RADIACINĖS SAUGOS CENTRO DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL AVARIJĄ LIKVIDUOJANČIŲ DARBUOTOJŲ išorinės ir vidinės apšvitos dozimetrinės kontrolės, TRANSPORTO PRIEMONIŲ, ĮRANGOS ir kitų DAIKTŲ Radioaktyviojo užterštumo KONTROLĖS ĮVYKUS BRANDUOLINEI AR RADIOLOGINEI AVARIJAI REKOMENDACIJų PATVIRTINIMO

2020 m. rugsėjo 2 d. Nr. V-61

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktu:

1. T v i r t i n u Avariją likviduojančių darbuotojų išorinės ir vidinės apšvitos dozimetrinės kontrolės, transporto priemonių, įrangos ir kitų daiktų radioaktyviojo užterštumo kontrolės įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai rekomendacijas (pridedama).

2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Radiacinės saugos centro direktoriaus 2002 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 57 „Dėl Dozimetrinės kontrolės, įvykus branduolinei ar radiacinei avarijai, taisyklių patvirtinimo“.

Direktoriaus pavaduotoja,

laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas                                            Ramunė Marija Stasiūnaitienė

PATVIRTINTA

Radiacinės saugos centro direktoriaus

2020 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. V-61

AVARIJĄ LIKVIDUOJANČIŲ DARBUOTOJŲ išorinės ir vidinės apšvitos dozimetrinės kontrolės, TRANSPORTO PRIEMONIŲ, ĮRANGOS ir kitų DAIKTŲ Radioaktyviojo užterštumo KONTROLĖS ĮVYKUS BRANDUOLINEI AR RADIOLOGINEI AVARIJAI REKOMENDACIJOS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Avariją likviduojančių darbuotojų išorinės ir vidinės apšvitos dozimetrinės kontrolės, transporto priemonių, įrangos ir kitų daiktų radioaktyviojo užterštumo kontrolės įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos) reglamentuoja avariją likviduojančių darbuotojų išorinės ir vidinės apšvitos dozimetrinę kontrolę, transporto priemonių, įrangos ir kitų daiktų radioaktyviojo užterštumo kontrolę įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai (toliau – avarija).

2. Rekomendacijos yra skirtos veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais vykdytojams (toliau – veiklos vykdytojai) ir civilinės saugos sistemos pajėgų institucijoms (toliau – institucijos), kurios įvykus avarijai atlieka gelbėjimo ir kitus avarinio reagavimo darbus, padėti pasirengti organizuoti avariją likviduojančių darbuotojų išorinės ir vidinės apšvitos dozimetrinę kontrolę, transporto priemonių, įrangos ir kitų daiktų radioaktyviojo užterštumo kontrolę, siekiant išvengti avariją likviduojančių darbuotojų apšvitos, viršijančios avarinės profesinės apšvitos efektinės dozės atskaitos lygius, užtikrinti, kad radioaktyviųjų medžiagų neišplistų už užterštos teritorijos ribų nuo jomis užterštų transporto priemonių, įrangos ar kitų daiktų ir taip apsaugoti gyventojus nuo papildomos avarinės apšvitos ir aplinkos radioaktyviojo užterštumo.

3. Rekomendacijose vartojamos sąvokos:

3.1. Individualusis dozimetras – prietaisas, skirtas individualiosios dozės ekvivalentui matuoti ir išorinės apšvitos efektinei ir (ar) lygiavertei dozei įvertinti. Šiuo prietaisu atliekama apšvitą patiriančio darbuotojo ar avariją likviduojančio darbuotojo išorinės apšvitos stebėsena.

3.2. Skaitmeninis dozimetras – tiesiogiai sukauptą apšvitos dozę ir (ar) dozės galią rodantis prietaisas.

3.3. Kitos Rekomendacijose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme, Lietuvos higienos normoje HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“), Lietuvos higienos normoje HN 99:2019 „Gyventojų apsauga įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-1040 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 99:2019 „Gyventojų apsauga įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai“ patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 99:2019 „Gyventojų apsauga įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai“), Lietuvos higienos normoje HN 112:2019 „Vidinės apšvitos stebėsenos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 389 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 112:2019 „Vidinės apšvitos stebėsenos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 112:2019 „Vidinės apšvitos stebėsenos reikalavimai“), ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose civilinę ir radiacinę saugą.

II SKYRIUS

AVARIJĄ LIKVIDUOJANČIŲ DARBUOTOJŲ IŠORINĖS IR VIDINĖS APŠVITOS dozimetrinė KONTROLĖ

4. Pagal avarijos mastą ir pobūdį turi būti kontroliuojama avariją likviduojančių darbuotojų avarinė profesinė apšvita – išorinė apšvita ir (ar) įvertinama vidinė apšvita.

5. Veiklos vykdytojai ir institucijos turi užtikrinti avariją likviduojančių darbuotojų aprūpinimą individualiaisiais ir skaitmeniniais dozimetrais bei apmokyti, kaip jais naudotis.

6. Išorinės apšvitos dozimetrinė kontrolė atliekama laikantis šių rekomendacijų:

6.1. išorinė apšvita kontroliuojama avariją likviduojančio darbuotojo nešiojamu individualiuoju ir skaitmeniniu dozimetrais;

6.2. veiklos vykdytojų avarijų valdymo planuose ir institucijų ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose turi būti aprašyta individualiųjų ir skaitmeninių dozimetrų gavimo, nešiojimo ir grąžinimo tvarka;

6.3. individualiuosius dozimetrus būtina naudoti atliekant visus gelbėjimo ir kitus avarinio reagavimo darbus;

6.4. atliekant gelbėjimo ir kitus avarinio reagavimo darbus, kai yra pavojus patirti didelę apšvitą, kiekvienas avariją likviduojantis darbuotojas ar avariją likviduojančių darbuotojų grupė be individualiojo dozimetro turi nešioti ir skaitmeninį dozimetrą;

6.5. individualieji dozimetrai išduodami ir nešiojami laikantis šių rekomendacijų:

6.5.1. individualiuosius dozimetrus išduoda Radiacinės saugos centras (toliau – RSC);

6.5.2. įvykus avarijai, veiklos vykdytojas ar institucija RSC pateikia prašymą, kuriame nurodoma, kiek individualiųjų dozimetrų reikia, ir, jei yra galimybė, avariją likviduojančių darbuotojų, kuriems jie bus išduodami, sąrašą;

6.5.3. individualusis dozimetras nešiojamas po apsauginiais rūbais krūtinės srityje. Individualusis dozimetras nešiojamas ne ilgiau kaip vieną mėnesį. Dėl darbo specifikos, aplinkos radioaktyviojo užterštumo, kai yra pavojus patirti didelę apšvitą, suderinus su RSC, individualiojo dozimetro nešiojimo laikas gali būti sutrumpintas;

6.5.4. pasibaigus nustatytam individualiųjų dozimetrų nešiojimo laikui, baigus darbą radioaktyviosiomis medžiagomis užterštoje teritorijoje ar įtarus, kad gali būti viršyti Lietuvos higienos normos HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ 84 punkte nustatyti avarinės profesinės apšvitos efektinės dozės atskaitos lygiai, individualieji dozimetrai pristatomi RSC;

6.5.5. individualųjį dozimetrą pametus ar sugadinus, kai nėra duomenų apie išorinės apšvitos lygiavertes ir efektines dozes arba juos reikia patikslinti, bei įtariama, kad gali būti viršijamas avariją likviduojančio darbuotojo avarinės profesinės apšvitos efektinės dozės 100 mSv atskaitos lygis, biologinės dozimetrijos metodais nustatoma avariją likviduojančio darbuotojo patirta apšvita;

6.6. skaitmeniniai dozimetrai išduodami ir nešiojami laikantis šių rekomendacijų:

6.6.1. skaitmeniniais dozimetrais avariją likviduojančius darbuotojus aprūpina veiklos vykdytojas ar institucija;

6.6.2. su kiekvienu skaitmeniniu dozimetru turi būti išduodama jo naudojimo instrukcija, o avariją likviduojantys darbuotojai prieš darbo pradžią turi būti instruktuoti, kaip jais naudotis;

6.6.3. skaitmeniniame dozimetre turi būti veikianti baterija. Prieš pradėdamas darbą avariją likviduojantis darbuotojas patikrina, ar skaitmeninis dozimetras veikia, ir nustato išorinės apšvitos dozės arba dozės galios vertę, kurią pasiekus įsijungs garsinis signalas;

6.6.4. skaitmeninis dozimetras turi būti nešiojamas virš apsauginių rūbų krūtinės srityje. Saugant skaitmeninį dozimetrą nuo užterštumo radioaktyviosiomis medžiagomis ir drėgmės, jį reikia įdėti į polietileno maišelį;

6.6.5. jeigu nėra galimybės skaitmeniniu dozimetru aprūpinti kiekvieną avariją likviduojantį darbuotoją, vienas skaitmeninis dozimetras turi būti skiriamas avariją likviduojančių darbuotojų grupei;

6.7. išorinės apšvitos dozių matavimo rezultatai įvertinami ir pateikiami laikantis šių rekomendacijų:

6.7.1. skaitmeniniais dozimetrais išmatuoti išorinės apšvitos dozių matavimo rezultatai periodiškai, nustatytu laiku ir kiekvieno darbo radioaktyviosiomis medžiagomis užterštoje teritorijoje pabaigoje bei pasiekus avarinės profesinės apšvitos efektinės dozės atskaitos lygį, nustatytą Lietuvos higienos normos HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ 84 punkte, įrašomi į Avariją likviduojančio darbuotojo skaitmeniniu dozimetru išmatuotų dozių protokolą (Rekomendacijų 1 priedas), su kuriuo supažindinamas avariją likviduojantis darbuotojas. Avariją likviduojantis darbuotojas, nustatęs, kad skaitmeninis dozimetras sukaupė nustatytą išorinės apšvitos dozę, nedelsdamas informuoja veiklos vykdytoją ar instituciją;

6.7.2. RSC, atlikęs individualiųjų dozimetrų nuskaitymą, išorinės apšvitos dozių matavimo rezultatus pateikia veiklos vykdytojui ar institucijai, kurių avariją likviduojančių darbuotojų išorinės apšvitos dozimetrinė kontrolė buvo atliekama. Išorinės apšvitos dozių matavimo rezultatai gali būti pateikiami įvairiomis ryšio priemonėmis;

6.7.3. pagal gautus išorinės apšvitos dozių matavimo rezultatus veiklos vykdytojas ar institucija įvertinę, kad avariją likviduojantis darbuotojas gavo ar galėjo gauti didesnę apšvitos dozę, nei avarinės profesinės apšvitos efektinės dozės atskaitos lygis, nustatytas Lietuvos higienos normos HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ 84 punkte, avariją likviduojančiam darbuotojui turi neleisti toliau atlikti gelbėjimo ir kitų avarinio reagavimo darbų;

6.7.4. jeigu avariją likviduojančio darbuotojo avarinės profesinės apšvitos efektinės dozės atskaitos lygis viršija 100 mSv vertę, veiklos vykdytojas ar institucija nedelsdami informuoja RSC. Tokiais atvejais turi būti patikrinta avariją likviduojančio darbuotojo sveikata.

7. Vidinės apšvitos dozimetrinė kontrolė atliekama laikantis šių rekomendacijų:

7.1. avariją likviduojančių darbuotojų, į kurių organizmą galėjo patekti radioaktyviųjų medžiagų, vidinės apšvitos dozės įvertinamos taikant šiuos metodus:

7.1.1. tiesiogiai matuojant visame kūne ar atskiruose jo organuose esančių gama radionuklidų aktyvumą viso kūno skaitikliu;

7.1.2. tiesiogiai matuojant atskiruose organuose esančių gama radionuklidų aktyvumą mobiliaisiais detektoriais;

7.1.3. matuojant alfa, beta ar gama radionuklidų aktyvumą žmogaus kūno išskyrose. Esant poreikiui, gali būti taikomi ir kiti netiesioginio matavimo metodai, nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 112:2019 „Vidinės apšvitos stebėsenos reikalavimai“;

7.2. veiklos vykdytojas ar institucija dėl avariją likviduojančių darbuotojų vidinės apšvitos įvertinimo kreipiasi į RSC;

7.3. avariją likviduojančių darbuotojų vidinės apšvitos dozių įvertinimo rezultatus RSC pateikia veiklos vykdytojui ar institucijai, kurių avariją likviduojančių darbuotojų vidinės apšvitos dozimetrinė kontrolė buvo atliekama. Vidinės apšvitos dozių įvertinimo rezultatai gali būti pateikiami įvairiomis ryšio priemonėmis.

8. Išorinės ir vidinės apšvitos dozimetrinės kontrolės duomenys registruojami ir saugomi laikantis šių rekomendacijų:

8.1. veiklos vykdytojai ar institucijos teikia Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registrui duomenis apie avariją likviduojantį darbuotoją Duomenų teikimo Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registrui tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-675 „Dėl Duomenų teikimo Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registrui tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka;

8.2. išorinės ir vidinės apšvitos dozimetrinės kontrolės metinius duomenis RSC įrašo į Avariją likviduojančio darbuotojo gautų avarinės profesinės apšvitos metinių dozių protokolą (Rekomendacijų 2 priedas). Šio protokolo kopiją įvairiomis ryšio priemonėmis iki kiekvienų kalendorinių metų kovo 1 d. arba per 20 darbo dienų baigus avarijos likvidavimo darbus RSC pateikia veiklos vykdytojui ar institucijai;

8.3. veiklos vykdytojai ar institucijos turi supažindinti avariją likviduojančius darbuotojus su jų išorinės ir vidinės apšvitos dozimetrinės kontrolės duomenimis;

8.4. avariją likviduojančio darbuotojo išorinės ir vidinės apšvitos dozimetrinės kontrolės duomenis veiklos vykdytojas ar institucija saugo Lietuvos higienos normos HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ 68 punkte nustatyta tvarka;

8.5. išorinės ir vidinės apšvitos dozimetrinės kontrolės duomenys saugomi Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registre.

III SKYRIUS

Rekomenduojamos AVarinės profesinės apšvitos dozių Vertės PAGAL avarinio reagavimo tikslus

9. Veikos vykdytojai ir institucijos turi siekti, kad avarinės profesinės apšvitos dozės neviršytų Lietuvos higienos normos HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ 84 punkte nustatytų avarinės profesinės apšvitos efektinės dozės atskaitos lygių.

10. Rekomenduojamos avarinės profesinės apšvitos dozių vertės pagal avarinio reagavimo tikslus pateiktos Rekomendacijų 1 lentelėje.

1 lentelė. Rekomenduojamos avarinės profesinės apšvitos dozių vertės pagal avarinio reagavimo tikslus

Eil. Nr.	Avarinio reagavimo tikslai	Rekomenduojamos avarinės profesinės apšvitos dozių vertės^1
		Hp(10), mSv	E, mSv	ADaudinys
1.	Gelbėti žmonių gyvybę^2	<500	<500	<1/2 ADaudinys
2.	Padėti žmonėms išvengti sunkių nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių ir stabdyti katastrofines avarijos vystymosi sąlygas, kurios labai neigiamai paveiktų žmones ir aplinką	<500	<500	<1/2 ADaudinys
3.	Atlikti veiksmus, kuriais siekiama išvengti didelės kolektyvinės dozės	<100	<100	<1/10 ADaudinys

¹Rekomenduojamos avarinės profesinės apšvitos dozių vertės yra nuo dviejų iki dešimt kartų mažesnės, nei Lietuvos higienos normos HN 99:2019 „Gyventojų apsauga įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai“ 5 lentelėje nustatyti bendrieji kriterijai, taikomi šiems dozimetriniams dydžiams:

1. Individualiosios dozės ekvivalentui H_p(10), kuris apskaičiuojamas siekiant įvertinti dozę, gautą dėl skvarbiosios jonizuojančiosios spinduliuotės išorinės apšvitos poveikio. Neviršijant Rekomendacijų 1 lentelėje pateiktų individualiosios dozės ekvivalento H_p(10) verčių, avariją likviduojantys darbuotojai yra apsaugoti nuo skvarbiosios jonizuojančiosios spinduliuotės išorinės apšvitos neigiamo poveikio sveikatai. Asmeninės apsaugos priemonėmis turi būti siekiama išvengti išorinės neskvarbiosios jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio, odos radioaktyviojo užterštumo ir į organizmą galinčių patekti radioaktyviųjų medžiagų nulemtų dozių.

2. Efektinei dozei E, kuri yra skirta įvertinti avariją likviduojančiam darbuotojui padarytą žalą, susijusią su atsitiktinių jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių pasireiškimu ir vidutinei audinių ir organų sugertajai dozei AD_audinys atsižvelgus į santykinį biologinį veiksmingumą RBE, kuri yra skirta vertinti nulemtuosius jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltus reiškinius, nurodytus Lietuvos higienos normos HN 99:2019 „Gyventojų apsauga įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai“ 5 lentelėje.

²Rekomenduojamos avarinės profesinės apšvitos dozių vertės gelbėjant žmonių gyvybes gali būti viršijamos, jeigu laukiama nauda žmonėms aiškiai viršija galimą žalą avariją likviduojančių darbuotojų sveikatai ir jie tuos veiksmus atlieka savanoriškai bei yra supažindinti su galimu žalingu jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiu sveikatai.

11. Veiklos vykdytojas ar institucija turi užtikrinti, kad avariją likviduojančioms darbuotojoms, kurios praneša apie nėštumą, ar įtaria, kad gali būti nėščios, nebūtų leidžiama atlikti gelbėjimo ir kitų avarinio reagavimo darbų, kurių metu embriono ar vaisiaus lygiavertė dozė viršytų 50 mSv per visą jų vystymosi gimdoje laikotarpį.

IV SKYRIUS

TRANSPORTO PRIEMONIŲ, ĮRANGOS ir kitų DAIKTŲ RADIOAKTYVIOJO UŽTERŠTUMO KONTROLĖ

12. Transporto priemonių, įrangos ir kitų daiktų, kurie avarijos metu buvo radioaktyviosiomis medžiagomis užterštoje teritorijoje, negalima iš jos išnešti ir (ar) perduoti tolesniam naudojimui, kol nebus įvertintas jų radioaktyvusis užterštumas.

13. Transporto priemonių, įrangos ir kitų daiktų radioaktyviojo užterštumo kontrolę organizuoja juos naudoję veiklos vykdytojai ar institucijos.

14. Veiklos vykdytojų ar institucijų avariją likviduojantys darbuotojai, vykdantys transporto priemonių, įrangos ir kitų daiktų radioaktyviojo užterštumo kontrolę, turi mokėti dirbti su matavimo prietaisais ir naudotis asmeninėmis apsaugos priemonėmis.

15. Transporto priemonių, įrangos ir kitų daiktų radioaktyviojo užterštumo kontrolė organizuojama teritorijoje, kurioje foninės gamtinės jonizuojančiosios spinduliuotės vertė neviršija 0,3 µSv/h.

16. Vertinant transporto priemonių, įrangos ir kitų daiktų radioaktyviojo užterštumo kontrolės rezultatus turi būti vadovaujamasi operatyviniais kriterijais, pateiktais Rekomendacijų 21 punkte. Prioritetas teikiamas gama (γ) spinduliuotės dozės galiai nustatyti. Esant nedideliam radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų transporto priemonių, įrangos ir kitų daiktų kiekiui arba įvykus radiologinei avarijai, kai pasklinda tik beta (β) ar alfa (α) spinduliuotę skleidžiančių radionuklidų, gali būti atliekami beta (β) ir alfa (α) spinduliuočių intensyvumo matavimai.

17. Prieš pradedant atlikti radioaktyviojo užterštumo kontrolę, matavimo prietaisą būtina patikrinti laikantis šių rekomendacijų:

17.1. matavimo prietaisas įjungiamas atskiroje radioaktyviosiomis medžiagomis neužterštoje patalpoje ar vietoje ir paruošiamas darbui pagal matavimo prietaiso gamintojo pateiktą naudojimo instrukciją;

17.2. nustatoma patalpos ar vietos, kurioje bus atliekama radioaktyviojo užterštumo kontrolė, foninės gamtinės jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galios vertė arba foninės gamtinės jonizuojančiosios spinduliuotės vertė impulsais;

17.3. dozės galios matuoklio detektorius ar paviršių radioaktyviojo užterštumo matuoklis, kai matuojamas tiesioginis beta (β) ar alfa (α) dalelių spinduliuotės intensyvumas, apsaugomas nuo užterštumo (įdedamas į plastikinį maišelį).

18. Gama (γ) spinduliuotės dozės galia matuojama laikant prietaiso detektorių apie 10 cm atstumu nuo transporto priemonių, įrangos ir kitų daiktų paviršiaus.

19. Tiesioginis beta (β) spinduliuotės intensyvumas ir tiesioginis alfa (α) spinduliuotės intensyvumas matuojamas vedant matuoklio detektorių apie 1–2 cm atstumu nuo transporto priemonių, įrangos ir kitų daiktų paviršiaus.

20. Priklausomai nuo transporto priemonių, įrangos ir kitų daiktų dydžio, Rekomendacijų 18 punkte nurodyti matavimai atliekami pagal Rekomendacijų 3 priede pateiktas transporto priemonių, įrangos ir kitų daiktų radioaktyviojo užterštumo kontrolės schemas.

21. Jeigu transporto priemonių, įrangos ir kitų daiktų gama (γ) spinduliuotės dozės galia yra >1 μSv/h, tiesioginis beta (β) spinduliuotės intensyvumas yra >1000 impulsų/s, ar tiesioginis alfa (α) spinduliuotės intensyvumas yra >50 impulsų/s, tokias transporto priemones, įrangą ir kitus daiktus būtina dezaktyvuoti.

22. Transporto priemonių, įrangos ir kitų daiktų dezaktyvavimo metodai priklauso nuo dezaktyvuojamo objekto savybių. Vandeniu ir detergentais plaunami visi kieti daiktų paviršiai. Tam tikslui gali būti naudojamos gaisrų gesinimo automobilių vandens žarnos, kitos techninės priemonės. Medžiaginiai daiktai gali būti skalbiami tam tikslui skirtose skalbyklose.

23. Po transporto priemonių, įrangos ir kitų daiktų dezaktyvavimo procedūros atliekama pakartotinė jų radioaktyviojo užterštumo kontrolė. Jeigu transporto priemones, įrangą ir kitus daiktus du kartus dezaktyvavus radioaktyviojo užterštumo pašalinti nepavyksta, užterštumas laikomas fiksuotu.

24. Didžiausios išmatuotos gama (γ) spinduliuotės dozės galios, tiesioginio beta (β) spinduliuotės intensyvumo ir tiesioginio alfa (α) spinduliuotės intensyvumo vertės prieš transporto priemonių, įrangos ir kitų daiktų dezaktyvavimą ir po jų dezaktyvavimo įrašomos į Transporto priemonių, įrangos ir kitų daiktų radioaktyviojo užterštumo kontrolės protokolą (Rekomendacijų 4 priedas).

25. Transporto priemonės, įranga ir kiti daiktai, kuriems nustatytas fiksuotasis radioaktyvusis užterštumas, bei dezaktyvavimo metu susidariusios atliekos (radioaktyviosiomis medžiagomis užterštas vanduo, avariją likviduojančių darbuotojų asmeninės apsaugos priemonės ir pan.), kurios atitinka radioaktyviosioms atliekoms taikomus kriterijus, yra surenkami ir tvarkomi vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais radioaktyviųjų atliekų tvarkymą. Jeigu dezaktyvavimo metu susidariusių radioaktyviosiomis medžiagomis užterštų atliekų aktyvumas ar aktyvumo koncentracija neviršija Lietuvos higienos normoje HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ reglamentuotų radionuklidų nereguliavimo ar nebekontroliavimo aktyvumo koncentracijos ar aktyvumo verčių, jos tvarkomos kaip komunalinės atliekos.

26. Operatyviniai gama (γ) spinduliuotės dozės galios kriterijai ir transporto priemonių, įrangos ir kitų daiktų, kuriems nustatytas fiksuotasis radioaktyvusis užterštumas, naudojimo rekomendacijos, kurios taikomos tik esant ypatingai nepalankioms avarinio reagavimo sąlygoms, pateikti Rekomendacijų 2 lentelėje.

2 lentelė. Operatyviniai gama (γ) spinduliuotės dozės galios kriterijai ir transporto priemonių, įrangos ir kitų daiktų, kuriems nustatytas fiksuotasis radioaktyvusis užterštumas, naudojimo rekomendacijos, kurios taikomos tik esant ypatingai nepalankioms avarinio reagavimo sąlygoms

Eil. Nr.	Operatyviniai gama (γ) spinduliuotės dozės galios kriterijai	Transporto priemonių, įrangos ir kitų daiktų, kuriems nustatytas fiksuotasis radioaktyvusis užterštumas, naudojimo rekomendacijos
1.	>1 μSv/h, bet <10 μSv/h	Naudoti tik atliekant gelbėjimo ir skubius avarinio reagavimo darbus
2.	>10 μSv/h, bet <100 μSv/h	Naudoti tik atliekant ypatingai svarbius gelbėjimo darbus (vežant sužeistus žmones ir pan.), kuriuos atlikus, transporto priemonės, įranga ir kiti daiktai nedelsiant izoliuojami
3.	>100 μSv/h	Izoliuoti. Naudoti tik gavus RSC leidimą

______________

Avariją likviduojančių darbuotojų išorinės ir

vidinės apšvitos dozimetrinės kontrolės, transporto

priemonių, įrangos ir kitų daiktų radioaktyviojo

užterštumo kontrolės įvykus branduolinei ar

radiologinei avarijai rekomendacijų

1 priedas

(Avariją likviduojančio darbuotojo skaitmeniniu dozimetru išmatuotų dozių protokolo forma)

________________________________________________________________________________

(dokumento sudarytojo pavadinimas)

AVARIJĄ LIKVIDUOJANČIO DARBUOTOJO SKAITMENINIU DOZIMETRU IŠMATUOTŲ DOZIŲ PROTOKOLAS

	Nr.
(data)

Avariją likviduojančio darbuotojo:

1. Vardas, pavardė _________________________________________________________________.

2. Gimimo data _____________.

3. Darbo vieta, darbo pobūdis ________________________________________________________

________________________________________________________________________________.

4. Skaitmeninio dozimetro modelis ______________.

5. Skaitmeninio dozimetro Nr. ______________.

6. Skaitmeninio dozimetro patikros ar kalibravimo data ______________.

Eil. Nr.

Dozės matavimo data

Dozės matavimo trukmė, val. (nuo – iki)

Išmatuota dozė, mSv

Pastabos

Duomenis surašė

_______________________________ (pareigos)

___________ (parašas)

________________________ (vardas ir pavardė)

Avariją likviduojantis darbuotojas

_______________________________ (pareigos)

___________ (parašas)

________________________ (vardas ir pavardė)

Avariją likviduojančių darbuotojų išorinės ir

vidinės apšvitos dozimetrinės kontrolės, transporto

priemonių, įrangos ir kitų daiktų radioaktyviojo

užterštumo kontrolės įvykus branduolinei ar

radiologinei avarijai rekomendacijų

2 priedas

(Avariją likviduojančio darbuotojo gautų avarinės profesinės apšvitos metinių dozių protokolo forma)

RADIACINĖS SAUGOS CENTRAS

________________________________________________________________________________

(teisinė forma, buveinė, juridinio asmens kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie juridinį asmenį, telefonas, faksas, el. paštas)

______________________________

(gavėjas)

AVARIJĄ LIKVIDUOJANČIO DARBUOTOJO GAUTŲ AVARINĖS PROFESINĖS APŠVITOS METINIŲ DOZIŲ PROTOKOLAS

	Nr.
(data)

Avariją likviduojančio darbuotojo:

1. Vardas, pavardė ________________________________________________________________.

2. Gimimo data _____________.

Veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais vykdytojas ar civilinės saugos sistemos pajėgų institucija

________________________________________________________________________________

(teisinė forma, buveinė, juridinio asmens kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie juridinį asmenį, telefonas, faksas, el. paštas)

Eil. Nr.

Metai

Hp(10)^1, mSv

E(50)^2, mSv

E^3, mSv

Įrašo data

¹Išorinės apšvitos individualiosios dozės ekvivalentas, išmatuotas individualiuoju dozimetru.

²Vidinės apšvitos kaupiamoji efektinė dozė.

³Bendroji efektinė dozė E = H_p(10)+E(50).

Duomenis surašė

________________________________ (pareigos)

___________ (parašas)

_________________________ (vardas ir pavardė)

Avariją likviduojantis darbuotojas

Susipažinau

(Parašas)

(Vardas ir pavardė)

(Data)

Avariją likviduojančių darbuotojų išorinės ir

vidinės apšvitos dozimetrinės kontrolės, transporto

priemonių, įrangos ir kitų daiktų radioaktyviojo

užterštumo kontrolės įvykus branduolinei ar

radiologinei avarijai rekomendacijų

3 priedas

TRANSPORTO PRIEMONIŲ, ĮRANGOS IR KITŲ DAIKTŲ RADIOAKTYVIOJO UŽTERŠTUMO KONTROLĖS SCHEMOS

1 schema. Gama (γ) spinduliuotės dozės galios matavimo eiga, nustačius padidėjusią jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžiančią transporto priemonę

Gama (γ) spinduliuotės dozės galios matavimai atliekami aplink transporto priemonę, matavimo taškus pasirenkant ne rečiau nei 1 metras 10 cm atstumu nuo transporto priemonės paviršiaus taip, kad kiekviename taške matuoklis parodytų matuojamąją vertę. Jei matuoklis su teleskopiniu kotu, prie kurio tvirtinamas detektorius, matavimai po transporto priemonės dugnu atliekami apeinant ratu, o matavimo taškai pasirenkami ne rečiau nei 1 metras 10 cm atstumu nuo transporto priemonės dugno.

2 schema. Gama (γ) spinduliuotės dozės galios matavimo eiga, nustačius padidėjusią jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžiančius įrangą ir kitus daiktus

Gama (γ) spinduliuotės dozės galios matavimai atliekami aplink įrangą ir kitus daiktus, pasirenkant matavimo taškus ne rečiau nei 50 cm (esant mažesniems objekto gabaritams, reiktų pasirinkti mažesnį atstumą tarp matavimo taškų (30 cm, 20 cm, 10 cm) 10 cm atstumu nuo paviršiaus.

______________

Avariją likviduojančių darbuotojų išorinės ir

vidinės apšvitos dozimetrinės kontrolės, transporto

priemonių, įrangos ir kitų daiktų radioaktyviojo

užterštumo kontrolės įvykus branduolinei ar

radiologinei avarijai rekomendacijų

4 priedas

(Transporto priemonių, įrangos ir kitų daiktų radioaktyviojo užterštumo kontrolės protokolo forma)

_______________________________________________________________________________

(dokumento sudarytojo pavadinimas)

TRANSPORTO PRIEMONIŲ, ĮRANGOS IR KITŲ DAIKTŲ RADIOAKTYVIOJO UŽTERŠTUMO KONTROLĖS PROTOKOLAS

	Nr.
(data)

Radioaktyviojo užterštumo kontrolę atliko: ______________________________________________________________________________.

(avariją likviduojančio darbuotojo pareigos, vardas, pavardė)

Radioaktyviojo užterštumo kontrolės vietos adresas: ____________________________________.

Radioaktyviojo užterštumo kontrolės data ir laikas: _____________________________________.

Transporto priemonė: – lengvasis automobilis; – krovininis automobilis; – sunkvežimis;

– autobusas; – kita transporto priemonė (įrašyti) ___________________.

Transporto priemonės valstybinis numeris: _________________________________________.

Įranga ir kiti daiktai: ___________________________________________________________.

RADIOAKTYVIOJO UŽTERŠTUMO KONTROLĖS REZULTATAI

Radioaktyviojo užterštumo įvertinimas:

1. Prietaiso tipas: ___________, serijos Nr. _________, detektorius: £ gama; £ beta; £ alfa.

2. Dozės galia radioaktyviojo užterštumo kontrolės atlikimo vietoje: ________________ µSv/h.

3. Didžiausia dozės galia 10 cm atstumu nuo matuojamo paviršiaus:

3.1. prieš dezaktyvavimą ___________ µSv/h;

3.2. po dezaktyvavimo ___________ µSv/h.

4. Didžiausias tiesioginis beta (β) spinduliuotės intensyvumas prieš dezaktyvavimą ______ imp./s.

5. Didžiausias tiesioginis beta (β) spinduliuotės intensyvumas po dezaktyvavimo ________ imp./s.

6. Didžiausias tiesioginis alfa (α) spinduliuotės intensyvumas prieš dezaktyvavimą ______ imp./s.

7. Didžiausias tiesioginis alfa (α) spinduliuotės intensyvumas po dezaktyvavimo ________ imp./s.

Dezaktyvavimo rezultatai:

Radioaktyvusis užterštumas: £ pašalintas; £ nepašalintas.

Išvada:

– Naudoti be apribojimų; – Naudoti draudžiama; – Naudoti tik gavus RSC leidimą.

Duomenis surašė

_______________________________ (pareigos)

___________ (parašas)

________________________ (vardas ir pavardė)