Lietuvos Respublikos Vyriausybė

 

nutarimas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2014 M. KOVO 12 D. NUTARIMO NR. 244 „DĖL INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTROS 2014–2020 METŲ PROGRAMOS „LIETUVOS RESPUBLIKOS SKAITMENINĖ DARBOTVARKĖ“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2019 m. liepos 17 d. Nr. 742

Vilnius

 

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. 244 „Dėl Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programos „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“ patvirtinimo“:

1Pakeisti 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

2. Pasiūlyti, kad:

2.1. valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos (toliau – įstaigos) sudarytų turimų duomenų atvėrimo planus ir jų įgyvendinimo priemones, kiekvienais metais ne vėliau kaip iki vasario 1 d. pateiktų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai (nuo 2019 metų – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai) turimų duomenų įvertinimo ir duomenų atvėrimo pažangos rezultatus;

2.2. įstaigos į planavimo dokumentus įtrauktų priemones ir nustatytų terminą, per kurį įstaigų turimi atvertini prioritetiniai duomenys turi būti paskelbti Informacijos rinkmenų sąraše atvirais elektroniniais formatais, taip pat užtikrintų galimybę perkelti šiuos duomenis į kuriamą atvirų duomenų portalą.

2Papildyti 4 punktu:

4. Pavesti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai iki kiekvienų metų sausio 31 d. pateikti informaciją Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai apie priemonėms, finansuojamoms iš 20142020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 2 prioriteto „Informacinės visuomenės skatinimas“, skirtus asignavimus, priemonių įgyvendinimo eigą ir įgyvendinimo pažangą.

3Pakeisti nurodytu nutarimu patvirtintą Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programą „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“:

3.1.      Pakeisti 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

8. Viešojo sektoriaus atviri duomenys Programoje suprantami kaip laisvai prieinami institucijos veikloje ar dokumentuose užfiksuoti ir kaupiami nuasmeninti duomenys, informacija ar jos dalis, pateikiama kompiuteriu nuskaitomais atvirais formatais, įskaitant institucijų valdomų duomenų šaltinių duomenis, kuriuos visi asmenys gali pakartotinai naudoti ir platinti bet kokiu tikslu, nurodę jų šaltinį ir užtikrindami duomenų naudojimo sąlygas, kuriomis duomenys buvo gauti.“

3.2. Pakeisti 12 punkto penktąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:

„Sudėtinės paslaugos turi būti kuriamos pagal tam tikrus paslaugos gavėjo gyvenimo įvykius, sujungiant kelių institucijų teikiamas paslaugas, kad paslaugos gavėjas vienoje vietoje gautų visą aktualią informaciją ir galimybę užsakyti reikalingas paslaugas.“

3.3. Pakeisti 14 punkto ketvirtąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:

„Įstaigos, siekdamos užtikrinti valstybės informacinių išteklių (toliau – VII) pasiekiamumą, turi nusistatyti duomenų inventorizavimo, atvėrimo terminus ir pažangos stebėsenos rodiklius, prioritetine tvarka atverti duomenis ir užtikrinti galimybę juos skelbti vienoje vietoje.“

3.4. Pakeisti 20 punktą ir jį išdėstyti taip:

20. Programos įgyvendinimą ir sudėtinių elektroninių paslaugų kūrimą koordinuoja Susisiekimo ministerija (nuo 2019 metų  Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija  (toliau – Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Programos koordinatorė)“.

3.5. Pakeisti 22 punktą ir jį išdėstyti taip:

22. Susisiekimo ministras (nuo 2019 metų Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras) iš valstybės institucijų, įstaigų, valstybės įmonių, nurodytų Programos priede, ir kitų kompetentingų atstovų sudaro darbo grupę – Skaitmeninės darbotvarkės tarybą (toliau – Taryba), tvirtina jos sudėtį ir darbo tvarką. Taryba padeda Programos koordinatorei vertinti, kaip siekiama tikslų ir įgyvendinami uždaviniai, kurie numatyti Programoje, stebi elektroninių paslaugų kūrimo ir naudojimosi jomis rezultatus, analizuoja pokyčius, rengia pasiūlymus dėl informacinei visuomenei plėtoti reikalingų prioritetinių sprendimų, atlieka įstaigų turimų duomenų atvėrimo metinės pažangos ir trumpojo laikotarpio tikslų pasiekimo poveikio vertinimą, prireikus inicijuoja teminių pogrupių sudarymą ir koordinuoja jų veiklą. Informacija apie Tarybos veiklą ir institucijų turimus duomenų atvėrimo rezultatus skelbiama Susisiekimo ministerijos (nuo 2019 metų  Ekonomikos ir inovacijų ministerijos) interneto svetainėje.“

3.6. Pakeisti 24 punktą ir jį išdėstyti taip:

24. Kai valstybės institucijos, įstaigos ir valstybės įmonės įgyvendina ir (arba) planuoja įgyvendinti priemones (projektus), kurios susijusios su informacinės visuomenės plėtra, tačiau neįtrauktos į Planą, o numatytos valstybės institucijos, įstaigos ir valstybės įmonės strateginiame arba metiniame veiklos plane, šios valstybės institucijos, valstybės įmonės ar įstaigos Programos koordinatorę informuoja apie vykdomas ir (arba) planuojamas vykdyti priemones (projektus) – pateikia informaciją apie patvirtintuose planavimo dokumentuose numatytas priemones (projektus) per 10 kalendorinių dienų nuo šių planavimo dokumentų patvirtinimo, o metams pasibaigus iki kiekvienų metų sausio 31 dienos – informaciją apie įvykdytas priemones (projektus) ir pasiektus rezultatus. Susisiekimo ministerija (nuo 2019 metų Ekonomikos ir inovacijų ministerija) apibendrina gautą informaciją ir prireikus teikia ją svarstyti Tarybai.“

3.7. Pakeisti 27 punktą ir jį išdėstyti taip:

27. Informacija apie Programos įgyvendinimą praėjusiais metais kasmet iki kovo 1 d. skelbiama Susisiekimo ministerijos (nuo 2019 metų  Ekonomikos ir inovacijų ministerijos) ministerijos metinėje veiklos ataskaitoje. Ši informacija teikiama ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai.

3.8. Pakeisti priedą ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

 

 

 

Laikinai einantis Ministro Pirmininko pareigas                                                Saulius Skvernelis

 

 

 

Laikinai einantis

ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas                                                 Virginijus Sinkevičius

 

Informacinės visuomenės plėtros

2014–2020 metų programos „Lietuvos

Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“

priedas

 

INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTROS 2014–2020 METŲ PROGRAMOS „LIETUVOS RESPUBLIKOS SKAITMENINĖ DARBOTVARKĖ“ ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI IR SIEKIAMOS JŲ REIKŠMĖS

 

Eil. Nr.

 

Tikslo, uždavinio pavadinimas

 

Vertinimo kriterijus

 

Reikšmė

 

Už vertinimo kriterijaus reikšmės pasiekimą atsakinga institucija

 

2014 metų

 

2016 metų

 

2020 metų

 

1.

 

Strateginis Informacinės visuomenės plėtros 2014–2020 metų programos „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“ (toliau – Programa) tikslas – naudojantis IRT teikiamomis galimybėmis pagerinti Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybę, didinti įmonių veiklos produktyvumą ir pasiekti, kad iki 2020 metų ne mažiau kaip 85 procentai Lietuvos gyventojų naudotųsi internetu, o 95 procentai įmonių – sparčiuoju internetu

 

gyventojų, kurie nuolat naudojasi internetu, dalis, procentais

 

69

 

72

 

85

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija) (nuo 2019 metų – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – Ekonomikos ir inovacijų ministerija)

 

įmonių, kurios naudojasi sparčiuoju internetu, dalis, procentais

 

42

 

52

 

95

 

Susisiekimo ministerija (nuo 2019 metų – Ekonomikos ir inovacijų ministerija)

 

1.1.

 

Pirmasis Programos tikslas – mažinti Lietuvos gyventojų skaitmeninę atskirtį ir skatinti juos įgyti daugiau žinių ir įgūdžių, kad jie saugiai, sumaniai ir naudingai naudotųsi IRT

 

gyventojų, nesinaudojančių internetu, dalis, procentais

 

28

 

26

 

10

 

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija), Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (toliau – Kultūros ministerija), Susisiekimo ministerija (nuo 2019 metų –  Ekonomikos ir inovacijų ministerija)

 

1.1.1.

 

Pirmojo programos tikslo pirmasis uždavinys – skatinti Lietuvos gyventojų grupes, kurios iki šiol dėl įvairių priežasčių nesinaudojo ar mažai naudojosi šiuolaikiniais skaitmeniniais įrenginiais ir internetu, įgyti reikiamų skaitmeninių gebėjimų ir juos taikyti įvairių sričių veikloje, įtraukti į šią veiklą ir vietos bendruomenes

 

skurdo riziką ar socialinę atskirtį patiriančių asmenų, turinčių interneto prieigą namuose, dalis, procentais

 

44*

 

44

 

54

 

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija), Susisiekimo ministerija (nuo 2019 metų – Ekonomikos ir inovacijų ministerija)

 

per metus viešosiose bibliotekose skaitmeninio raštingumo mokymo renginiuose mokyti ir konsultuoti gyventojai (tūkst. gyventojų)

 

265*

 

255

 

300

 

Kultūros ministerija, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

 

1.1.2.

 

Pirmojo programos tikslo antrasis uždavinys – skatinti Lietuvos gyventojus nuolat atnaujinti turimas IRT žinias ir skaitmeninius įgūdžius, saugiai ir tikslingai naudotis interneto teikiamomis galimybėmis

 

gyventojų, turinčių pagrindinius skaitmeninius įgūdžius, dalis, procentais

 

51*

 

51

 

95

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

 

1.1.3.

 

Pirmojo programos tikslo trečiasis uždavinys – supažindinti visuomenę su IRT profesijų įvairove ir skatinti gyventojus rinktis su IRT susijusias profesijas, studijas ir neformaliojo švietimo programas

 

studijuojančiųjų fizinius ir inžinerinius mokslus dalis, procentais

 

22

 

24

 

28

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

 

1.1.4.

 

Pirmojo programos tikslo ketvirtasis uždavinys – sudaryti palankesnes mokymo ir mokymosi sąlygas, grįstas šiuolaikinėmis IRT, užtikrinant Lietuvos gyventojams galimybes mokytis visą gyvenimą skaitmeninėje erdvėje

 

gyventojų, kurie naudojasi internetu mokymosi tikslais, dalis, procentais

 

17

 

18

 

20

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

 

1.2.

 

Antrasis Programos tikslas – kurti saugias, pažangias, gyventojams ir verslui patogias ir jų poreikius atitinkančias viešąsias ir administracines elektronines paslaugas, skatinti jomis naudotis

 

gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, dalis, procentais

 

42

 

45

 

60

 

Susisiekimo ministerija (nuo 2019 metų – Ekonomikos ir inovacijų ministerija), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – Vidaus reikalų ministerija)

 

gyventojų, kurie naudojosi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, teikiamomis per Elektroninius valdžios vartus, dalis, procentais

 

21*

 

24

 

50

 

Susisiekimo ministerija (nuo 2019 metų – Ekonomikos ir inovacijų ministerija)

 

1.2.1.

 

Antrojo Programos tikslo pirmasis uždavinys – perkelti į skaitmeninę erdvę kuo daugiau viešųjų ir administracinių paslaugų, tobulinti jau sukurtų paslaugų funkcionalumą

 

viešųjų ir administracinių paslaugų, teikiamų elektroniniu būdu, dalis, procentais

 

 

 

50

 

Vidaus reikalų ministerija, visos ministerijos

 

1.2.2.

 

Antrojo Programos tikslo antrasis uždavinys – kurti ir plėtoti su sveikata susijusias elektronines paslaugas ir IRT produktus

 

gyventojų, besinaudojančių su sveikata susijusiomis elektroninėmis paslaugomis, dalis, procentais

 

14*

 

16

 

50

 

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

 

1.2.3.

 

Antrojo Programos tikslo trečiasis uždavinys – diegti IRT sprendinius, didinančius viešojo valdymo procesų atvirumą ir skatinančius gyventojus aktyviau juose dalyvauti

 

teisės aktų projektų, dėl kurių gyventojai elektroninėmis priemonėmis pateikė rengėjams pasiūlymų, dalis, procentais

 

9*

 

7

 

15

 

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

 

gyventojų, kurie dalyvauja elektroninės demokratijos procesuose, dalis, procentais

 

11

 

18

 

25

 

Susisiekimo ministerija (nuo 2019 metų – Ekonomikos ir inovacijų ministerija)

 

1.2.4.

 

Antrojo Programos tikslo ketvirtasis  uždavinys – plėtoti transporto ir erdviniams duomenims tvarkyti skirtas elektronines paslaugas ir IRT produktus

 

sukurtos transporto ir erdviniams duomenims tvarkyti skirtos elektroninės paslaugos ir IRT produktai (skaičius)

 

17

 

42

 

45

 

Susisiekimo ministerija, valstybės įmonė Registrų centras, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – Žemės ūkio ministerija), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

 

1.3.

 

Trečiasis Programos tikslas – puoselėti IRT priemonėmis Lietuvos kultūrą ir lietuvių kalbą – kurti visuomenės poreikius atitinkantį kultūrinį ir lietuvių rašytinės ir sakytinės kalbos sąsajomis pagrįstą skaitmeninį turinį, plėtoti skaitmeninius produktus ir elektronines paslaugas

 

gyventojų, kurie naudojasi su Lietuvos kultūros paveldu susijusiomis elektroninėmis paslaugomis, dalis, procentais

 

7

 

8

 

20

 

Kultūros ministerija, Informacinės visuomenės plėtros komitetas (toliau – IVPK)

 

gyventojų, kurie naudojasi su lietuvių kalba susijusiomis elektroninėmis paslaugomis, dalis,  procentais

 

17

 

19

 

25

 

Valstybinė lietuvių kalbos komisija

 

1.3.1.

 

Trečiojo Programos tikslo pirmasis uždavinys – skaitmeninti Lietuvos kultūros objektus ir jų pagrindu plėtoti viešai prieinamus skaitmeninius produktus ir elektronines paslaugas, siekti, kad suskaitmeninti Lietuvos kultūros objektai būtų išsaugomi ilgai, o jų sklaida Lietuvoje ir ES vienoda

 

Europos skaitmeninėje bibliotekoje „Europeana“ prieinamų suskaitmenintų Lietuvos kultūros paveldo objektų  skaičius (tūkst. vnt.)

 

119

 

163

 

205

 

Kultūros ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

 

1.3.2.

 

Trečiojo Programos tikslo antrasis uždavinys – kurti ir plėtoti viešai prieinamus lietuvių kalbos ir raštijos skaitmeninius išteklius, diegti juos į IRT ir elektronines paslaugas

 

sukurtų ir viešai prieinamų lietuvių kalbos ir raštijos išteklių, priemonių, elektroninių paslaugų dalis, procentais

 

49

 

59

 

66

 

Valstybinė lietuvių kalbos komisija

 

lietuvių kalbos sprendinių integravimas į kitas viešąsias ir administracines elektronines paslaugas (integruotų sprendinių skaičius, vnt.)

 

 

 

50

 

Valstybinė lietuvių kalbos komisija

 

1.4.

 

Ketvirtasis Programos tikslas – atverti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų  turimus duomenis visuomenei ir verslui, skatinti naudoti šiuos duomenis  inovatyviems sprendiniams ir elektroninėms paslaugoms kurti, taip pat sudaryti sąlygas verslui diegti ir naudoti IRT, kad būtų padidintas verslo efektyvumas ir konkurencingumas

 

įmonių, kurios naudoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų (toliau – įstaigos)  informaciją savo komercinei veiklai, dalis, procentais

 

36

 

38

 

66

 

Susisiekimo ministerija (nuo 2019 metų – Ekonomikos ir inovacijų ministerija) IVPK, Vidaus reikalų ministerija

 

1.4.1.

 

Ketvirtojo Programos tikslo pirmasis uždavinys –  Sukurti veiksmingas ir inovatyvias priemones, leisiančias užtikrinti bendrą ir standartizuotą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turimų atvirų duomenų teikimą, neribotą prieigą prie šių duomenų ir galimybę visuomenei ir verslui juos pakartotinai panaudoti

 

įstaigų atvirų duomenų rinkinių kiekio padidėjimas nuo paskelbtųjų centralizuotame portale, procentais

 

 

0

 

20

 

Susisiekimo ministerija (nuo 2019 metų – Ekonomikos ir inovacijų ministerija), IVPK

 

1.4.2.

 

Ketvirtojo Programos tikslo antrasis  uždavinys –  Sudaryti    metodines, teisines valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų duomenų atvėrimo prielaidas, taip pat sukurti veiksmingą duomenų atvėrimo valdymo struktūrą

 

 

 

įstaigų turimų duomenų rinkinių, atvertų 3 ir aukštesniu brandos lygiu, kiekis, palyginti su bendru atvertų duomenų kiekiu (atvirų duomenų branda vertinama pagal Tim Berners-Lee brandos lygius), proc.

 

 

13

 

40

 

Visos ministerijos, IVPK

 

įstaigų, atlikusių savo valdomų duomenų inventorizaciją ir nustačiusių duomenų atvėrimo tvarką, dalis, procentais

 

 

5

 

90

 

Visos ministerijos

 

1.4.3.

 

Ketvirtojo Programos tikslo trečiasis uždavinys – didinti smulkaus ir vidutinio verslo įmonių veiklos efektyvumą ir konkurencingumą – skatinti jas diegti ir naudoti IRT

 

investicijas gavusių įmonių darbo našumo padidėjimas, proc.

 

 

 

23

 

Ekonomikos ir inovacijų ministerija

 

1.4.4.

 

Ketvirtojo Programos tikslo ketvirtasis uždavinys – tobulinti informacinės visuomenės paslaugų teisinį, organizacinį ir techninį reguliavimą – sudaryti naujas verslo galimybes ir sąlygas geriau ginti gyventojų ir įmonių teises skaitmeninėje erdvėje

 

gyventojų, pirkusių (užsisakiusių) prekes ar paslaugas internetu, dalis, procentais

 

26

 

33

 

70

 

Susisiekimo ministerija (nuo 2019 metų – Ekonomikos ir inovacijų ministerija)

 

1.5.

 

Penktasis Programos tikslas – užtikrinti geografiškai tolygią sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtrą ir skatinti naudotis interneto paslaugomis

 

namų ūkių, kurie naudojasi 100 Mbps ir spartesniu plačiajuosčio interneto ryšiu, dalis, procentais

 

7

 

13

 

50

 

Susisiekimo ministerija

 

1.5.1.

 

Penktojo Programos tikslo pirmasis uždavinys – plėtoti sparčiojo plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą vietovėse, kuriose rinka negali užtikrinti šios infrastruktūros plėtros ir elektroninių ryšių paslaugų teikimo

 

namų ūkiai, esantys šalies teritorijoje, kurioje veikia sparčiojo interneto (30 Mbps ir daugiau) ryšys (visų Lietuvos namų ūkių procentais)

 

73

 

91

 

100

 

Susisiekimo ministerija, Žemės ūkio ministerija

 

1.5.2.

 

Penktojo Programos tikslo antrasis uždavinys – skatinti konkurenciją plačiajuosčio ryšio rinkoje ir naudojimąsi plačiajuosčio ryšio paslaugomis

 

plačiajuosčio interneto prieigos skvarba (abonentų skaičius 100 gyventojų, procentais) 

 

42

 

44

 

 

65

 

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (toliau – Ryšių reguliavimo tarnyba), Susisiekimo ministerija

 

1.5.3.

 

Penktojo Programos tikslo trečiasis    uždavinys –  atnaujinti ir plėtoti viešosios interneto prieigos infrastruktūrą

 

viešųjų bibliotekų viešosios interneto prieigos vietų, kuriose naudojama ne mažesnė kaip 30 Mbps interneto sparta, dalis, procentais

 

38

 

36

 

95

 

Kultūros ministerija, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Susisiekimo ministerija (nuo 2019 metų – Ekonomikos ir inovacijų ministerija)

 

1.6.

 

Šeštasis Programos tikslas – užtikrinti saugios, patikimos ir sąveikios IRT infrastruktūros plėtrą

 

gyventojų, kurie pasitiki elektroninio bendravimo su valstybės institucijomis saugumu, dalis, procentais

 

62

 

70

 

75

 

Visos ministerijos ir kitos institucijos, kurios yra registrų arba valstybės informacinių sistemų valdytojos ir (ar) tvarkytojos

 

1.6.1.

 

Šeštojo Programos tikslo pirmasis uždavinys – skatinti gyventojus naudotis elektroninės atpažinties priemonėmis ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugomis

 

 

 

 

 

valstybės viešojo rakto infrastruktūroje galiojančių elektroninės atpažinties / kvalifikuotų elektroninio parašo sertifikatų skaičius, tūkst. vnt.

 

894

 

 

 

 

 

 

924

 

 

 

 

 

 

 

1066

 

 

 

Vidaus reikalų ministerija, Susisiekimo ministerija (nuo 2019 metų –  Ekonomikos ir inovacijų ministerija), Ryšių reguliavimo tarnyba

 

viešojo administravimo institucijų sudaromų ir gaunamų el. dokumentų dalis, procentais (nuo visų dokumentų)

-

-

 

60

 

Visos viešojo administra-vimo institucijos

 

1.6.2.

 

Šeštojo Programos tikslo antrasis uždavinys – užtikrinti valstybės institucijų bendro naudojimo IRT infrastruktūros optimizavimą, valstybės informacinių sistemų ir registrų automatinę sąveiką ir integralumą

 

valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kurios naudojasi Valstybės informacinių išteklių  sąveikumo platformos paslaugomis, dalis, procentais

 

23

 

52

 

60

 

Visos ministerijos ir kitos institucijos, kurios yra registrų arba valstybės informacinių sistemų valdytojos ir (ar) tvarkytojos

 

naudojamų valstybės registrų ir informacinių sistemų, kuriuose įdiegta automatinė sąveika, dalis, procentais

 

89

 

70

 

95

 

Visos ministerijos ir kitos institucijos, kurios yra registrų arba valstybės informacinių sistemų valdytojos ir (ar) tvarkytojos

 

1.6.3.

 

Šeštojo Programos tikslo trečiasis uždavinys  –   užtikrinti ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir valstybės informacinių išteklių kibernetinį saugumą

 

 

kibernetinio saugumo reikalavimus atitinkančios ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros ir valstybės informacinių išteklių dalis, procentais

 

 

 

60

 

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – Krašto apsaugos ministerija)

 

sukurtas valstybės valdomas elektroninių ryšių tinklas su kompleksinėmis kibernetinio saugumo priemonėmis, vienetais

 

 

 

1

 

Krašto apsaugos ministerija

Pastaba. * – 2015 metų rodiklis.

 

––––––––––––––––––––