LIETUVOS RESPUBLIKOS
SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO
2006 M. LIEPOS 13 D. ĮSAKYMO NR. A1-193 „DĖL SPECIALIŲ TIKSLINIŲ DOTACIJŲ SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS LĖŠŲ APSKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2015 m. sausio 9 d. Nr. A1-10
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 13 d. įsakymą Nr. A1-193 „Dėl Specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ ir išdėstau jį nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS
SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL SPECIALIŲ TIKSLINIŲ DOTACIJŲ SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS LĖŠŲ APSKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų rengimo planu, tvirtinamu Lietuvos Respublikos Vyriausybės,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministro
2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. A1-193
(Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministro
2015m. sausio 9 d. įsakymo Nr. A1-10
redakcija)
SPECIALIŲ TIKSLINIŲ DOTACIJŲ SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS LĖŠŲ APSKAIČIAVIMO METODIKA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšų apskaičiavimo metodika (toliau – metodika) nustato valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšų poreikio (toliau – lėšų poreikis) skaičiavimus pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti, socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti, socialinei paramai mokiniams teikti, socialinėms paslaugoms finansuoti, vaikų teisių apsaugai, jaunimo teisių apsaugai ir darbo rinkos politikos priemonių ir gyventojų užimtumo programoms rengti ir įgyvendinti.
2. Lėšų poreikiui apskaičiuoti reikalingą informaciją savivaldybių administracijos pateikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (toliau – ministerija).
3. Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatyme nustatytas pašalpos dydis ir Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatyme nustatyti socialinės paramos mokiniams dydžiai priklauso nuo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyto bazinės socialinės išmokos (toliau vadinama – BSI) dydžio.
4. Mokinių teisė gauti Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatyme nustatytą socialinę paramą priklauso nuo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyto valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžio.
5. Savivaldybių dalyvavimo rengiant ir įgyvendinant darbo rinkos politikos priemones bei gyventojų užimtumo programas funkcijai atlikti (viešiesiems darbams organizuoti) lėšų poreikis priklauso nuo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyto minimaliojo valandinio atlygio dydžio.
6. Lietuvos Respublikos kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatyme numatytos kompensacijų už būsto, kuriame deklaruota kompensacijų gavėjo gyvenamoji vieta, šildymą, karštą vandenį, šaltą vandenį ir nuotekas, dujas, kietą ir skystą kurą, elektros energiją, laidinio telefono abonentinį mokestį ir kitas paslaugas dydžiai priklauso nuo įkainių, pagal kuriuos gyventojai atsiskaito su energetines, komunalines, ryšio ir kitas paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Lėšų poreikis skaičiuojamas atsižvelgiant į planuojamu laikotarpiu numatomus teikiamų paslaugų, energijos kainų pokyčius.
7. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme numatytų būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydis priklauso nuo būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies bazinio dydžio, kurį nustato ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio perskaičiavimo koeficiento, tinkamo būsto naudingojo ploto normatyvo (kvadratiniais metrais) ir asmenų ir šeimų, turinčių teisę į būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, skaičiaus.
II SKYRIUS
LĖŠŲ POREIKIO LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYME „DĖL PARAMOS MIRTIES ATVEJU“ NUSTATYTAI LAIDOJIMO PAŠALPAI MOKĖTI APSKAIČIAVIMAS
8. Lėšų poreikis laidojimo pašalpai mokėti metams (Pl) apskaičiuojama pagal formulę:
Pl = Al x Pd
kur:
Al – prognozuojamas asmenų, kurie mirs per metus, skaičius. Nustatant šį dydį, atliekama kasmet mirusių asmenų per praėjusius 3 metus dinamikos analizė bei įvertinamas einamųjų biudžetinių metų laidojimo pašalpos gavėjų skaičius;
Pd – laidojimo pašalpos dydis, nustatytas Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatyme.
III SKYRIUS
LĖŠŲ POREIKIO VAIKŲ TEISIŲ APSAUGOS FUNKCIJAI ATLIKTI APSKAIČIAVIMAS
9. Asignavimų poreikis valstybinei (perduotai savivaldybėms) vaikų teisių apsaugos funkcijai savivaldybėse įgyvendinti apskaičiuojamas pagal savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – vaiko teisių apsaugos skyrius) valstybės tarnautojų pareigybių skaičių. Vaiko teisių apsaugos skyrius yra savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, nesantis kitame struktūriniame padalinyje. Asignavimai skiriami personalui išlaikyti ir administracinėms funkcijoms vykdyti. Personalo išlaikymo išlaidas sudaro apskaičiuotas vaiko teisių apsaugos skyrių valstybės tarnautojų darbo užmokesčio fondas ir socialinio draudimo įmokos. Administracinėms išlaidoms priskiriamos darbo vietos išlaikymo, transporto, ryšių, darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo, komandiruočių išlaidos.
10. Valstybės tarnautojų pareigybių skaičius vaiko teisių apsaugos skyriuje nustatomas pagal statistinį vaikų skaičių savivaldybėje, tenkantį vienam vaiko teisių apsaugos skyriaus valstybės tarnautojui, ir savivaldybių teritorinį išsidėstymą. Nustatoma, kad:
10.1. Vilniaus miesto ir Kauno miesto savivaldybėse vienam valstybės tarnautojui turi tekti ne daugiau kaip 2500 vaikų, neįskaitant skyriaus vedėjo pareigybės;
10.2. kitose savivaldybėse vienam valstybės tarnautojui turi tekti ne daugiau kaip 2000 vaikų, neįskaitant skyriaus vedėjo pareigybės. Ši nuostata netaikoma Birštono, Neringos ir Pagėgių savivaldybėms. Birštono ir Neringos savivaldybėse finansuojama po 2 pareigybes, Pagėgių savivaldybėje – 3 pareigybės.
11. Kai savivaldybėje yra daugiau kaip 10 000 vaikų, rekomenduojama įsteigti 1 skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybę, kai daugiau kaip 50 000 vaikų – 2 vedėjo pavaduotojų pareigybes.
12. Vaiko teisių apsaugos skyrių valstybės tarnautojų darbo užmokestis ir darbo užmokesčio fondas skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. X-1511 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, darbo užmokesčio fondo apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ nuostatomis.
13. Vadovaujantis metodikos 12 punktu, nustatomos ir finansuojamos ne žemesnės kaip šios pareigybių kategorijos:
| Pareigybės pavadinimas |
Pareigybės lygis ir kategorija pagal valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų grupes |
|
| III |
IV |
|
| Skyriaus vedėjas |
A15*; A14 |
A13 |
| Skyriaus vedėjo pavaduotojas |
A14*; A13 |
A12 |
| Poskyrio vedėjas |
A12 |
A11 |
| Vyriausiasis specialistas |
A12**; A11 |
A11**; A10 |
| Vyresnysis specialistas |
A9 |
A8 |
| Specialistas |
A7 |
A6 |
* Pareigybių kategorijos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybėse.
** Pareigybių kategorijos, kurioms nustatytas reikalavimas turėti teisinį, socialinio darbo, socialinės pedagogikos ar psichologijos išsilavinimą.
14. Asignavimų poreikis atitinkamos savivaldybės administracinėms funkcijoms vykdyti (Av) apskaičiuojamas pagal formulę:
Av = Lpv x P + T + KV,
kur:
Lpv – lėšos darbo vietai išlaikyti, ryšiams, komandiruotėms – 580 eurų;
P – valstybės tarnautojų pareigybių skaičius vaiko teisių apsaugos skyriuje;
T – transporto išlaikymo lėšos – 1 procentas nuo vaiko teisių apsaugos skyriaus valstybės tarnautojų darbo užmokesčio fondui apskaičiuotų asignavimų;
KV – kvalifikacijos tobulinimo lėšos – 1,5 procento nuo vaiko teisių apsaugos skyriaus valstybės tarnautojų darbo užmokesčio fondui apskaičiuotų asignavimų.
IV SKYRIUS
LĖŠŲ POREIKIO JAUNIMO TEISIŲ APSAUGOS FUNKCIJAI ATLIKTI APSKAIČIAVIMAS
15. Asignavimų poreikis valstybinei (perduotai savivaldybėms) jaunimo teisių apsaugos funkcijai savivaldybėse įgyvendinti apskaičiuojamas pagal savivaldybių administracijų jaunimo reikalų koordinatorių pareigybių skaičių. Asignavimai skiriami personalui išlaikyti ir administracinėms funkcijoms vykdyti. Personalo išlaikymo išlaidas sudaro apskaičiuotas Jaunimo reikalų koordinatorių darbo užmokesčio fondas ir socialinio draudimo įmokos. Administracinėms išlaidoms priskiriamos darbo vietos išlaikymo, ryšių, darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo, komandiruočių išlaidos.
16. Iš valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams jaunimo teisių apsaugos funkcijai atlikti finansuojama po vieną valstybės tarnautojo (vyriausiojo arba vyresniojo specialisto) pareigybę kiekvienoje savivaldybėje.
17. Jaunimo teisių apsaugos funkciją įgyvendinančių valstybės tarnautojų darbo užmokestis ir darbo užmokesčio fondas skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. X-1511 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento institucijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes, į kurias atsižvelgiant nustatomos valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijos, patvirtinimo“ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, darbo užmokesčio fondo apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ nuostatomis.
18. Vadovaujantis metodikos 17 punktu, nustatomos ir finansuojamos ne žemesnės kaip šios vyriausiojo ir vyresniojo specialisto pareigybės kategorijos:
19. Asignavimų poreikis atitinkamos savivaldybės administracinėms funkcijoms vykdyti (Aj) apskaičiuojamas pagal formulę:
Aj = Lpj + KV,
kur:
Lpj – lėšos darbo vietai išlaikyti, ryšiams ir komandiruotėms – 580 eurų;
KV – kvalifikacijos tobulinimo lėšos – 1,5 procento nuo vieno valstybės tarnautojo darbo užmokesčio fondui apskaičiuotų asignavimų.
V SKYRIUS
LĖŠŲ POREIKIO SAVIVALDYBIŲ DALYVAVIMO RENGIANT IR ĮGYVENDINANT DARBO RINKOS POLITIKOS PRIEMONES BEI GYVENTOJŲ UŽIMTUMO PROGRAMAS FUNKCIJAI ATLIKTI APSKAIČIAVIMAS
20. Lėšų poreikis valstybinei (perduotai savivaldybėms) funkcijai dalyvavimo rengiant ir įgyvendinant darbo rinkos politikos priemones bei gyventojų užimtumo programas atlikti (viešiesiems darbams organizuoti) metams (Vm) apskaičiuojamas pagal formulę:
Vm = Vkd + Kt + Av,
kur:
Vkd = (Vdu + Vsd) x (Ia x Tv) + (Vk + Vksd) x Ia
Vdu – savivaldybės kompensuojama darbdaviui mėnesio darbo užmokesčio suma vienam asmeniui, eurais;
Vsd – savivaldybės kompensuojama darbdaviui mėnesio privalomojo socialinio draudimo įmokų suma vienam asmeniui, apskaičiuota nuo kompensuojamo darbo užmokesčio sumos, eurais;
Ia – prognozuojamas dirbančių viešuosius darbus asmenų skaičius. Šiuos duomenis savivaldybei pateikia teritorinė darbo birža, atsižvelgdama į prognozuojamą toje teritorijoje darbo rinkos būklę bei teritorinėje darbo biržoje įregistruotų ieškančių darbo asmenų socialinę būklę bei kvalifikaciją;
Tv – prognozuojama vidutinė vieno viešuosius darbus dirbančio asmens darbo trukmė, mėnesiais;
Vk – savivaldybės kompensuojama darbdaviui piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas vienam asmeniui, eurais;
Vksd – savivaldybės kompensuojama darbdaviui privalomojo socialinio draudimo įmokų suma vienam asmeniui, apskaičiuota nuo piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumos, eurais;
Vkd – kompensacijų suma darbdaviui, eurais;
Kt – savivaldybės darbdaviui kompensuojama kitų su viešųjų darbų atlikimu susijusių išlaidų suma, eurais;
Av – administravimo išlaidos, eurais.
VI SKYRIUS
LĖŠŲ POREIKIO SOCIALINĖS GLOBOS TEIKIMUI ASMENIMS SU SUNKIA NEGALIA UŽTIKRINTI SKAIČIAVIMAS
21. Lėšų poreikis socialinės globos teikimui asmenims su sunkia negalia užtikrinti (L) apskaičiuojamas pagal formulę:
L = Lg + La,
kur:
Lg = I x G x 12;
Lg – lėšų poreikis asmenų su sunkia negalia socialinei globai teikti, eurais;
I – išlaidų socialinei globai vienam asmeniui su sunkia negalia dydis per mėnesį, eurais. Šis dydis nustatomas vadovaujantis Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 978 „Dėl socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“;
G – prognozuojamas vaikų, senyvo amžiaus ir suaugusių asmenų su sunkia negalia (toliau – asmenys su sunkia negalia), savivaldybės sprendimu gausiančių socialinę globą, skaičius;
La = Lg x 0,03 – administravimo išlaidos, eurais.
Prognozuojamas asmenų su sunkia negalia, savivaldybės sprendimu gausiančių socialinę globą, skaičius apskaičiuojamas pagal formulę:
G = D + A + S,
kur:
D – prognozuojamas asmenų su sunkia negalia, gausiančių dienos socialinę globą asmens namuose ir dienos socialinės globos įstaigose, skaičius;
A – prognozuojamas asmenų su sunkia negalia, gausiančių trumpalaikę ir ilgalaikę socialinę globą valstybės socialinės globos įstaigose skaičius;
S – prognozuojamas asmenų su sunkia negalia, gausiančių trumpalaikę ir ilgalaikę socialinę globą socialinės globos įstaigose (išskyrus valstybės socialinės globos įstaigas), skaičius.
Nustatant šiuos skaičius, atsižvelgiama į gaunančių socialinę globą asmenų su sunkia negalia skaičiaus kitimo tendencijas per praėjusius 3 metus, atliekama suteiktų (teisės aktų nustatyta tvarka buvo įvertintas socialinės globos poreikis ir socialinės globos paslaugos buvo teikiamos), planuojamų suteikti (teisės aktų nustatyta tvarka įvertintas socialinės globos poreikis, tačiau socialinės globos paslaugos nesuteiktos) ar nesuteiktų, bet būtinų suteikti (teisės aktų nustatyta tvarka gali būti įvertintas socialinės globos poreikis ir suteiktos socialinės globos paslaugos) socialinės globos paslaugų asmenims su sunkia negalia skaičiaus lyginamoji analizė, įvertinamas gaunamų lėšų, skirtų asmenų su sunkia negalia socialinei globai, panaudojimo efektyvumas.
Asmenų su sunkia negalia socialinės globos, finansuojamos iš valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, poreikis nustatomas vadovaujantis Senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-94 „Dėl Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo ir Senyvo amžiaus asmens bei suaugusio asmens su negalia socialinės globos poreikio nustatymo metodikos patvirtinimo“, bei Socialinės globos poreikio vaikui su negalia nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. A1-255 „Dėl Socialinės globos poreikio vaikui su negalia nustatymo metodikos patvirtinimo“.
VII SKYRIUS
LĖŠŲ POREIKIO SOCIALINEI PRIEŽIŪRAI SOCIALINĖS RIZIKOS ŠEIMOMS TEIKTI APSKAIČIAVIMAS
22. Lėšų poreikis socialinei priežiūrai socialinės rizikos šeimoms teikti skaičiuojamas pagal socialinių darbuotojų, teikiančių socialinę priežiūrą socialinės rizikos šeimoms, pareigybių skaičių. Lėšos skiriamos darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms finansuoti. Savivaldybių socialinių darbuotojų darbo užmokestis ir darbo užmokesčio fondas skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl Socialinį darbą dirbančių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, darbo užmokesčio fondo apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ nuostatomis.
23. Socialinių darbuotojų pareigybės paskirstomos, atsižvelgiant į socialinės rizikos šeimų, vaikų, gyvenančių savivaldybių teritorijose, skaičių ir savivaldybių teritorinį išsidėstymą. Iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams socialinei priežiūrai socialinės rizikos šeimoms teikti finansuojama:
23.13. Alytaus miesto, Alytaus, Jurbarko, Kaišiadorių, Kelmės, Klaipėdos, Mažeikių, Molėtų, Plungės, Šiaulių, Telšių, Utenos rajonų savivaldybėse – po 11 pareigybių;
23.17. Lazdijų, Pasvalio, Šakių, Šilalės, Švenčionių rajonų ir Šiaulių miesto savivaldybėse – po 14 pareigybių;
VIII SKYRIUS
LĖŠŲ POREIKIO NEPRIKLAUSOMYBĖS GYNĖJAMS, NUKENTĖJUSIEMS NUO 1991 M. SAUSIO 11–13 D. IR PO TO VYKDYTOS SSRS AGRESIJOS, BEI JŲ ŠEIMOMS KOMPENSACIJOMS TEIKTI APSKAIČIAVIMAS
25. Lėšų poreikis nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms (toliau – kompensacijų gavėjai) kompensacijoms už būsto šildymą, karštą vandenį, šaltą vandenį ir nuotekas, dujas, kietą ir skystą kurą, elektros energiją, laidinio telefono abonentinį mokestį, kitas paslaugas (namo ir šilumos tinklų eksploatacijos išlaidas, laiptinių ir rūsių apšvietimą, bendrų patalpų valymą, šiukšlių ir skystųjų nešvarumų išvežimą, liftą, laidinio radijo imtuvą, kolektyvinę TV anteną, priskirtą žemę, esančią po daugiaaukščiu gyvenamuoju namu (toliau – kompensacijos už būstą), mokėti apskaičiuojamas, naudojant bazinį lėšų dydį ir atsižvelgiant į išlaidas sąlygojančius veiksnius.
26. Bazinis lėšų dydis kompensacijoms už būstą mokėti nustatomas kaip vidutinis metinis išlaidų kompensacijoms dydis per paskutinius 3 metus iki einamųjų biudžetinių metų, kuriais atliekami skaičiavimai; kai šiluma teikiama centralizuotai ir kai būstas šildomas kitomis energijos ar kuro rūšimis, išlaidos būstui šildyti įvertinamos atskirai.
IX SKYRIUS
LĖŠŲ POREIKIO LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS PARAMOS MOKINIAMS ĮSTATYME NUSTATYTAI SOCIALINEI PARAMAI MOKINIAMS TEIKTI APSKAIČIAVIMAS
28. Lėšų poreikis apskaičiuojamas pagal atskiras socialinės paramos mokiniams išlaidų rūšis: išlaidas produktams (įskaitant prekių pirkimo pridėtinės vertės mokestį), kai mokiniai maitinami nemokamai (toliau vadinama – išlaidos produktams), ir išlaidas mokinio reikmenims (įskaitant prekių pirkimo pridėtinės vertės mokestį) (toliau – išlaidos mokinio reikmenims).
29. Lėšų poreikis išlaidoms produktams metams (Pm) apskaičiuojamas pagal formulę:
Pm = Pa + Pc,
kur:
Pa – lėšų poreikis išlaidoms produktams pietums metams, eurais;
Pc – lėšų poreikis išlaidoms produktams maitinimui mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose metams, eurais.
30. Lėšų išlaidoms produktams pietums poreikis per metus (P(a)) apskaičiuojamas pagal formulę:
P(a) = M(a) x K(a) x D(a),
kur:
M(a) – prognozuojamas nemokamus pietus gausiančių mokinių, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, įregistruotas Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre (išskyrus suaugusiųjų ugdymo programas), ar priešmokyklinio ugdymo programą, skaičius;
K(a) – prognozuojamos vienos dienos išlaidos produktams vieno mokinio pietums, eurais;
D(a) – prognozuojamas dienų, kuriomis skiriami nemokami pietūs, skaičius.
31. Lėšų išlaidoms produktams maitinimui mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose poreikis per metus (P(c)) apskaičiuojamas pagal formulę:
P(c) = M(c) x K(c) x D(c),
kur:
M(c) – prognozuojamas mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose nemokamą maitinimą gausiančių mokinių, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, įregistruotas Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre (išskyrus suaugusiųjų ugdymo programas), ar priešmokyklinio ugdymo programą, skaičius;
K(c) – prognozuojamos vienos dienos išlaidos produktams vieno mokinio maitinimui mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose per metus, eurais;
D(c) – prognozuojamas dienų, kuriomis skiriamas nemokamas maitinimas mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose, skaičius.
32. Nustatant pagal priešmokyklinio ugdymo ar pagal bendrojo ugdymo programas, išskyrus suaugusiųjų ugdymo programas, besimokančių mokinių, kurie gaus nemokamus pietus (M(a)) ir nemokamą maitinimą mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose (M(c)), skaičių, neįskaičiuojami vaikai, kurie mokosi ir pagal bendrojo ugdymo, ir pagal profesinio mokymo programas, taip pat vaikai, kurie yra išlaikomi (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir mokinio reikmenis) valstybės arba savivaldybės finansuojamose įstaigose arba kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra skiriama globos (rūpybos) išmoka.
Atsižvelgiant į bendro vaikų skaičiaus ir paskutinius trejus metus mokyklas lankančių vaikų skaičiaus dinamiką, atliekama per praėjusius vienus metus nemokamą maitinimą gavusių mokinių skaičiaus analizė pagal kiekvieną nurodytą maitinimo rūšį, įvertinamas prognozinis mokinių skaičius; einamaisiais biudžetiniais metais nemokamą maitinimą gaunančių mokinių skaičius; prognoziniai nedarbo lygio rodikliai; gyventojų pajamų dydžių pasikeitimai; Vyriausybės nustatytų socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių pasikeitimai; regioniniai socialinės ekonominės raidos pokyčiai.
33. Nustatant vienos dienos išlaidas produktams vienam mokiniui pietums (K(a)) bei nemokamam maitinimui mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose (K(c)), būtina vadovautis Pusryčių, pietų ir pavakarių patiekalų gamybai reikalingų produktų rinkinių sąrašu pagal mokinių amžiaus grupes, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. V-877 „Dėl Pusryčių, pietų ir pavakarių patiekalų gamybai reikalingų produktų rinkinių sąrašo pagal mokinių amžiaus grupes patvirtinimo“. Įvertinamos produktų kainų kitimo prognozės. Jei atskirose mokyklose vienos dienos išlaidos produktams vienam mokiniui yra skirtingos, turi būti apskaičiuojamas vienos dienos išlaidų produktams vienam mokiniui svertinis vidurkis pagal kiekvieną nurodytą nemokamo maitinimo rūšį.
34. Nustatant dienų, kuriomis mokyklose skiriami nemokami pietūs (D(a)) ir maitinimas mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose (D(c)), skaičių, atliekama mokinių nemokamo maitinimo mokyklose dienų skaičiaus analizė pagal kiekvieną nurodytą maitinimo rūšį per praėjusius trejus metus bei atsižvelgiama į mokinių mokymosi dienų skaičių pagal priešmokyklinio ugdymo ir bendrojo ugdymo programas: per metus pagal priešmokyklinio ugdymo programą vaikai mokosi 160 dienų (4 valandas per dieną), pagal bendrojo ugdymo programas 1–5 klasių mokiniai mokosi 170 dienų, 6–11 klasių mokiniai – 185 dienas, 12 klasės mokiniai – 155 dienas. Jei tą patį mėnesį atskirose mokyklose vaikai maitinami skirtingą dienų skaičių, turi būti apskaičiuojamas dienų, kuriomis skiriamas maitinimas, skaičiaus svertinis vidurkis pagal kiekvieną nurodytą nemokamo maitinimo rūšį.
35. Lėšų išlaidoms mokinio reikmenims poreikis per metus (P(r)) apskaičiuojamas pagal formulę:
P(r) = M(r) x K(r),
kur:
M(r) – prognozuojamas paramą mokinio reikmenims įsigyti gausiančių mokinių, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, įregistruotas Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre (išskyrus suaugusiųjų ugdymo programas), ar priešmokyklinio ugdymo programą, skaičius. Nustatant šį skaičių, neįskaičiuojami vaikai, kurie mokosi ir pagal bendrojo ugdymo, ir pagal profesinio mokymo programas, taip pat vaikai, kurie yra išlaikomi (nemokamai gauna nakvynę, maistą ir mokinio reikmenis) valstybės arba savivaldybės finansuojamose įstaigose arba kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra skiriama globos (rūpybos) išmoka.
Atsižvelgiant į bendro vaikų skaičiaus ir paskutinius trejus metus mokyklas lankančių vaikų skaičiaus dinamiką, įvertinamas per praėjusius metus paramą mokinio reikmenims įsigyti gavusių mokinių skaičius, prognozinis mokinių skaičius; einamaisiais biudžetiniais metais nemokamą maitinimą gaunančių mokinių skaičius; prognoziniai nedarbo lygio rodikliai; gyventojų pajamų dydžių pasikeitimai; Vyriausybės nustatytų bazinių dydžių pasikeitimai; regioniniai socialinės ekonominės raidos pokyčiai.
K(r) – prognozuojamos išlaidos mokinio reikmenims vienam mokiniui per kalendorinius metus, eurais. Nustatant šį dydį, taikomas kalendoriniais metais galiojantis BSI dydis.
X SKYRIUS
LĖŠŲ POREIKIO PAGAL TEISĖS AKTUS SAVIVALDYBĖMS PERDUOTOMS ĮSTAIGOMS IŠLAIKYTI APSKAIČIAVIMAS
36. Lėšų poreikis savivaldybėms ilgalaikei socialinei globai teikti asmenims, iki 2007 m. sausio 1 d. pradėjusiems ją gauti apskrities viršininko biudžetinėse socialinės globos įstaigose vaikams, kurių teises ir pareigas perėmė savivaldybės (toliau – vaikų globos namai), ir apskrities viršininko biudžetinėse socialinės globos įstaigose senyvo amžiaus asmenims ir asmenims su negalia, kurių savininko teises ir pareigas perėmė savivaldybės, bei apskrities viršininko įsteigtose ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamose viešosiose socialinės globos įstaigose senyvo amžiaus asmenims ir asmenims su negalia (toliau – suaugusiųjų socialinės globos namai), apskaičiuojamas: ilgalaikei socialinei globai suaugusiųjų socialinės globos namuose teikti (Lsgi) pagal formulę:
Lsgi = (0,7 x Ksgi x Gsgi x 12) + (0,7 x Kssn x Gssn x 12),
kur:
Ksgi – suaugusiųjų socialinės globos namuose teikiamos ilgalaikės socialinės globos asmenims be sunkios negalios kainų, galiojančių einamųjų metų balandžio 1 d. (I etapas) ir liepos 1 d. (II etapas), vidurkis, eurais per mėnesį;
Gsgi – asmenų be sunkios negalios, pradėjusių gauti ilgalaikę socialinę globą iki 2007 m. sausio 1 d. suaugusiųjų socialinės globos namuose, skaičius einamųjų metų balandžio 1 d. (I etapas) ir liepos 1 d. (II etapas);
Kssn – suaugusiųjų socialinės globos namuose teikiamos ilgalaikės socialinės globos asmenims su sunkia negalia kainų, galiojančių einamųjų metų balandžio 1 d. (I etapas) ir liepos 1 d. (II etapas), vidurkis, eurais per mėnesį;
Gssn – asmenų su sunkia negalia, pradėjusių gauti ilgalaikę socialinę globą iki 2007 m. sausio 1 d. suaugusiųjų socialinės globos namuose, skaičius einamųjų metų balandžio 1 d. (I etapas) ir liepos 1 d. (II etapas);
vaikų ilgalaikei (trumpalaikei) socialinei globai teikti (Lvgi) pagal formulę:
Lvgi = Kvgi x Gvgi x 12,
kur:
Kvgi – einamųjų metų valstybinių vaikų globos namų vidutinės vieno vaiko išlaikymo išlaidos per mėnesį, eurais;
Gvgi – vaikų, pradėjusių gauti ilgalaikę socialinę globą iki 2007 m. sausio 1 d. vaikų globos namuose, skaičius einamųjų metų balandžio 1 d. (I etapas) ir liepos 1 d. (II etapas).
XI SKYRIUS
LĖŠŲ POREIKIUI APSKAIČIUOTI REIKALINGOS INFORMACIJOS PATEIKIMAS
37. Lėšų poreikiui ateinantiems trejiems metams apskaičiuoti reikalingą informaciją savivaldybių administracijos pateikia ministerijai iki kiekvienų metų balandžio 20 dienos.
Lėšų poreikiui ateinantiems metams apskaičiuoti reikalingą patikslintą informaciją savivaldybių administracijos pateikia ministerijai iki kiekvienų metų liepos 20 dienos.
38. Lėšų poreikiui laidojimo pašalpai ir kompensacijoms už būstą nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms apskaičiuoti reikalingą informaciją savivaldybių administracijos pateikia užpildydamos šios metodikos 1 priede pateiktą formą (elektroninėje ir popierinėje laikmenose).
39. Lėšų poreikiui savivaldybių dalyvavimo rengiant ir įgyvendinant darbo rinkos politikos priemones bei gyventojų užimtumo programas funkcijai atlikti (viešiesiems darbams organizuoti) apskaičiuoti reikalingą informaciją savivaldybės administracijos pateikia užpildydamos šios metodikos 2 priede pateiktą formą (elektroninėje ir popierinėje laikmenose).
40. Lėšų poreikiui socialinės globos teikimui asmenims su sunkia negalia užtikrinti apskaičiuoti reikalingą informaciją savivaldybės administracijos pateikia užpildydamos šios metodikos 3 priede pateiktą formą (elektroninėje ir popierinėje laikmenose).
41. Lėšų poreikiui būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijoms pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintą Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodiką apskaičiuoti ir pagrįsti reikalingą informaciją savivaldybių administracijos pateikia užpildydamos šios metodikos 5 priede pateiktą formą (elektroninėje ir popierinėje laikmenose).
42. Lėšų poreikiui socialinei paramai mokiniams apskaičiuoti reikalingą informaciją savivaldybių administracijos pateikia vadovaudamosi Duomenų apie valstybės biudžeto lėšų poreikį socialinei paramai mokiniams teikimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. A1-283 „Dėl teisės aktų, numatytų Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatyme, patvirtinimo“ ir metodikos 44–45 punktais.
43. Metodikos 38–41 punktuose nurodytose formose pateikiama ši informacija apie asmenį, kuris atsakingas už galutinės informacijos parengimą ir galėtų patikslinti duomenis, jeigu to prireiktų: rengėjo vardas, pavardė, pareigos, telefono numeris (su kodu). Šias formas pasirašo savivaldybės administracijos direktorius ir atsakingo padalinio vadovas.
44. Siekiant pagrįsti Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatyme nustatytai socialinei paramai mokiniams teikti apskaičiuotą lėšų poreikį, savivaldybių administracijos pateikia papildomą informaciją, užpildydamos šios metodikos 4 priede pateiktą formą (elektroninėje ir popierinėje laikmenose).