LIETUVOS RESPUBLIKOS

SAUGOMŲ TERITORIJŲ ĮSTATYMO NR. I-301 23, 28 IR 281 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2019 m. balandžio 26 d. Nr. XIII-2095

Vilnius

 

 

 

 

1 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 23 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

7. Kultūros paveldo objektai ir vietovės (nekilnojamosios kultūros vertybės) skelbiami saugomais, jų teritorijos ir apsaugos zonos nustatomos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Valstybiniuose parkuose, valstybiniuose rezervatuose ir valstybiniuose draustiniuose esančių kultūros paveldo vietovių teritorijų ribos nustatomos vadovaujantis šio Įstatymo nustatyta tvarka rengiamuose saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu.“

 

2 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 28 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

4) valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir biosferos rezervatų planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planai) – rengiamos (rengiami) šioms saugomoms teritorijoms steigti ir (ar) veiklai jose vykdyti. Šiose planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) nustatomos atitinkamos saugomos teritorijos ribos, funkcinio prioriteto zonų, įskaitant kultūrinius draustinius ar kultūros paveldo vietoves, ribos, kraštovaizdžio apsaugai ir naudojimui reguliuoti skirtos kraštovaizdžio tvarkymo zonos ir jų reglamentai, gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugos ir tvarkymo kryptys bei priemonės, kultūros paveldo kompleksinių objektų (jeigu kultūros paveldo kompleksiniams objektams kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatyta tvarka rengiami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentai) ir kultūros paveldo vietovių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo paveldosaugos reikalavimai, taip pat kraštovaizdžio formavimo, rekreacinės infrastruktūros kūrimo ir kitos tvarkymo priemonės. Kai valstybiniuose ir savivaldybių draustiniuose reikia nustatyti kraštovaizdžio tvarkymo zonas ir jų reglamentus, valstybiniuose draustiniuose esančių kultūros paveldo vietovių ir kultūros paveldo kompleksinių objektų (jeigu kultūros paveldo kompleksiniams objektams kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatyta tvarka rengiami nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentai) teritorijų ribas ir apsaugos bei veiklos plėtojimo paveldosaugos reikalavimus, rengiami šių draustinių tvarkymo planai, kuriuos pagal kompetenciją tvirtina Vyriausybės įgaliotos institucijos arba savivaldybių tarybos.“

2. Pakeisti 28 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti saugomų teritorijų planavimo dokumentai rengiami, koreguojami, keičiami, derinami, tikrinami ir tvirtinami vadovaujantis šiuo Įstatymu, Teritorijų planavimo įstatymu, Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtintomis Saugomų teritorijų specialiųjų planų rengimo taisyklėmis, reglamentuojančiomis saugomų teritorijų specialiųjų planų struktūrą, jų organizavimo, rengimo, koregavimo, keitimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo tvarką.“

 

3 straipsnis. 281 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 281 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

281 straipsnis. Teritorijų planavimo dokumentų, rengiamų saugomų teritorijų sistemai, jos dalims ar atskiroms saugomoms teritorijoms, rengėjai

1. Rengti šio Įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytus saugomų teritorijų planavimo dokumentus turi teisę atestuoti specialistai, kurie yra saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo vadovai, juridiniai asmenys ir jų padaliniai, kitos užsienio organizacijos ir jų padaliniai, jeigu šių organizacijų įstatuose numatyta teritorijų planavimo veikla ir kai jų rengimo darbams vadovauja saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo vadovo atestatą (toliau – atestatas) turintys specialistai. Šis reikalavimas netaikomas Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiams ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams, kitiems fiziniams asmenims, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje teisėmis, jeigu jie turi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą atestatą arba kitą dokumentą, įrodantį jų teisę vadovauti nurodytų dokumentų rengimui. Jeigu planavimo darbų programoje numatoma nustatyti kultūros paveldo kompleksinių objektų ir kultūrinių draustinių ar kultūros paveldo vietovių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir veiklos plėtojimo paveldosaugos reikalavimus, rengiant šio Įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytus saugomų teritorijų planavimo dokumentus specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka turi dalyvauti asmenys, turintys teisę vadovauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui.

2. Atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką, atestavimą vykdančios atestavimo komisijos nuostatus ir jos sudėtį nustato aplinkos ministras kartu su kultūros ministru. Atestavimą atlieka Teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nurodytos atestavimą atliekančios organizacijos (toliau – atestavimą atliekanti organizacija). Atestatas pagal teritorijų planavimo lygmenis neterminuotam laikui ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo visų reikiamų atestatui gauti dokumentų pateikimo dienos išduodamas asmeniui:

1) įgijusiam aukštąjį (universitetinį ar koleginį) arba lygiavertį biomedicinos mokslų studijų srities biologijos, botanikos, zoologijos, žemės ūkio ar miškininkystės studijų krypties arba fizinių mokslų studijų srities geologijos, aplinkotyros ir gamtinės geografijos studijų krypčių, arba technologijų mokslų studijų srities bendrosios inžinerijos, statybos inžinerijos ir inžinerijos mokslų studijų krypčių, arba socialinių mokslų studijų srities visuomeninės geografijos ir teritorijų planavimo studijų krypties, arba meno studijų srities architektūros studijų krypties išsilavinimą;

2) turinčiam ne mažesnę kaip 3 metų darbo rengiant saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentus patirtį;

3) išlaikiusiam teisinių ir profesinių žinių egzaminą pagal aplinkos ministro patvirtintą programą. Profesinių žinių egzaminų rezultatai nustatyta tvarka kvalifikaciją kėlusiems atestuotiems specialistams, neturintiems administracinių nuobaudų profesinėje srityje ir dėl kurių nėra nustatyta profesinės etikos pažeidimų, galioja neterminuotai.

3. Kai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija nustato, kad asmuo, turintis atestatą, rengdamas saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar vadovaudamas jų rengimui, pažeidė įstatymų, kitų teisės aktų teritorijų planavimo dokumentų rengimo srityje reikalavimus, jo atestato galiojimas atestavimą atliekančios organizacijos sprendimu gali būti sustabdomas 6 mėnesiams, iki bus pašalinti nustatyti pažeidimai. Architektams, kai jų veikloje nustatomi Europos architektūros paslaugų teikėjų etikos kodekso pažeidimai, Lietuvos architektų rūmai, atsižvelgdami į pažeidimo pobūdį, pasekmes, aplinkybes, kuriomis padarytas pažeidimas, gali sustabdyti atestato galiojimą 6 mėnesiams.

4. Kai šio straipsnio 3 dalyje nurodytas asmuo pateikia dokumentus, įrodančius, kad pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas atestato galiojimas, pašalinti, per 10 darbo dienų nuo šių dokumentų pateikimo dienos atestato galiojimo sustabdymas atestavimą atliekančios organizacijos sprendimu panaikinamas.

5. Atestato galiojimas atestavimą atliekančios organizacijos sprendimu panaikinamas, jeigu:

1) asmuo, rengdamas teritorijų planavimo dokumentus, šiurkščiai pažeidė įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimo dokumentų rengimą, reikalavimus. Šiurkščiu pažeidimu laikomas toks įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimą, pažeidimas, dėl kurio atsirado žala tretiesiems asmenims, gamtos ir kultūros paveldo objektams ir vietovėms;

2) sustabdžius atestato galiojimą, asmuo tęsia veiklą, kuriai reikalingas atestatas;

3) asmuo, kurio atestato galiojimas sustabdytas, per nustatytą terminą nepašalino pažeidimų, dėl kurių atestato galiojimas buvo sustabdytas;

4) asmuo per nustatytą terminą nepateikė prašomų dokumentų ir (ar) duomenų, reikalingų tiriant jo padarytus pažeidimus;

5) paaiškėja, kad asmuo pateikė neteisingus duomenis, siekdamas gauti atestatą;

6) yra asmens, turinčio atestatą, prašymas;

7) kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais pagrindais.

6. Jeigu šiame straipsnyje nurodyti pažeidimai nepadarė esminės žalos teisės aktuose tiesiogiai nurodytam visuomenės (viešajam) interesui ar žmonių sveikatai, gyvybei ir kitiems teisės aktuose tiesiogiai nurodytiems interesams arba padaryta žala yra labai nežymi, o asmuo nutraukė neteisėtus veiksmus, pašalino jų padarinius ir atlygino žalą, atestavimą atliekanti organizacija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali priimti sprendimą atestato galiojimo nestabdyti ir (ar) atestato galiojimo nepanaikinti.

7. Asmenys, kurių atestato galiojimas panaikintas, dėl naujo atestato išdavimo gali kreiptis ne anksčiau kaip po vienų metų nuo sprendimo dėl atestato galiojimo panaikinimo priėmimo dienos, išskyrus šio straipsnio 5 dalies 6 punkte nurodytą atvejį, kai prašymas išduoti atestatą gali būti teikiamas nepraėjus vienų metų laikotarpiui.“

 

4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d.

2. Iki 2019 m. balandžio 30 d. pradėti rengti savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinami saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki 2019 m. balandžio 30 d. galiojusį Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą ir kitus šių teritorijų planavimo dokumentų rengimą reglamentavusius teisės aktus.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2019 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

Respublikos Prezidentė                                                                                        Dalia Grybauskaitė