LIETUVOS RESPUBLIKOS
SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO 2016 M. KOVO 10 D. ĮSAKYMO NR. A1-133 „DĖL KOMPLEKSIŠKAI TEIKIAMŲ PASLAUGŲ ŠEIMAI 2016–2020 M. VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2020 m. spalio 5 d. Nr. A1-931
Vilnius
1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. A1-133 „Dėl Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016–2020 m. veiksmų plano patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija (Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016–2020 m. veiksmų planas nauja redakcija nedėstomas):
„Lietuvos respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras
įsakymas
DĖl kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016-2023 m. veiksmų plano patvirtinimo
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.6.9 papunkčiu, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 892 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 8.9.1 ir 8.9.2 papunkčiais, ir siekdamas plėtoti kompleksiškai teikiamas paslaugas šeimai, gerinti šių paslaugų prieinamumą ir kokybę:
2. P a k e i č i u nurodytu įsakymu patvirtintą Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016–2020 m. veiksmų planą (toliau – Veiksmų planas):
2.1. Pakeičiu Veiksmų plano pavadinimą ir jį išdėstau taip:
2.2. Pakeičiu 3 punktą ir jį išdėstau taip:
2.3. Papildau 3¹ punktu:
2.4. Pakeičiu 4 punktą ir jį išdėstau taip:
„4. Veiksmų planas įgyvendina Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 3, 133, 139, 171 punktus ir Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 8 punktą, 9.4 ir 18.1 papunkčius, kuriuose pabrėžiama paslaugų, mažinančių darbingo amžiaus žmonių (ypač moterų) riziką iškristi iš darbo rinkos dėl vaikų ar kitų asmenų, kuriems reikia globos, priežiūros, plėtra bei pagalba šeimai, socialinių, psichologinių ir kitokių paslaugų šeimoms plėtra bei kokybė.“
2.5. Papildau 20¹ punktu:
„20¹. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nuo 2020 m. kovo 16 d. visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas trečias (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygis bei karantinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir patvirtintas karantino režimas, siekiant apsaugoti gyventojus ir aplinką nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) įvežimo ir išplitimo, taip pat išvengti naujo sergamumo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) protrūkio šalies teritorijoje. Patvirtinus karantino režimą, buvo nustatytos specialios asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, judėjimo, ūkinės ir kitokios veiklos sąlygos ir tvarka, kiti apribojimai. COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) sukelta krizė turėjo reikšmingų neigiamų padarinių šalies ekonomikai, socialinei aplinkai, paveikė darbo rinką, sustabdė dalies administracinių ir viešųjų paslaugų, kurių dėl objektyvių priežasčių nebuvo galimybių teikti nuotoliniu būdu, teikimą. COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pandemija iškėlė netikėtus ir sistemiškai naujus iššūkius visoms valstybės gyvenimo sritims ir prisidėjo prie valstybės institucijų vaidmens didėjimo. Šis laikotarpis atskleidė poreikį didinti esamų paslaugų aprėptį, įvertinti ir koreguoti paslaugų teikimo formų įvairovę, kurti naujas ir papildomas paslaugas, atsižvelgiant į individualius kiekvieno paslaugos gavėjo poreikius. Taikant karantino režimą visoje valstybės teritorijoje, tam tikrose jos teritorijos dalyse ir (ar) atskiruose ekonominės veiklos sektoriuose, organizuojant administracinių ir viešųjų paslaugų teikimą, svarbiausias tikslas yra asmenų, priklausančių COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) pacientų rizikos grupei, apsauga bei būtinų jiems paslaugų teikimo užtikrinimas.“
2.6. Papildau 202 punktu:
„202. Prisitaikant prie karantino režimo sąlygų, organizuojant valstybės veiklas, būtina pagalba tiems asmenims, kurie priklauso didesnės rizikos susirgti sunkia COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) forma grupei. 2019 m. pradžioje šalyje gyveno 552,4 tūkst. (19,8 proc.) pagyvenusių (65 metų ir vyresnio amžiaus) žmonių. Asmenys, turintys negalią, 2019 m. sudarė 8,4 proc. visų šalies gyventojų, t. y. jų buvo per 236 tūkst. Vaikai, turintys negalią, sudarė 3 proc. visų Lietuvoje gyvenančių vaikų. Visi asmenys, ypač tie, kurie priklauso didesnės rizikos susirgti sunkia COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) forma grupei, pandemijos metu susiduria su daugybe kasdienių iššūkių, nes, esant nepalankioms ekonominėms sąlygoms ir (ar) ekstremaliajai situacijai, neretai ištinka įvairios krizės – finansinė, nedarbo, nesėkmingos pastangos suderinti šeimos ir darbo įsipareigojimus ir kt. Jos kelia įtampą, nerimą dėl ateities ir neigiamai veikia asmens ir (ar) jo šeimos gyvenimo kokybę.“
2.7. Papildau 22.3 papunkčiu:
„22.3. užtikrinti būtinuosius šeimų (asmenų) poreikius karantino, riboto karantino ar ekstremaliosios situacijos metu, kai dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) protrūkio ar epidemijos visoje šalyje, tam tikrose jos teritorijose ir (ar) objektuose taikomos visuomenės sveikatos saugos priemonės riboja įprastą Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų viešųjų paslaugų teikimą ir socialiai pažeidžiamiems asmenims sukelia nenumatytus kasdienio gyvenimo sunkumus.“
2.8. Pakeičiu 23.7 papunktį ir jį išdėstau taip:
2.9. Papildau 25.4 papunkčiu:
„25.4. paslaugos šeimoms (asmenims) karantino, riboto karantino ar ekstremaliosios situacijos metu, kai dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) protrūkio ar epidemijos visoje šalyje, tam tikrose jos teritorijose ir (ar) objektuose taikomos visuomenės sveikatos saugos priemonės riboja įprastą Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų viešųjų paslaugų teikimą ir socialiai pažeidžiamiems asmenims sukelia nenumatytus kasdienio gyvenimo sunkumus, siekiant užtikrinti būtinuosius šeimų (asmenų) poreikius, – maisto produktų, medikamentų, higienos ir (ar) kitų būtinų prekių nupirkimo ir (ar) pristatymo paslauga, pagalba sumokant mokesčius asmenims, priklausantiems didesnės rizikos susirgti sunkia COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) forma grupei, senyvo amžiaus (nuo 65 m.) ar negalią turintiems asmenims, neįgaliųjų priežiūros ir (ar) užimtumo paslaugos, teikiamos neįgaliesiems iki 21 m., nutrūkus formaliojo ugdymo procesui, kitos būtinuosius šeimos (asmens) poreikius padedančios užtikrinti paslaugos. Šios paslaugos neteikiamos šeimoms (asmenims), kurios (kurie) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gauna ar turi teisę gauti atitinkamas socialines paslaugas.“
2.10. Pakeičiu 27 punktą ir jį išdėstau taip:
„27. Savivaldybės administracija turi užtikrinti, kad Veiksmų plano 25.1–25.3 papunkčiuose nurodytų kompleksinių paslaugų šeimai koordinavimas, informacijos apie paslaugas teikimas ir konsultavimas vyktų vieno langelio principu, o vieta, kurioje vykdomos Veiksmų plano 25.2 ir 25.3 papunkčiuose nurodytos veiklos, būtų vadinama Bendruomeniniais šeimos namais ir turėtų viešai matomą iškabą „Bendruomeniniai šeimos namai“.
2.11. Pakeičiu V skyrių ir jį išdėstau taip:
„V SKYRIUS
PASLAUGŲ TEIKIMO ORGANIZAVIMAS
28. Už projekto, skirto Veiksmų planui įgyvendinti, parengimą ir tinkamą įgyvendinimą, projekto įgyvendinimo metu numatytų teikti paslaugų šeimai planavimą bei jų teikimo organizavimą atsako pareiškėjai – savivaldybės administracija arba ESFA.
29. Projekte numatytas paslaugas šeimai teikia projekto partneriai, kuriuos atrenka pareiškėjai, vadovaudamiesi savo parengta ir patvirtinta projekto partnerių atrankos tvarka. Projektų partnerių atrankos tvarkoje, atsižvelgiant į planuojamų teikti šeimai paslaugų šeimai pobūdį bei apimtį, turi būti numatyti kvalifikaciniai, patirties ir kiti reikalavimai projekto partneriams. Pareiškėjai užtikrina skaidrią, viešą ir objektyviais kriterijais paremtą projekto partnerių atranką.
30. Projekto partneriais gali būti:
31. Savivaldybės administracija, vykdydama partnerių atranką ir planuodama lėšas, turi užtikrinti, kad teikiant Veiksmų plano 25.1–25.3 papunkčiuose nurodytas paslaugas dalyvautų nevyriausybinės organizacijos. Jų teikiamoms paslaugoms finansuoti turi būti numatyta ne mažiau kaip 75 proc. lėšų, planuojamų Veiksmų plano 25.1–25.3 papunkčiuose numatytoms paslaugoms finansuoti.
32. Savivaldybės administracija, įgyvendindama pagal Veiksmų planą finansuojamą projektą, turi pasirinkti teikti ne mažiau kaip tris iš Veiksmų plano 25.1 papunktyje nurodytų paslaugų rūšių. Prioritetas turi būti teikiamas pozityvios tėvystės mokymams, psichosocialinei pagalbai ir mediacijos paslaugoms.
33. Vienas iš projektų partnerių, įgyvendindamas Veiksmų plano 25.1–25.3 papunkčiuose finansuojamo projekto veiklas, turi vykdyti Bendruomeninių šeimos namų funkcijas. Privalomos vykdyti Bendruomeninių šeimos namų funkcijos (paslaugos) nurodytos Veiksmų plano 25.2 ir 25.3 papunkčiuose. Sprendimą, kuris projekto partneris vykdo Bendruomeninių šeimos namų funkcijas, priima savivaldybės administracija.
34. Veiksmų plano 25.1 papunktyje nurodytų paslaugų šeimai teikimas gali būti organizuojamas vienu iš šių būdų:
34.1. Bendruomeniniai šeimos namai vykdo privalomas Veiksmų plano 25.2 ir 25.3 papunkčiuose nurodytas funkcijas ir teikia visas savivaldybės administracijos pasirinktas finansuoti Veiksmų plano 25.1 papunktyje nurodytas paslaugas šeimai;
34.2. Bendruomeniniai šeimos namai vykdo privalomas Veiksmų plano 25.2 ir 25.3 papunkčiuose nurodytas funkcijas ir teikia dalį savivaldybės administracijos pasirinktų finansuoti Veiksmų plano 25.1 papunktyje nurodytų paslaugų šeimai. Kitas Veiksmų plano 25.1 papunktyje nurodytas savivaldybės administracijos pasirinktas finansuoti paslaugas šeimai teikia kitas (kiti) projekto partneris (partneriai);
2.12. Pakeičiu 36 punktą ir jį išdėstau taip:
2.13. Pakeičiu 38 punktą ir jį išdėstau taip:
2.14. Pakeičiu 40 punktą ir jį išdėstau taip:
„40. Projektui įgyvendinti skiriama pradinė lėšų suma apskaičiuota taip: 20 proc. Veiksmų planui įgyvendinti skirtos lėšų sumos dalijama lygiomis dalimis visoms savivaldybėms, o likusi 80 proc. lėšų dalis paskirstoma savivaldybėms proporcingai pagal gyventojų skaičių, nurodytą Lietuvos statistikos departamento lentelėje „Nuolatinių gyventojų skaičius pagal amžiaus grupes apskrityse ir savivaldybėse 2016 m. (išankstiniai duomenys)“. Kiekvienai savivaldybei pradinė maksimali galima skirti lėšų suma nurodyta Veiksmų plano priede. Vadovaujantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“, 20 skirsnio nuostatomis, įgyvendinamiems projektams gali būti skiriamas papildomas finansavimas.“
2.15. Pakeičiu Veiksmų plano priedo pavadinimą ir jį išdėstau taip: