Kasacinio skundo Nr. DOK-2438/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22288-2016-4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. gegužės 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Olego Fedosiuko, susipažinusi su nukentėjusiojo V. K. kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 10 d. nuosprendžio išteisintojo K. N. baudžiamojoje byloje, baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nukentėjusysis V. K. kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba pirmosios instancijos teismui.
Paduotame kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino pirminius nuteistojo D. Š., išteisintojo K. N. bei asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta (jam mirus), R. V. parodymus, taip pat byloje nebuvo atlikti papildomi tyrimo veiksmai, kurie galėjo patvirtinti išteisintajam K. N. inkriminuotos veikos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį pagrįstumą, todėl teismas padarė išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo ir veikos faktinių aplinkybių nustatymo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų, jų nevertina bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo išteisintas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nukentėjusysis nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis ir įrodymų vertinimu, atskirai analizuoja pirminius proceso dalyvių (nuteistojo išteisintojo ir kt.) parodymus, pateikdamas savo nuomonę dėl jų vertinimo, tačiau nenurodo jokių kasacinio apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, t. y. kokie esminiai BPK normų pažeidimai buvo padaryti, bei teisinių argumentų, pagrindžiančių šių pagrindų buvimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,