Administracinė byla Nr. A-4218-968/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00522-2021-8 

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu H. A. N. N. prisistačiusiam užsieniečiui, jo atstovui advokatui Dmitrijui Korsakovui,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Laimonui Vainickui,

vertėjaujant Gretai Krupavičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini)  piliečiu H. A. N. N. prisistačiusio užsieniečio (taip pat prisistatančio ir kitais vardais, t. y. J. M., N. A. N. N.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu J. M. (dar žinomo kaip H. A. N. N.) prisistačiusio asmens sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre persvarstymo“ ir šio užsieniečio prašymą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.

 

1.  Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiu H. A. N. N. prisistačiusio užsieniečio (toliau – ir užsienietis) sulaikymo terminą iki 2022 m. sausio 28 d.

2.  Centras teikime nurodė, jog 2021 m. liepos 26 d. iš Varėnos rajono Vydenių pagrindinės mokyklos, kur buvo apgyvendinti neteisėtai į Lietuvos Respubliką patekę užsieniečiai, pasišalino trys Kamerūno Respublikos piliečiai, tarp jų ir užsienietis. Užsienietis kartu su kitais dviem užsieniečiais buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos – Lenkijos Respublikos sieną. Užsienietis su savimi neturėjo jokių asmens tapatybę, pilietybę ar leidimą vykti per Lenkijos Respubliką patvirtinančių dokumentų. Užsienietis prisistatė nepilnamečiu, tačiau Augustavo nepriklausomas visuomenės sveikatos centras nustatė, kad jo kaulų amžius didesnis nei 18 metų. Užsienietis buvo perduotas Lietuvos Respublikai ir VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūno 2021 m. liepos 28 d. sprendimu sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimu užsienietis sulaikytas Centre iki 2021 m. spalio 28 d. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį, jis yra svarstomas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas), sprendimas nėra priimtas.

3.  Užsienietis 2021 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi prašymu į Vilniaus regiono apylinkės teismą su prašymu dėl jo sulaikymo pakartotinio svarstymo, prašė nustatyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Centre, netaikant judėjimo laisvės ribojimų. Užsienietis prašyme nurodė, jog yra prieglobsčio prašytojas, jo asmens tapatybė nėra nustatyta, nėra duomenų, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, bendradarbiauja su valdžios institucijomis. Užsienietis teigė, kad nėra padaręs kokių nors pažeidimų, įskaitant ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje tvarkos, todėl nėra priežasčių jo atžvilgiu taikyti griežčiausių laisvės ribojimo priemonių.

4.  Teismo posėdyje užsienietis paaiškino, jog nežinojo apie savo teises pirmosios apklausos metu, bijojo. Užsieniečio teigimu, jis nežinojo, kad negalima palikti Centro. Pirmosios apklausos metu nurodė netikrą savo vardą iš baimės. Užsienietis prašė skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

 

II.

 

5Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. spalio 14 d. sprendimu tenkino Centro teikimą ir pratęsė užsieniečio sulaikymo Centre terminą iki 2022 m. sausio 28 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, o užsieniečio prašymą atmetė.

6Teismas nustatė, jog užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, buvo pažeidęs apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje tvarką (neteisėtai išvyko iš Centro), neturi jokių dokumentų, patvirtinančių jo pilietybę ar tapatybę. Užsienietis buvo prisistatęs nepilnamečiu, tačiau atlikus tyrimą, nustatyta, kad jo kaulų amžius ne mažesnis nei 18 metų. Nurodytos aplinkybės suponuoja, kad užsienietis gali vėl bandyti slėptis, išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, taip trukdydamas valdžios institucijoms priimti sprendimą dėl jo teisinės padėties ir tokį sprendimą įvykdyti. Užsienietis teikė klaidinančią, melagingą informaciją apie save valdžios institucijoms, teigė taip daręs iš baimės, tačiau jos pagrindo paaiškinti negalėjo. Nėra duomenų, kad užsienietis turėtų socialinių, ekonominių ar kitokių ryšių su Lietuvos Respublika. Dėl išvardintų aplinkybių alternatyvi sulaikymui priemonė užsieniečiui netaikytina. Teismas konstatavo, jog, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas pripažinti, kad sulaikymo pagrindas užsieniečiui nėra išnykęs ar pasikeitęs. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktais, 5 dalies 7, 10 ir 11 punktais, 114 straipsnio 2 dalimi, 116 straipsniu, 135 straipsnio 4 punktu, nutarė Centro teikimą tenkinti, o užsieniečio prašymą atmesti.

 

III.

 

7.   Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 14 d. sprendimą, t. y. pritaikyti apeliantui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

8.   Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimu, užsienietis nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Apeliantas nurodo, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, užsienietis pabrėžia, kad sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo.

9.   Teismas, anot apelianto, nepagrįstai taikė griežčiausią judėjimo laisvės ribojimo priemonę, nepagrįstai išsamiai nesvarstė galimybės taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės. Užsieniečio vertinimu, laikytina, jog teismas neišnaudojo visų galimybių kiek įmanoma mažiau varžyti apelianto judėjimo laisvę. Užsienietis būdamas Lietuvoje laikosi sulaikymo ir apgyvendinimo taisyklių, pažeidimų nėra padaręs, bendradarbiauja su valdžios institucijomis, dalyvauja visose jo statuso nustatymo procedūrose.

10. Užsienietis pažymi, kad sulaikymo termino pratęsimas yra aiškiai per griežta, neproporcinga ir neteisinga jo judėjimo laisvės suvaržymo priemonė. Teismo nurodyti pagrindai tėra formalūs, nėra pagrindo laikyti, kad užsienietis nebendradarbiavo su kompetentingomis valdžios institucijomis.

11. Centras atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo atmesti.

12. Centras pažymi, kad užsienietis su valdžios institucijomis nebendradarbiauja, į Lietuvos Respubliką pateko be asmens tapatybę, pilietybę ar teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, neteisėtai pasišalino iš Centro ir buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje. Vadovaujantis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

13.  Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą iki 2022 m. sausio 28 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

14.  Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai nėra išnykę.

15.  Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – užsienietį apgyvendinti Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.). Užsienietis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė griežčiausią judėjimo laisvės ribojimo priemonę, nepagrįstai išsamiai nesvarstė galimybės taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės. Užsieniečio vertinimu teismas neišnaudojo visų galimybių kiek įmanoma mažiau varžyti apelianto judėjimo laisvę.

16.  Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

17.  Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, jog prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo asmens tapatybę ir (arba) pilietybę. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

18.  Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

19.  Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, įvertinus tai, jog užsienietis nėra pateikęs jokių asmens tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, valstybės sieną kirto veikdamas asmenų grupėje ne per pasienio kontrolės punktą, kartą jau neteisėtai pasišalino iš Centro ir kirto Lietuvos Respublikos – Lenkijos Respublikos sieną, nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, neturi socialinių, ekonominių ar šeimyninių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti pagrindai sulaikyti užsienietį, kurie nėra išnykę.

20.  Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacinio skundo ribose, neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai pratęsė terminą užsieniečiui sulaikyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pritaikius lengvesnio režimo alternatyvią sulaikymui priemonę, kyla pernelyg didelė rizika, kad užsienietis gali siekti sutrukdyti tinkamai išnagrinėti jo prieglobsčio prašymą (teisminėms institucijoms įvertinti, ar šis jo prašymas atmestas pagrįstai), bandydamas pabėgti iš apgyvendinimo vietos, o kartu ir iš Lietuvos Respublikos. Tai, kad tokia rizika yra tikėtina, patvirtina šioje byloje nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad užsienietis jau kartą bandė pasprukti iš Lietuvos Respublikos, buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje, nors prieš tai buvo informuotas apie tai, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu jis neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos. Todėl nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad tik sulaikymo priemonė neabejotinai gali užtikrinti, jog užsienietis nesutrukdys jo prieglobsčio prašymo išnagrinėjimui (įvertinimui, ar šis prašymas atmestas pagrįstai), pabėgdamas iš Lietuvos Respublikos.

21.  Pažymėtina, jog užsienietis iš apgyvendinimo vietos buvo pabėgęs į Lenkijos Respubliką, kur buvo sulaikytas vietos pareigūnų Holny Majera vietovėje, neturi asmens tapatybę, pilietybę ar teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, prisistatinėja skirtingais vardais, taip apsunkindamas jo tapatybės identifikaciją valdžios institucijoms. Jis nurodė netikrą savo gimimo datą – prisistatė nepilnamečiu, gimusiu 2005 m. gegužės 3 d., tačiau po kaulų rentgeno tyrimo Augustavo nepriklausomame visuomenės sveikatos centre jo gimimo data nustatyta 2003 m. sausio 1 d.

22.  Nutarties 19–21 punktuose nurodytų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų visuma suponuoja, kad būtent sulaikymas, o ne alternatyvios sulaikymui priemonės, yra tinkama ir proporcinga priemonė Įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti.

23.  Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 14 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

(duomenys neskelbtini) piliečiu H. A. N. N. prisistačiusio užsieniečio (taip pat prisistatančio ir kitais vardais, t. y. J. M., N. A. N. N.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 14 d. palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                                               Stasys Gagys

 

 

Rytis Krasauskas

 

 

Ramutė Ruškytė