toliau – Taisyklės) ir išdėstau jas nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Klaipėdos apygardos teismo pirmininko
2021 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. V-61
(Klaipėdos apygardos teismo pirmininko
2022 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. V-45 redakcija)
BYLŲ PASKIRSTYMO TEISĖJAMS IR TEISĖJŲ KOLEGIJŲ SUDARYMO KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISME TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo Klaipėdos apygardos teisme (toliau – ir Teismas) taisyklės (toliau – Taisyklės) skirtos Teisėjų tarybos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 13P-123-(7.1.2) (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintam Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių aprašui įgyvendinti.
2. Taisyklės nustato Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamų bylų, jose gautų procesinių prašymų skyrimo teisėjams ir teisėjų kolegijoms taisykles ir tvarką. Taisyklės taikomos tiek, kiek aukštesnės galios norminiai teisės aktai nenustato kitaip.
3. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka vartojamas Teisėjų tarybos 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 13P-123-(7.1.2) (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintame Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklių apraše.
4. Teisėjų kolegijos sudaromos, bylos skiriamos teisėjams ir teisėjų kolegijoms nagrinėti, byloje keičiami teisėjai ir teisėjų kolegijos naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Bylų skirstymo moduliu (toliau – Modulis). Nesinaudoti automatizuotu atrankos būdu galima, kai atlikti konkrečių veiksmų naudojantis Moduliu nėra techninių galimybių, taip pat Taisyklėse nustatytais atvejais.
5. Bylas skirsto atskiru Teismo pirmininko įsakymu įgaliotas(-i) darbuotojas(-ai) (toliau – Bylas skirstantis asmuo). Gautos bylos, laikantis gavimo Teisme eiliškumo, skyriaus Raštinės biurų darbuotojų nedelsiant registruojamos LITEKO. Byla teisėjui ir teisėjų kolegijai skiriama po to, kai byla (bylos elektroninė kortelė) suformuojama LITEKO.
7. Bylos skirstomos eilės tvarka pagal bylų (elektroninių bylų kortelių) suformavimo LITEKO laiką, atsižvelgiant į teisėjų specializaciją, įstatymo įtvirtintus atskirų kategorijų bylų išnagrinėjimo terminus, bylų sudėtingumą ir siekiant, kad teisėjų darbo krūvis per kalendorinius metus būtų kiek įmanoma tolygesnis. Nuo Modulio sudaryto eiliškumo gali būti nukrypstama tik Taisyklėse numatytais atvejais, visada nurodant tokio nukrypimo priežastis ir teisinius pagrindus.
8. Bylos teisėjams ir teisėjų kolegijoms skiriamos tik nustačius, kad nėra objektyvių priežasčių, trukdančių jiems nagrinėti konkrečią bylą (pvz., dėl teisėjo nušalinimo, nusišalinimo nuo bylos ar neleistinumo pakartotinai nagrinėti bylą; dėl neleistinumo nagrinėti baudžiamąją bylą teisėjui, kuris yra nagrinėjęs suėmimo, kitų procesinės prievartos priemonių taikymą, nagrinėjęs proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje; teisėjas negalėtų civilinės bylos išnagrinėti per įstatymuose nustatytus terminus ir pan.). Šioms priežastims paaiškėjus po to, kai byla paskiriama, teisėjas arba teisėjų kolegija, jeigu byla nagrinėjama kolegialiai, yra pakeičiami Taisyklėse nustatyta tvarka.
9. Teisme bylos pagal jų sudėtingumą skirstomos:
9.1. pirmosios instancijos baudžiamosios bylos į: įprastinio sudėtingumo, sudėtingas, itin sudėtingas;
9.2. apeliacinės instancijos baudžiamosios bylos (bylos pagal apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžių (nutarčių) į: įprastinio sudėtingumo, sudėtingas;
9.3. civilinės bylos į: pirmos grupės (įprastinio sudėtingumo bylos), antros grupės (sudėtingos bylos).
10. Bylose teisėju (teisėju pranešėju) skiriamas teisėjas, kuriam Modulis priskiria nagrinėti konkrečią bylą. Tuo atveju, kai pranešėju Modulio pasiūlytas teisėjas neskiriamas, Bylas skirstantis asmuo visais atvejais Modulyje įveda teisėjo (teisėjo pranešėjo) neskyrimo teisinius pagrindus ir priežastis. Teisėjų (teisėjų pranešėjų) neskyrimo, pakeitimo teisiniai pagrindai Modulyje įvedami atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Esant priežastims, dėl kurių teisėjas negali nagrinėti konkrečios bylos, skiriamas kitas eilės tvarka Modulio sudarytoje bylas galinčių nagrinėti teisėjų eilėje esantis teisėjas.
11. Skirstant bylas ir nustatant teisėjų darbo krūvį, atsižvelgiama į bylų sudėtingumą, kuris įvertinamas Teismo pirmininko įsakymu nustatyta tvarka.
12. Teisėjams, dalyvaujantiems teismų savivaldos institucijų veikloje, atliekantiems teismų administracinės veiklos patikrinimus ar Teismo pirmininko, skyrių pirmininkų pavedimu – kitas nejurisdikcines funkcijas, taip pat neatlygintinai vedantiems mokymus teisėjams, darbo krūvis procentais gali būti mažinamas, įvertinus tokios veiklos trukmę, apimtį ir jos sudėtingumą.
II SKYRIUS
NUOLATINIŲ IR MIŠRIŲ TEISĖJŲ KOLEGIJŲ SUDARYMAS IR KEITIMAS
13. Baudžiamųjų bylų skyriuje kolegialiai nagrinėjamoms byloms sudaromos nuolatinės teisėjų kolegijos vienerių metų laikotarpiui. Teisėju pranešėju skiriamas teisėjas, kuriam Modulis paskiria nagrinėti konkrečią bylą, kiti du teisėjų kolegijos nariai parenkami pagal nustatyta tvarka suformuotus nuolatinių teisėjų kolegijų sąrašus. Nuolatinės teisėjų kolegijos sudaromos atsitiktine tvarka naudojantis LITEKO funkcija „redaguoti kolegijas“. Taip sudarytos teisėjų kolegijos patvirtinamos skyriaus pirmininko teikimu ir Teismo pirmininko įsakymu, nurodant kolegijų generavimo versijos numerius.
14. Pasibaigus Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo įgaliojimų laikui ir pan., atskiros nuolatinės kolegijos sudėtis gali būti formuojama iš naujo ne Moduliu, į kolegiją skiriant nuolatinės kolegijos neturintį teisėją.
15. Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, užpildęs einamųjų kalendorinių metų apeliacine tvarka kolegialiai nagrinėjamų civilinių bylų grafiką, automatizuotu atrankos būdu atsitiktine tvarka naudojantis Moduliu apeliacine tvarka kolegialiai nagrinėjamoms byloms suformuoja nuolatinių teisėjų kolegijų sąrašą, kurį teikia tvirtinti Teismo pirmininkui. Teismo pirmininko įsakymu patvirtintų nuolatinių teisėjų kolegijų veiklos trukmė negali būti ilgesnė kaip vieneri metai.
16. Jeigu dėl Civilinių bylų skyriaus teisėjų skaičiaus trūkumo ar kitų objektyvių priežasčių atskirais laikotarpiais susidaro nepilna nuolatinė teisėjų kolegija, kiti kolegijos nariai šiai kolegijai parenkami iš Civilinių bylų skyriaus teisėjų eilės tvarka pagal Taisyklių 74 punkte nustatytą tvarką. Į nepilną nuolatinę teisėjų kolegiją skiriami teisėjai, kurie joje bylų nenagrinėja kaip pranešėjai, keičiami remiantis nurodytu principu eilės tvarka. Pasibaigus nuolatinių teisėjų kolegijų veiklos trukmei, paskirtose bylose kolegijos nekeičiamos.
17. Kolegialiai nagrinėjamose bylose Modulio parinktas ir paskirtas teisėjas pranešėjas paprastai skiriamas kolegijos pirmininku.
18. Mišrią teisėjų kolegiją sudaro Teismo pirmininkas. Sudarant mišrią Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegiją, teisėjas pranešėjas ir paprastai dauguma kolegijos narių vadovaujantis Taisyklėmis parenkami iš Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų – kai nagrinėjama baudžiamoji byla, iš Civilinių bylų skyriaus teisėjų – kai nagrinėjama civilinė byla. Mišrių kolegijų nariais ne pranešėjais įprastai skiriami teisėjai, kurie gali nagrinėti bylą ir kurių kodai eina po teisėjo pranešėjo kodo didėjimo tvarka.
III SKYRIUS
BAUDŽIAMŲJŲ IR ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ BYLŲ SKIRSTYMO TVARKA
PIRMASIS SKIRSNIS
PIRMOSIOS INSTANCIJOS BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIMAS
19. Baudžiamųjų bylų skyriaus (toliau šiame skyriuje – ir Skyrius) raštinėje LITEKO registruojamos:
19.2. teikimai, prašymai Klaipėdos apygardos teisme priimtų nuosprendžių vykdymo procese (su žyma T);
19.3. bylos su prašymais dėl bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui (su žyma 1T);
20. Sudėtingų bylų rūšiai priskirtos pirmosios instancijos baudžiamosios bylos skiriamos teisėjams automatizuotu atrankos būdu, siekiant užtikrinti, kad teisėjui per vienerius metus, šį terminą skaičiuojant nuo paskutinės šios rūšies bylos paskyrimo teisėjui dienos, bus paskirta ne daugiau kaip viena šios rūšies byla, išskyrus atvejus, kai taikyti šią taisyklę pagal gautų sudėtingų bylų skaičių nepakanka teisėjų.
21. Siekiant užtikrinti vienodą teisėjams paskirtų sudėtingų pirmosios instancijos baudžiamųjų bylų skaičių ir atsitiktinį bylos skyrimą iš ne mažiau kaip dviejų galinčių nagrinėti sudėtingą šios kategorijos baudžiamąją bylą teisėjų, naudojama Modulio funkcija „Privalo nagrinėti“ ir į atrenkamų teisėjų eilę pirmiausia įtraukiami (-as) teisėjai (-as), kuriems (-iam) per einamuosius metus nepaskirta sudėtinga pirmosios instancijos baudžiamoji byla ir kuriam (-iems) tokios rūšies byla iš visų skyriaus teisėjų paskirta anksčiausiai, taip pat įvertinamas teisėjų darbo krūvis.
22. Siekiant užtikrinti vienodą teisėjams paskirtų itin sudėtingų pirmos instancijos baudžiamųjų bylų skaičių ir atsitiktinį bylos skyrimą iš ne mažiau kaip dviejų galinčių nagrinėti itin sudėtingą šios kategorijos baudžiamąją bylą teisėjų, naudojama Modulio funkcija „Privalo nagrinėti“ ir į atrenkamų teisėjų eilę pirmiausia įtraukiami (-as) teisėjai (-as), kuriems (-iam) nepaskirta itin sudėtinga pirmos instancijos baudžiamoji byla ir kuriam (-iems) tokios rūšies byla iš visų skyriaus teisėjų paskirta anksčiau, taip pat įvertinamas teisėjų darbo krūvis.
23. Teisėjui vieno skirstymo metu paprastai skiriama ne daugiau kaip viena pirmosios instancijos baudžiamoji byla.
24. Kai teisėjas dėl objektyvių priežasčių negali nagrinėti bylų, pirmosios instancijos baudžiamosios bylos teisėjams skiriamos, jeigu įvertinus teisėjų teisėto nebuvimo darbe laikotarpį, lieka pakankamai laiko nepažeidžiant BPK XVIII skyriaus terminų pasirengti bylos nagrinėjimui Teisme, išskyrus atostogų laikotarpį, kai daugiau kaip pusė Skyriuje dirbančių teisėjų atostogauja. Tokiu atveju bylos skiriamos Modulio pasiūlyta eilės tvarka.
25. Dėl ilgo teisėjo nedarbingumo laikotarpio, siekiant operatyvių bylos išnagrinėjimo terminų, baudžiamoji byla Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko motyvuotu patvarkymu automatizuotu būdu gali būti perskirta nagrinėti kitam teisėjui.
26. Baudžiamieji įsakymai neskiriami likus penkioms dienoms iki ilgesnio nei viena savaitė teisėjo teisėto nebuvimo darbe.
27. Teisėjui (ar teisėjų kolegijai), kuris nagrinėja greičiau nagrinėtiną ir (ar) sudėtingą, didelės apimties bylą, siekiant užtikrinti operatyvų bylos išnagrinėjimą Teisme, tam tikru ar visu bylos nagrinėjimo laikotarpiu motyvuotu Teismo pirmininko įsakymu gali būti neskiriamos kitos visų ar atskirų kategorijų bylos.
28. Teisėjui, kuriam iki jo įgaliojimų pabaigos lieka vieneri metai, siekiant sudaryti galimybę baigti nagrinėti jo žinioje esančias baudžiamąsias bylas, neskiriamos pirmosios instancijos sudėtingos, didelės apimties ir (ar) greičiau nagrinėtinos baudžiamosios bylos. Likus šešiems mėnesiams iki įgaliojimų pabaigos, neskiriamos įprastinio sudėtingumo baudžiamosios bylos. Atsižvelgiant į teisėjo žinioje esančių bylų kiekį ir sudėtingumą, Teismo pirmininko įsakymu gali būti nustatytas ir kitoks bylų neskyrimo terminas.
29. Baudžiamųjų bylų sujungimo atveju, naudojantis Modulio funkcija „Privalo nagrinėti“, pranešėju sujungtoje byloje paskiriamas vienas iš sujungtas bylas nagrinėjusių teisėjų (įprastai anksčiau bylą gavęs ar didesnės apimties bylą turintis teisėjas).
30. Baudžiamosios bylos, grąžintos Teismui po ikiteisminio tyrimo papildymo, paprastai paskiriamos bylą nagrinėjusiam teisėjui, naudojantis Modulio funkcija „Privalo nagrinėti“.
31. Teikimai, prašymai išnagrinėtose pirmosios instancijos baudžiamosiose bylose skiriami bylą išnagrinėjusiam teisėjui, naudojant Modulio funkciją „Privalo nagrinėti“. Jei priėmęs nuosprendį teisėjas nebedirba Klaipėdos apygardos teisme arba dėl kitų objektyvių priežasčių negali nagrinėti teikimo, prašymo, teikimui, pareiškimui nagrinėti skiriamas kitas teisėjas.
32. Skiriant bylas su prašymais perduoti bylą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui naudojama Modulio funkcija „Privalo nagrinėti“ ir minėta byla skiriama nagrinėti Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui, o jam negalint – Teismo pirmininkui.
33. Teisėjo prašymu arba Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko iniciatyva teikimui nagrinėti, vadovaujantis Taisyklėse nustatyta tvarka, gali būti sudaryta teisėjų kolegija.
34. Jeigu bylą išnagrinėjo teisėjų kolegija, teikimas įprastai skiriamas nagrinėti bylą išnagrinėjusiai teisėjų kolegijai. Nesant galimybės sudaryti tokią teisėjų kolegiją, kai nuosprendį priėmusios teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas Teisme nebedirba arba dėl kitų objektyvių priežasčių negali nagrinėti teikimo, teisėjų kolegija sudaroma Taisyklių 52 punkte nustatyta tvarka.
35. Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje registruotų skundų dėl Klaipėdos apygardos teismo nutarčių priėmimo ir perdavimo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui klausimus išsprendžia skundžiamą nutartį priėmęs teisėjas. Dėl objektyvių priežasčių (kasmetinių atostogų, ligos, komandiruotės ir pan.) darbe nesant skundžiamą nutartį priėmusio teisėjo, minėtą klausimą išsprendžia Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas.
ANTRASIS SKIRSNIS
BAUDŽIAMŲJŲ IR ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ BYLŲ SU APELIACINIAIS SKUNDAIS SKYRIMAS
36. Apeliacinės instancijos baudžiamosios ir administracinių nusižengimų bylos (toliau šiame skirsnyje – bylos) Baudžiamųjų bylų skyriaus Raštinės biure LITEKO registruojamos:
37. Sudėtingų bylų rūšiai priskirtos apeliacinės instancijos baudžiamosios bylos skiriamos teisėjams automatizuotu atrankos būdu, siekiant užtikrinti, kad teisėjui per vienerius metus, šį terminą skaičiuojant nuo paskutinės šios rūšies bylos paskyrimo teisėjui dienos, bus paskirta ne daugiau kaip viena šios rūšies byla, išskyrus atvejus, kai taikyti šią taisyklę pagal gautų sudėtingų bylų skaičių nepakanka teisėjų.
38. Siekiant užtikrinti vienodą teisėjams paskirtų sudėtingų apeliacinės instancijos baudžiamųjų bylų skaičių ir atsitiktinį bylos skyrimą iš ne mažiau kaip dviejų galinčių nagrinėti sudėtingą šios kategorijos baudžiamąją bylą teisėjų, naudojama Modulio funkcija „privalo nagrinėti“ ir į atrenkamų teisėjų eilę pirmiausia įtraukiami (-as) teisėjai (-as), kuriems (-iam) per einamuosius metus nepaskirta sudėtinga apeliacinės instancijos baudžiamoji byla ir kuriam (-iems) tokios rūšies byla iš visų skyriaus teisėjų paskirta anksčiausiai, taip pat įvertinamas teisėjų darbo krūvis.
39. Apeliacinės instancijos baudžiamosios bylos skiriamos nagrinėti pirmosios instancijos teismo nurodytą dieną – kiekvienos savaitės ketvirtadienį. Teismo posėdžiai tą dieną vyksta 8.30 val., 9.00 val., 9.30 val., 10.00 val., 10.30 val., 11.00 val., 13.00 val., 13.30 val., 14.00 val., 14.30 val., 15.00 val.
40. Teisėjui vieno skirstymo metu paprastai skiriamos ne daugiau kaip:
40.2. keturios administracinių nusižengimų bylos, išskyrus atostogų laikotarpį, kai daugiau kaip pusė Skyriuje dirbančių teisėjų atostogauja. Tokiu atveju bylos skiriamos Modulio pasiūlyta eilės tvarka;
41. Baudžiamosios ir administracinių nusižengimų bylos su apeliaciniais skundais teisėjams iki pagrindinių kasmetinių atostogų, ilgesnių nei 14 darbo dienų, neskiriamos tokia tvarka:
41.1. administracinių nusižengimų bylos neskiriamos, jei joms išnagrinėti lieka mažiau nei dešimt darbo dienų, išskyrus atostogų laikotarpį, kai daugiau kaip pusė Skyriuje dirbančių teisėjų atostogauja. Tokiu atveju bylos skiriamos Modulio pasiūlyta eilės tvarka;
42. Teisėjų atostogų, komandiruočių, kvalifikacijos kėlimo, laikino nedarbingumo laikotarpiu bylos teisėjams skirstomos tokia tvarka:
42.1. apeliacinės instancijos baudžiamosios bylos teisėjams skiriamos, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismo paskirtą bylos nagrinėjimo dieną teisėjas atostogauja ar dėl kitų objektyvių priežasčių nėra darbe;
42.2. administracinių nusižengimų bylos skiriamos tuo atveju, jei joms išnagrinėti, įvertinus teisėjų atostogų laikotarpį, lieka ne mažiau kaip dešimt darbo dienų, išskyrus atostogų laikotarpį, kai daugiau kaip pusė Skyriuje dirbančių teisėjų atostogauja. Tokiu atveju bylos skiriamos Modulio pasiūlyta eilės tvarka;
42.3. skundai, prašymai dėl kardomosios priemonės – suėmimo, prašymai išduoti Europos arešto orderį, nesant teisėjo daugiau nei dvi dienas darbe, neskiriami.
43. Dėl ilgo teisėjo nedarbingumo laikotarpio, siekiant operatyvių bylos išnagrinėjimo terminų, baudžiamoji byla Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko motyvuotu patvarkymu automatizuotu būdu gali būti perskirta nagrinėti kitam teisėjui pranešėjui.
44. Apeliacinės instancijos baudžiamųjų bylų sujungimo atveju, naudojantis Modulio funkcija „Privalo nagrinėti“, pranešėju sujungtoje byloje paskiriamas vienas iš sujungtas bylas nagrinėjusių teisėjų (įprastai anksčiau bylą gavęs ar didesnės apimties bylą turintis teisėjas).
45. Iki teisėjo paskyrimo baudžiamojoje ar administracinio nusižengimo byloje nustačius, jog apeliacinis skundas neatitinka apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų ar kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paruošė bylą nagrinėti Teisme, naudojama Modulio funkcija „Privalo nagrinėti“ ir byla skiriama nagrinėti Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui.
46. Teisėjų kolegijos pirmininkui ir pranešėjui, kuris nagrinėja greičiau nagrinėtiną ir (ar) sudėtingą, didelės apimties bylą, siekiant užtikrinti operatyvų bylos išnagrinėjimą Teisme, tam tikru ar visu bylos nagrinėjimo laikotarpiu motyvuotu Teismo pirmininko įsakymu gali būti neskiriamos kitos visų ar atskirų kategorijų bylos.
47. Teisėjui, kuriam iki jo įgaliojimų pabaigos lieka vieneri metai, siekiant sudaryti galimybę baigti nagrinėti jo žinioje esančias baudžiamąsias bylas, neskiriamos apeliacinės instancijos sudėtingos, didelės apimties ir (ar) greičiau nagrinėtinos baudžiamosios bylos. Likus šešiems mėnesiams iki įgaliojimų pabaigos, neskiriamos įprastinio sudėtingumo baudžiamosios bylos. Atsižvelgiant į teisėjo žinioje esančių bylų kiekį ir sudėtingumą, Teismo pirmininko įsakymu gali būti nustatytas ir kitoks bylų neskyrimo terminas.
TREČIASIS SKIRSNIS
KOLEGIALIAI NAGRINĖJAMŲ BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ TEISĖJŲ KOLEGIJŲ SUDARYMO IR KEITIMO TAISYKLĖS
49. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos narių ne pranešėjų skyrimas (keitimas), išskyrus nuolatinių teisėjų kolegijų sudarymą, atliekamas pagal Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kodų (bylas nagrinėjančių teisėjų unikalių kodų) sąrašą, sudarytą pagal teisėjų kodus didėjimo tvarka (toliau – sąrašas). Laikoma, kad po didžiausią kodą turinčio teisėjo eilės tvarka eina teisėjai nuo sąrašo pradžios. Ta pati tvarka taikoma, jeigu dėl skyriaus teisėjų skaičiaus trūkumo ar kitų objektyvių priežasčių atskirais laikotarpiais susidaro nepilna nuolatinė teisėjų kolegija ar teisėjų kolegijos sudėtyje reikia pakeisti du teisėjus, atsarginį teisėją. Bylas skirstantis asmuo teisėjų keitimo veiksmus žymi bylų skirstymo žurnale.
50. Kai paskirtoje byloje nusišalina ar nušalinamas Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas pranešėjas, jis keičiamas kitu teisėju, parinktu Moduliu, kiti paskirtos kolegijos nariai šiuo atveju nekeičiami.
51. Prieš skiriant Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjams nagrinėti bylas su skundais (pareiškimais) dėl kardomosios priemonės – suėmimo – arba bylas su skundais dėl žemesniosios instancijos teismų nutarčių, patikrinama, ar anksčiau dėl to paties asmens ar kitų asmenų toje pačioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo nagrinėti pirmiau minėti skundai:
51.1. pirmą ir antrą kartus Teisme nagrinėjamose bylose pagal skundus dėl kardomosios priemonės – suėmimo – ir skundus dėl kitų apylinkės teismo nutarčių teisėją pranešėją ir (ar) kolegijos narius parenkant Taisyklėse nustatyta tvarka, kad būtų užtikrintas atsitiktinis teisėjo parinkimas iš ne mažiau kaip dviejų teisėjų;
51.2. pakartotinai (trečią kartą ar daugiau) nagrinėjant skundus toje pačioje byloje ar ikiteisminiame tyrime, teisėjas pranešėjas parenkamas visiems ankstesnius skundus nagrinėjusiems teisėjams žymint Modulio požymį „privalo nagrinėti“ ir teisėju pranešėju paskiriamas vienas iš anksčiau toje byloje skundą (skundus) nagrinėjusių teisėjų. Kolegijos nariai nagrinėti tokias bylas parenkami Taisyklėse nustatyta tvarka iš anksčiau toje byloje skundus nagrinėjusių teisėjų.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
LITEKO NEREGISTRUOJAMŲ ASMENŲ PROCESINIŲ PRAŠYMŲ IR SKUBIŲ PROCESINIŲ VEIKSMŲ SKYRIMAS BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE
52. Asmenų procesinius prašymus, kurie neregistruojami LITEKO ir, naudojantis Moduliu, negali būti paskirti juos nagrinėti galintiems teisėjams, eilės tvarka pagal sąrašą kodų didėjimo tvarka skiria Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas. Tokia pati tvarka taikoma ir tais atvejais, kai prireikia atlikti skubius procesinius veiksmus vienasmeniškai nagrinėjamose bylose, dėl objektyvių priežasčių (kasmetinių atostogų, ligos, komandiruotės ir pan.) nesant darbe bylą nagrinėjančio teisėjo, kai nuosprendį (nutartį) priėmęs teisėjas nebedirba Klaipėdos apygardos teisme arba dėl objektyvių priežasčių (kasmetinių atostogų, ligos, komandiruotės ir pan.).
53. Teisėjų kolegijos nagrinėjamoje byloje prireikus atlikti skubius procesinius veiksmus, jei jų negali atlikti teisėjas pranešėjas, šiuos veiksmus Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas įprastai skiria atlikti vienam iš bylą nagrinėti paskirtos teisėjų kolegijos teisėjų, šį teisėją atrenkant eilės tvarka iš sąrašo pagal atliktų tos pačios rūšies skubių procesinių veiksmų skaičių. Jeigu skubių procesinių veiksmų negali atlikti nė vienas iš bylą nagrinėti paskirtos teisėjų kolegijos teisėjų, šiuos procesinius veiksmus skiriama atlikti kitam juos galinčiam atlikti teisėjui.
54. Teisėjui (pranešėjui) jo kasmetinių atostogų metu paskirtoje nagrinėti pirmosios instancijos baudžiamojoje byloje, nagrinėjamoje vienasmeniškai, kurioje kaltinamajam(-iesiems) taikomos kardomosios priemonės – suėmimas, intensyvi priežiūra ir pan., bei procesinės prievartos priemonės, iki šių taikomų priemonių termino pabaigos likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms, klausimui išspręsti Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas eilės tvarka pagal sąrašą paskiria šį klausimą galintį išspręsti teisėją (įvertinus teisėjų nebuvimo darbe laikotarpius, užimtumą ir kitas svarbias aplinkybes).
IV SKYRIUS
CIVILINIŲ BYLŲ SKIRSTYMO TVARKA
55. Teisėjo teisėto nebuvimo darbe (šiame punkte ir toliau šiame skyriuje tai – teisėjo nedarbingumas, atostogos, komandiruotė ir pan.) laikotarpiu, trunkančiu ilgiau nei 2 darbo dienas iš eilės, pirmosios instancijos civilinės bylos jam neskiriamos.
56. Teisėjo teisėto nebuvimo darbe laikotarpiu, trunkančiu iki 2 darbo dienų iš eilės, esant galimybei, neskiriamos pirmosios instancijos civilinės bylos:
56.1. kai civilinę bylą inicijuojančiame procesiniame dokumente prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones;
57. Civilinės bylos, esant galimybei, taip pat neskiriamos (t. y. nustatomas „saugus“ laikotarpis):
57.1. kai teisėjo teisėto nebuvimo darbe laikotarpis trunka nuo 3 darbo dienų iš eilės iki 14 kalendorinių dienų – 1 darbo dieną prieš ir 1 darbo dieną po teisėto nebuvimo darbe laikotarpio;
57.2. kai teisėjo teisėto nebuvimo darbe laikotarpis trunka ilgiau nei 14 kalendorinių dienų – 3 darbo dienas prieš ir 2 darbo dienas po teisėto nebuvimo darbe laikotarpio;
57.3. tais atvejais, kai iki teisėjo teisėto nebuvimo darbe laikotarpio liko 3 darbo dienos ir mažiau, o civilinę bylą inicijuojančiame procesiniame dokumente prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones;
57.4. tais atvejais, kai iki teisėjo teisėto nebuvimo darbe laikotarpio, kuris trunka nuo 10 kalendorinių dienų iš eilės, liko 5 darbo dienos ir mažiau, o civilinę bylą inicijuojančiame procesiniame dokumente prašoma bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka;
57.5. jei iš anksto žinomas teisėjo teisėto nebuvimo darbe laikotarpis per 60 dienų terminą nutarčiai dėl nemokumo bylos iškėlimo priimti (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 25 straipsnis), skaičiuojant jį po 3 darbo dienų nuo pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo gavimo Teisme dienos, sudaro daugiau kaip 20 darbo dienų, išskyrus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus.
58. Per vieną darbo dieną teisėjui paprastai gali būti skiriamos ne daugiau kaip 3 pirmosios instancijos civilinės bylos. Šiame punkte numatytas maksimalus skiriamų bylų kiekis gali būti didinamas dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, dėl teisėjų teisėto nebuvimo darbe nėra galimybės skirti bylų kitiems teisėjams), taip pat skiriant civilines bylas, kurias teisėjas privalo nagrinėti (pavyzdžiui, Taisyklių 71.1.– 71.4. papunkčiuose numatytais atvejais).
59. Teisėjams ieškiniai dėl viešųjų pirkimų arba / ir koncesijų suteikimo skiriami užtikrinant tikimybinio (atsitiktinio) bylos paskyrimo konkrečiam teisėjui principo laikymąsi ir, esant galimybei:
59.1. neskiriami teisėjui, kurio iš anksto žinoma teisėto nebuvimo darbe trukmė sudaro daugiau nei 17 darbo dienų CPK 4238 straipsnio 4 dalyje nustatytu terminu;
59.2. neskiriami teisėjui, kurio iš anksto žinomas ne trumpesnis kaip 4 darbo dienų teisėto nebuvimo darbe laikotarpis patenka į 14 paskutinių CPK 4238 straipsnio 4 dalyje numatyto termino dienų;
59.3. skiriami ne anksčiau kaip po 65 kalendorinių dienų, skaičiuojamų nuo paskutinio ieškinio dėl viešųjų pirkimų arba / ir koncesijų suteikimo teisėjui paskyrimo dienos. Ši nuostata netaikoma, jei įsiteisėja nutartis, kuria ieškinį atsisakyta priimti, arba nutartis laikyti jį nepaduotu ir grąžinti padavusiam asmeniui.
Tais atvejais, kai vienos ar kelių Taisyklių 59.1. – 59.3. papunkčiuose numatytų nuostatų taikymas neužtikrintų tikimybinio (atsitiktinio) bylos paskyrimo, visų pirma netaikomas Taisyklių 59.3. papunktis, esant reikalui – ir 59.2. papunktis, o jei ir tai neleidžia užtikrinti tikimybinio (atsitiktinio) bylos paskyrimo – netaikomas ir 59.1. papunktis.
60. Teisėjui teisėto nebuvimo darbe laikotarpiu paskirtų ieškinių, pareiškimų priėmimo klausimai bei kiti prašymai, gauti nesančio darbe teisėjo nagrinėjamose ar išnagrinėtose bylose, taip pat prašymai, kurie turi būti išspręsti per įstatymuose nustatytus terminus, gauti teisėjo nagrinėjamose bylose, bylą nagrinėjančiam teisėjui dėl objektyvių priežasčių negalint tokio prašymo išnagrinėti per įstatymuose nustatytus terminus, Civilinių bylų skyriaus pirmininko patvarkymu, atsižvelgiant į privalomus išnagrinėjimo terminus, eilės tvarka pavedami nagrinėti kitam teisėjui pagal atskirą Civilinių bylų skyriaus pirmininko patvarkymų sąrašą (toliau – Patvarkymų sąrašas). Patvarkymų sąrašas sudaromas pagal teisėjų kodus didėjimo tvarka. Tais atvejais, kai tą patį teisėją dėl šiame punkte nurodytos priežasties reikia pavaduoti keliose bylose, kiekvienoje tokioje byloje eilės tvarka skiriamas kitas teisėjas pagal Patvarkymų sąraše esantį kodų eiliškumą. Esant galimybei, per vieną darbo dieną tam pačiam teisėjui skiriamas ne daugiau kaip vienas Civilinių bylų skyriaus pirmininko patvarkymas.
Teisėjui, kuriam Civilinių bylų skyriaus pirmininko patvarkymu konkrečioje kito teisėjo nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje buvo pavesta atlikti procesinius veiksmus, esant galimybei, perduodami nagrinėti ir vėliau tokioje byloje gauti prašymai, nurodyti šio punkto pirmoje pastraipoje, užfiksuojant šį perdavimą Patvarkymų sąraše. Nesant galimybės vėliau gautų prašymų perduoti tokiam teisėjui, šio punkto pirmoje pastraipoje nustatyta tvarka procesinius veiksmus pavedama atlikti kitam teisėjui.
Esant galimybei, šiame punkte nurodyti Civilinių bylų skyriaus pirmininko patvarkymai neskiriami teisėjams, kuriems nustatytas Taisyklių 57 punkte numatytas „saugus“ laikotarpis.
Dėl teisėjų teisėto nebuvimo darbe laikotarpių išsibalansavus teisėjų darbo krūviui, atliekant šiame punkte numatytus procesinius veiksmus, Civilinių bylų skyriaus pirmininko motyvuotu sprendimu nuo šio punkto pirmoje pastraipoje nurodyto eiliškumo gali būti nukrypstama.
61. Teismo posėdžiai apeliacine tvarka nagrinėjamose bylose nenustatomi teisėjų teisėto nebuvimo darbe laikotarpiu, taip pat „saugiu“ laikotarpiu, kurį sudaro:
61.1. teisėjams kaip pranešėjams – dvi savaitės iki teisėjo pagrindinių kasmetinių atostogų pradžios. Šiame papunktyje nustatytas „saugus“ laikotarpis taikomas vieną kartą per metus. Jei teisėjas atostogauja daugiau nei vieną kartą per metus ir nėra galimybės nustatyti teisėjo pagrindinių atostogų, „saugus“ laikotarpis taikomas prieš teisėjo pasirinktas kasmetines atostogas;
61.2. teisėjų kolegijos nariams – paprastai trys savaitės iki kasmetinių atostogų, ne trumpesnių kaip 19 kalendorinių dienų. Jei teisėjų kolegijos nario kasmetinių atostogų trukmė trumpesnė nei 19 kalendorinių dienų, šiame papunktyje numatytas „saugus“ laikotarpis nustatomas vieną kartą per metus prieš teisėjo pagrindines kasmetines atostogas.
Šiame punkte nurodytas „saugus“ laikotarpis, sutampantis su Taisyklių 64 punkto 1 pastraipoje numatytomis savaitėmis, nepratęsiamas.
62. Bylas skirstantis asmuo turi teisę netvirtinti civilinei bylai Modulio parinkto teisėjo ne tik tais atvejais, kai teisėjas negali nagrinėti bylos dėl objektyvių priežasčių, bet ir tada, kai teisėjui yra paskirtas maksimalus tą pačią savaitę apeliacine tvarka nagrinėjamų bylų su apeliaciniais ir atskiraisiais skundais skaičius, numatytas Taisyklių 63 punkte. Ši taisyklė taikoma užtikrinant atsitiktinį bylos skyrimą iš ne mažiau kaip dviejų teisėjų.
63. Teisėjo pranešėjo darbo krūvis, nagrinėjant bylas apeliacine tvarka, reguliuojamas Teismo pirmininko įsakymu nustatant einamųjų kalendorinių metų bylų skirstymo savaites:
63.1. pirma bylų skirstymo savaitė – skiriama 1 byla pagal apeliacinį skundą ir 2 bylos pagal atskiruosius skundus;
63.2. antra bylų skirstymo savaitė – skiriamos 2 bylos pagal apeliacinius skundus ir 2 bylos pagal atskiruosius skundus.
Pirmąją savaitę po ne trumpesnio kaip 19 kalendorinių dienų teisėjo teisėto nebuvimo darbe teisėjui kaip pranešėjui paprastai skiriama ne daugiau kaip 1 byla pagal apeliacinį skundą ir 1 byla pagal atskirąjį skundą, esant galimybei, neskiriamos bylos pagal atskiruosius skundus, numatytus CPK 336 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 14 straipsnio 5 dalyje.
64. Į Taisyklių 63 punkte numatytas einamųjų kalendorinių metų bylų skirstymo savaites paprastai neįtraukiamos pirmoji ir dvi paskutinės einamųjų kalendorinių metų savaitės, taip pat savaitės, kuriomis trečiadienis ir (arba) ketvirtadienis yra šventinės dienos, ir kas šešta savaitė, skirta atidėtoms visoms apeliacinėms byloms nagrinėti. Esant šiame punkte nurodytų savaičių sutapčiai arba šioms savaitėms esant iš eilės, savaitė, skirta atidėtoms apeliacinėms byloms nagrinėti, nenustatoma.
Teismo pirmininko įsakymu nenustatytomis einamųjų kalendorinių metų bylų skirstymo savaitėmis gali būti skiriamos nagrinėti Taisyklių 67.2, 67.8, 67.9 papunkčiuose nurodytos apeliacinės bylos, jeigu šių bylų paskyrimas nustatytomis bylų skirstymo savaitėmis būtų nesuderinamas su įstatymuose nustatytais bylų nagrinėjimo terminais ar (ir) pažeistų viešąjį interesą.
65. Skiriant nagrinėti Taisyklių 67.1, 67.2, 67.8, 67.9 papunkčiuose nurodytas bylas, Taisyklių 63 punkte numatytas maksimalus skiriamų bylų skaičius gali būti didinamas paprastai skiriant papildomai 1 bylą pagal apeliacinį skundą ir (arba) 1 bylą pagal atskirąjį skundą, išskyrus atvejus, kai toks teisėjo pranešėjo darbo krūvio reguliavimas būtų nesuderinamas su civilinio proceso tikslais bei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais. Teisėjui pranešėjui, kuriam paskirtos papildomos arba (ir) sujungtos apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos (išskyrus Taisyklių 67.6 papunktyje nurodytas bylas), taip pat ir Taisyklių 64 punkto 2 pastraipoje nurodytu atveju jo pasirinktą bylų skirstymo savaitę atitinkamai mažinamas Taisyklių 63 punkte numatytas maksimalus skiriamų bylų skaičius.
66. Apeliacine tvarka skiriamose nagrinėti civilinėse bylose teismo posėdžio datą ir laiką nustato Civilinių bylų skyriaus pirmininkas po bylos paskyrimo teisėjui ar teisėjų kolegijai. Paskirtų bylų nagrinėjimo teismo posėdyje data įprastai nustatoma taip, kad byla, kuri LITEKO suformuota anksčiau, būtų paskirta nagrinėti posėdyje anksčiau nei paskirtos bylos, kuri LITEKO suformuota vėliau, nustatyta posėdžio data. Apeliacinėse bylose pagal atskiruosius skundus, numatytus CPK 336 straipsnio 3 dalyje ir FABĮ 14 straipsnio 5 dalyje, teismo posėdžio data paprastai nustatoma artimiausią galimą einamųjų kalendorinių metų bylų skirstymo savaitę, įskaitant Taisyklių 68 punkto 1 pastraipoje numatytas savaites.
Apeliacine tvarka nagrinėjamose civilinėse bylose teismo posėdžiai įprastai skiriami trečiadieniais ir (arba) ketvirtadieniais. Nustatoma posėdžio data turi nesutapti su teisėjo (teisėjų kolegijos narių) teisėto nebuvimo darbe ir Taisyklių 61 punkte numatytu „saugiu“ laikotarpiu.
Teisėjui, kurio teisėto nebuvimo darbe laikotarpis yra ne mažiau nei dvi darbo dienos, apimančios trečiadienį ir ketvirtadienį, apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos atitinkamą bylų skirstymo savaitę neskiriamos. Apeliacinės bylos pagal atskiruosius skundus, numatytus CPK 336 straipsnio 3 dalyje, esant galimybei, neskiriamos teisėjui, kurio iš anksto žinomas ne trumpesnis kaip 4 darbo dienų teisėto nebuvimo darbe laikotarpis patenka į CPK 336 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą, taip pat teisėjui, kurio iš anksto žinomas ne trumpesnis kaip 2 darbo dienų teisėto nebuvimo darbe laikotarpis patenka į 7 paskutines CPK 336 straipsnio 3 dalyje numatyto termino dienų.
67. Bylos teisėjams skirstomos pagal pagrindo skirti bylą nagrinėti atsiradimo eiliškumą, tačiau atsižvelgiant į nustatytą bylos tipą, potipį, bylos skirstymo grupę ir suteiktą numerio šabloną. Eiliškumo kriterijaus konkrečios eilės viduje nesilaikoma (t. y. bylos skiriamos nagrinėti skubos tvarka), kai yra bent viena iš šių sąlygų:
67.1. vienarūšes bylas (pavyzdžiui, esant analogiškai faktinei ir teisinei situacijai; dėl bankroto bylos ir (arba) dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tam pačiam atsakovui; toje pačioje byloje skundžiami keli procesiniai sprendimai; skundžiama nutartis, dėl kurios apskundimo jau vyksta nagrinėjimas) yra tikslinga skirti nagrinėti vienu metu ir (arba) tam tikriems teisėjams;
67.6. apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje gaunamas prašymas patvirtinti taikos sutartį arba skundo atsisakymas;
67.7. byla Teisme apeliacine tvarka nagrinėjama nebe pirmą kartą, t. y. bylos, kurias Teismui iš naujo nagrinėti perdavė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ir bylos, kuriose pirmosios instancijos teismo procesiniai sprendimai buvo panaikinti ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, gavus šias bylas pakartotinai nagrinėti apeliacine tvarka;
67.8. Civilinių bylų skyriaus pirmininko sprendimu, įforminamu rezoliucija, patenkinus byloje dalyvaujančio asmens prašymą dėl bylos skyrimo nagrinėti skubos tvarka tais atvejais, kai bylos, kurioje ginami asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, paskyrimas eilės tvarka pažeistų viešąjį interesą;
68. Jeigu prašymas, kuris turi būti išnagrinėtas per įstatymuose nustatytus terminus ar kuris skubiai nagrinėtinu rezoliucija pripažintas Civilinių bylų skyriaus pirmininko, gaunamas nepaskirtoje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, tokia byla naudojantis Moduliu paskiriama teisėjui (teisėjų kolegijai). Šiuo atveju paskirtas teisėjas (teisėjų kolegija) įprastai nagrinėja ir skundą, kuriuo remiantis užvesta byla, jam (kolegijai) perduodami nagrinėti vėliau toje byloje gauti kiti prašymai.
Tais atvejais, kai iki teisėjo teisėto nebuvimo darbe laikotarpio liko 3 darbo dienos ir mažiau, šiame punkte numatyti prašymai teisėjams kaip pranešėjams ar kolegijos nariams, esant galimybei, neskiriami.
69. Esant galimybei, per vieną bylų skirstymo savaitę vienam teisėjui skiriama nagrinėti ne daugiau kaip po 1 skubiai nagrinėtiną apeliacinę bylą pagal apeliacinį skundą ir po 1 skubiai nagrinėtiną bylą pagal atskirąjį skundą. Ši nuostata netaikoma skiriant bylas pagal atskiruosius skundus, numatytus CPK 336 straipsnio 3 dalyje ir FABĮ 14 straipsnio 5 dalyje.
691. Apeliacinės bylos pagal atskiruosius skundus, numatytus CPK 336 straipsnio 3 dalyje ir FABĮ 14 straipsnio 5 dalyje, esant galimybei, teisėjui skiriamos ne anksčiau kaip po 30 kalendorinių dienų, skaičiuojamų nuo paskutinės šiame punkte nurodytos bylos teisėjui paskyrimo dienos.
70. Taisyklių 67.6. papunktyje nurodytos apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos, kuriose gaunamas prašymas patvirtinti taikos sutartį arba skundo atsisakymas:
70.1. neįtraukiamos į Taisyklių 63, 65 ir 69 punktuose nurodytą teisėjui skiriamų bylų maksimalų skaičių bei nesudaro pagrindo atitinkamai mažinti Taisyklių 63 punkte numatytą maksimalų skiriamų bylų skaičių;
70.2. antra (ir paskesnė) tokia byla teisėjui skiriama, kai visiems skyriaus teisėjams yra paskirta po tiek pat tokio pobūdžio skubių bylų.
Šiame punkte nurodytų bylų paskyrimas einamaisiais metais fiksuojamas lentelėse, atskirai sudaromose byloms pagal atskiruosius ir byloms pagal apeliacinius skundus.
71. Tikimybinio bylų skirstymo kriterijaus (naudojamas požymis „Privalo nagrinėti“) apie tai nurodant Modulyje gali būti nesilaikoma:
71.2. skiriant civilines bylas, atsiųstas / perduotas pagal teismingumą iš apylinkių / apygardų teismų pridėti prie Teisme nagrinėjamų nemokumo bylų (byla skiriama nemokumo bylą nagrinėjančiam teisėjui);
71.3. skiriant civilines bylas, kurias konkretus teisėjas privalo nagrinėti įstatymuose numatytais atvejais (pavyzdžiui, skiriant civilines bylas, kuriose pareikšti reikalavimai bankrutuojančiai įmonei; jeigu Teismas gauna pareiškimą ar kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir (arba) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei; jeigu Teismas gauna prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo; jeigu Teismas gauna pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo);
71.4. vykdymo procese gautus prašymus, pareiškimus skiriant teisėjui, priėmusiam byloje galutinį procesinį sprendimą;
71.5. bylos pagal prašymus dėl bylų sujungimo, teismingumo, taip pat bylos pagal pareiškimus dėl apylinkių teismų teisėjų nušalinimo ir kitais Civilinio proceso kodekse nurodytais atvejais, kai šių klausimų sprendimas priskirtas Civilinių bylų skyriaus pirmininko kompetencijai, skiriamos nagrinėti Civilinių bylų skyriaus pirmininkui, o jam negalint – Teismo pirmininkui. Tokia pačia tvarka Teismo pirmininkui skiriamos bylos pagal prašymus dėl antstolio veiklos teritorijos pakeitimo;
711. Išsibalansavus teisėjų darbo krūviui, t. y. civilinių bylų kiekiui, tenkančiam vienam teisėjui nuo kalendorinių metų pradžios esant 20 ar daugiau procentų mažesniam nei kitų teisėjų, dirbusių tokį patį laiko tarpą, vidutiniam gautam tos pačios kategorijos bylų kiekiui, Teismo pirmininko įsakymu teisėjų darbo krūvis gali būti koreguojamas.
72. Paskirtoje pirmosios instancijos byloje teisėjui nusišalinus ar jį nušalinus nuo bylos nagrinėjimo, taip pat esant kitų aplinkybių, kai teisėjas negali nagrinėti paskirtos bylos, jis pakeičiamas kitu automatizuotos atrankos būdu parinktu teisėju.
73. Kai paskirtoje apeliacine tvarka nagrinėti byloje teisėjas pranešėjas nusišalina ar jį nušalinus nuo bylos nagrinėjimo, taip pat esant kitų aplinkybių, kai teisėjas pranešėjas negali nagrinėti paskirtos bylos, jis pakeičiamas kitu automatizuotu atrankos būdu parinktu teisėju.
Jeigu, keičiant teisėją pranešėją kolegialiai nagrinėjamoje civilinėje byloje, Modulis parenka teisėją, kuris yra kitos nuolatinės teisėjų kolegijos sudėtyje, bylos nagrinėjimui skiriama nuolatinė teisėjų kolegija, kurios sudėtyje yra naujai paskirtas teisėjas pranešėjas (t. y. pakeičiami ir teisėjų kolegijos nariai).
Jeigu, keičiant teisėją pranešėją kolegialiai nagrinėjamoje civilinėje byloje, Modulis parenka teisėją, esantį jau paskirtos kolegijos nariu, jis ir skiriamas pranešėju, o kitu teisėjų kolegijos nariu eilės tvarka skiriamas teisėjas pagal Taisyklių 74 punkte numatytą teisėjų kolegijos nario parinkimo / keitimo tvarką.
Teisėjui pranešėjui, nusišalinusiam ar nušalintam nuo civilinės bylos nagrinėjimo, jo pasirinktą bylų skirstymo savaitę skiriama nagrinėti papildoma byla.
74. Paskirtoje byloje teisėjų kolegijos nariui (ne pranešėjui) nusišalinus ar jį nušalinus nuo bylos nagrinėjimo, taip pat esant kitų aplinkybių, kai kolegijos narys negali nagrinėti paskirtos bylos, jis keičiamas kitu teisėju.
Vietoje negalinčio nagrinėti bylų teisėjų kolegijos nario eilės tvarka skiriamas vis kitas teisėjas laikantis teisėjų kolegijos nario parinkimo / keitimo sąrašo eiliškumo, kuris sudaromas pagal teisėjų kodus didėjimo tvarka. Tais atvejais, kai teisėjų kolegijos narį (narius) dėl tos pačios priežasties reikia pakeisti keliose bylose, kiekvienoje tokioje byloje vietoje negalinčio nagrinėti bylų teisėjo eilės tvarka skiriamas kitas teisėjas pagal kolegijos nario parinkimo / keitimo sąrašo eiliškumą. Šiame punkte numatyta tvarka taikoma ir parenkant teisėjų kolegijos narį(-ius) į nepilnos sudėties nuolatinę teisėjų kolegiją.
Esant galimybei, teisėjas į teisėjų kolegijos narius skiriamas ne daugiau kaip penkiose apeliacine tvarka per savaitę nagrinėjamose bylose. Susidarius teisėjų kolegijos narių darbo krūvio skirtumui, numatytam Taisyklių 711 punkte, nuo šio punkto antroje dalyje numatyto eiliškumo gali būti nukrypstama.
75. Nagrinėjant civilines bylas apeliacine tvarka, teisėjui, kuriam Teisėjų tarybos nustatyta tvarka ir teismo pirmininko įsakymu sumažintas darbo su bylomis krūvis, pasirinktu laikotarpiu skiriama atitinkamu procentu (tokiu, koks sumažintas darbo su bylomis krūvis) mažiau bylų su apeliaciniais ir (arba) atskiraisiais skundais, tačiau per kalendorinius metus paskirtų nagrinėti bylų skaičius procentine išraiška negali būti mažesnis nei yra sumažintas darbo su bylomis krūvis.
V SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
76. Esant Taisyklėse nenumatytai situacijai, Teismo ar skyrių pirmininkai turi teisę nuspręsti, kokiu būdu bus parenkamas teisėjas ar teisėjų kolegija konkrečiai bylai ar prašymui išnagrinėti. Kiekvienu tokiu atveju turi būti laikomasi nešališkumo, skaidrumo, nepriklausomumo ir bylų nagrinėjimo operatyvumo principų bei išdėstomi priimto sprendimo motyvai.