Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2017 M. BIRŽELIO 14 D. NUTARIMO NR. 438 „DĖL VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO REZERVINIO FONDO SUDARYMO IR VALDYMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“
PAKEITIMO
2022 m. kovo 2 d. Nr. 181
Vilnius
Pakeisti Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo ir valdymo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 438 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo ir valdymo nuostatų patvirtinimo“, ir juos išdėstyti nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2017 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 438
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2022 m. kovo 2 d. nutarimo Nr. 181
redakcija)
Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo ir valdymo nuostatai
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo ir valdymo nuostatai (toliau – Nuostatai) nustato Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo (toliau – Rezervo fondas) sudarymo šaltinius, dydį, panaudojimo atvejus, lėšų investavimo, audito tvarką, veiklą ir atskaitomybę.
2. Rezervo fondo tikslas – užtikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžeto stabilumą ir kaupti piniginius išteklius, reikalingus Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatyme nurodytoms valstybinio socialinio draudimo išmokoms finansuoti, kai nepakanka VSDF biudžeto atitinkamos valstybinio socialinio draudimo rūšies pajamų.
II SKYRIUS
REZERVO FONDO SUDARYMO ŠALTINIAI
3. Rezervo fonde kaupiamos šios įplaukos:
3.1. atitinkamų metų VSDF įplaukų dalis, viršijanti VSDF įprastinės ir investicinės veiklos išlaidas, įsipareigojimų pagal finansinės nuomos (lizingo) sutartis išlaidas ir metų pabaigoje negrąžintų paskolų sumą, susidaranti įvertinus kasos apyvartos lėšų pokytį;
3.3. pajamos, gautos už Rezervo fondo lėšų likutį kredito įstaigos, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme (toliau – kredito įstaiga), sąskaitoje;
5. Nuostatų 3.1 papunktyje nurodytas lėšas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDF valdyba) iki kitų kalendorinių metų kovo 31 d. apskaičiuoja pagal atitinkamų kalendorinių metų VSDF biudžeto vykdymo ataskaitų duomenis ir iki kitų kalendorinių metų balandžio 30 d. perveda į Rezervo fondo sąskaitą.
III SKYRIUS
REZERVO FONDO LĖŠŲ INVESTAVIMAS
6. Rezervo fondo lėšos turi būti investuojamos laikantis Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų ir vadovaujantis šio straipsnio 3 dalyje nustatytais kriterijais. Rezervo fondo lėšos, pasirinkus ekonomiškai naudingiausią būdą ir kryptį, investuojamos tik į:
6.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europos ekonominės erdvės valstybių narių, Šveicarijos Konfederacijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados arba Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (toliau kartu – Užsienio valstybės) išleistus (išleidžiamus) ir (ar) garantuotus skolos vertybinius popierius ir (ar) pinigų rinkos priemones bei terminuotuosius indėlius Užsienio valstybių įstaigose, kurios įpareigotos valdyti arba dalyvauja valdant valstybės skolą (toliau – skolos valdymo įstaiga). Tinkama garantija laikoma garantija, kuri atitinka visus šiuos reikalavimus:
6.1.2. garantuoja pagrindinę skolos įsipareigojimo sumą, palūkanas ir visas kitas pagal skolinį įsipareigojimą mokėtinas sumas;
6.1.3. yra apmokama pagal pirmą kreditoriaus pareikalavimą, nepriklausomai nuo garantija garantuotų įsipareigojimų vykdymo. Valstybės garantija turi būti apmokama pagal pirmą kreditoriaus pareikalavimą arba nedelsiant po to, kai skolininkas neįvykdo garantija garantuotų įsipareigojimų;
6.2. Lietuvos banko, Europos centrinio banko, Užsienio valstybių centrinių bankų ir tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso bent viena Europos Sąjungos valstybė narė, išleistus (išleidžiamus) skolos vertybinius popierius ir (ar) pinigų rinkos priemones;
7. Rezervo fondo lėšos investuojamos tik į eurais denominuotus skolos vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones ir (ar) terminuotuosius indėlius.
8. Rezervo fondo lėšos gali būti investuojamos į Nuostatų 6.1–6.2 papunkčiuose nurodytus skolos vertybinius popierius ir (ar) pinigų rinkos priemones, jei šiame punkte nurodytų skolos vertybinių popierių ir (ar) pinigų rinkos priemonių emitentas atitinka Nuostatų 11.2 ir 14.2 papunkčiuose nustatytus kredito reitingo reikalavimus ir:
8.1. skolos vertybiniai popieriai ar pinigų rinkos priemonės įtraukti į rinkos, pagal
2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES, įgyvendinančius nacionalinius Europos Sąjungos valstybių narių teisės aktus laikomos reguliuojama ir veikiančia Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, prekybos sąrašą, ir (ar)
8.2. skolos vertybiniai popieriai ar pinigų rinkos priemonės, įtraukti į prekybą kitos Užsienio valstybės pagal jos nacionalinius teisės aktus veikiančią, pripažintą, prižiūrimą ir visuomenei prieinamą rinką, kuri laikoma lygiaverte reguliuojamai rinkai pagal Direktyvos 2014/65/ES 25 straipsnio 4 dalies a punkte nustatytą procedūrą, ir (ar)
9. Investuoti į Vyriausybės išleistus ir (ar) garantuotus skolos vertybinius popierius ir (ar) pinigų rinkos priemones galima tik antrinėje rinkoje.
10. Rezervo fondo lėšos gali būti laikomos kaip terminuotasis indėlis Lietuvos Respublikos ir (ar) Užsienio valstybių kredito įstaigose, jeigu tenkinami visi šie reikalavimai:
10.1. kredito įstaigos, kurioje laikomi terminuotieji indėliai, registruota buveinė yra arba Lietuvos Respublikoje, arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba kitoje Užsienio valstybėje, kurioje riziką ribojanti priežiūra yra laikoma bent lygiaverte priežiūrai Europos Sąjungoje pagal 2021 m. spalio 1 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2021/1753 dėl tam tikrų trečiųjų valstybių ir teritorijų taikomų priežiūros ir reglamentavimo reikalavimų lygiavertiškumo vertinant pozicijas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013;
11. Į Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių išleistus (išleidžiamus) ir (ar) garantuotus skolos vertybinius popierius ir (ar) pinigų rinkos priemones galima investuoti visas Rezervo fondo lėšas, tačiau turi būti tenkinamos visos šios sąlygos:
11.1. į vienos Europos Sąjungos valstybės narės vyriausybės išleistus (išleidžiamus) ir (ar) garantuotus skolos vertybinius popierius ir (ar) pinigų rinkos priemones galima investuoti ne daugiau kaip 20 procentų visų lėšų;
11.2. Europos Sąjungos valstybė narė (išskyrus Lietuvos Respubliką), į kurios išleistus (išleidžiamus) ir (ar) garantuotus skolos vertybinius popierius arba pinigų rinkos priemones investuojama, turi bent vienos iš toliau išvardytų reitingo agentūrų suteiktą ilgalaikio mokumo kredito reitingą, ne mažesnį kaip:
12. Į terminuotuosius indėlius skolos valdymo įstaigose galima investuoti:
12.1. ne daugiau kaip 50 procentų Rezervo fondo lėšų, tačiau į terminuotuosius indėlius vienoje skolos valdymo įstaigoje – ne daugiau kaip 20 procentų Rezervo fondo lėšų ir
12.2. jeigu Užsienio valstybė, į kurios terminuotuosius indėlius skolos valdymo įstaigose investuojama, turi bent vienos iš toliau išvardytų reitingo agentūrų suteiktą ilgalaikio mokumo kredito reitingą, ne mažesnį kaip:
13. Į Europos Sąjungos valstybių narių centrinių bankų, Europos centrinio banko, tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso bent viena Europos Sąjungos valstybė narė, išleistus (išleidžiamus) skolos vertybinius popierius ir (ar) pinigų rinkos priemones galima investuoti visas Rezervo fondo lėšas, jei jų (išskyrus Europos centrinį banką) kredito reitingas atitinka Nuostatų 11.2 papunkčio reikalavimus. Į vieno šiame punkte nurodyto subjekto išleistus (išleidžiamus) skolos vertybinius popierius ir (ar) pinigų rinkos priemones galima investuoti ne daugiau kaip 20 procentų Rezervo fondo lėšų.
14. Į Užsienio valstybių (išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares) vyriausybių ir tų šalių centrinių bankų išleistus ir (ar) garantuotus skolos vertybinius popierius ir (ar) pinigų rinkos priemones galima investuoti:
14.1. ne daugiau kaip 50 procentų Rezervo fondo lėšų, tačiau į vienos Užsienio valstybės (išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares) vyriausybės ir tos šalies centrinio banko išleistus skolos vertybinius popierius ir (ar) pinigų rinkos priemones – ne daugiau kaip 10 procentų visų Rezervo fondo lėšų ir
14.2. jeigu Užsienio valstybė (išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares) ar tos šalies centrinis bankas, į kurių išleistus ir (ar) garantuojamus skolos vertybinius popierius arba pinigų rinkos priemones investuojama, turi bent vienos iš toliau išvardytų reitingo agentūrų suteiktą ilgalaikio mokumo kredito reitingą, ne mažesnį kaip:
15. Į Lietuvos Respublikos ir Užsienio valstybių kredito įstaigų terminuotuosius indėlius galima investuoti ne daugiau kaip 20 procentų investavimo dieną esančio (paskutinės oficialiai paskelbtos ataskaitos duomenimis) kredito įstaigos apmokėtojo kapitalo sumos ir ne ilgesniam nei 12 mėnesių terminui, jei kredito įstaiga turi bent vienos iš toliau išvardytų reitingų agentūrų suteiktą ilgalaikio mokumo kredito reitingą, ne mažesnį kaip:
16. Lietuvos Respublikoje įsteigta kredito įstaiga arba Užsienio valstybės kredito įstaigos filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, gali būti laikomas aukštesnį ilgalaikio mokumo kredito reitingą turinčia kredito įstaiga, jeigu tokį ilgalaikio mokumo kredito reitingą turi Užsienio valstybės kredito įstaiga, patronuojanti Lietuvos Respublikoje įsteigtą kredito įstaigą arba įsteigusi Lietuvos Respublikoje savo filialą.
17. Lėšų suma, laikoma tos pačios Lietuvos Respublikos arba Užsienio valstybės kredito įstaigos terminuotuosiuose indėliuose, negali viršyti 20 procentų Rezervo fondo lėšų.
18. Bendra terminuotųjų indėlių, laikomų Lietuvos Respublikos arba Užsienio valstybių kredito įstaigose, suma negali viršyti 30 procentų Rezervo fondo lėšų.
19. Bendra terminuotųjų indėlių, laikomų Lietuvos Respublikos arba Užsienio valstybių kredito įstaigų ir skolos valdymo įstaigų terminuotuosiuose indėliuose, suma negali viršyti 50 procentų Rezervo fondo lėšų.
20. Į Lietuvos Respublikos ir Užsienio valstybių kredito įstaigų priešlaikinio grąžinimo galimybės neturinčius (neatšaukiamus) terminuotuosius indėlius galima investuoti, jei kredito įstaiga, kurioje laikomas terminuotasis indėlis, ir terminuotojo indėlio trukmė atitinka Nuostatų 15 punkte nurodytus investavimo į terminuotuosius indėlius reikalavimus, tačiau, skaičiuojant Nuostatų 15 ir 17–19 punktuose nustatytus investavimo į terminuotuosius indėlius limitus, laikoma, kad priešlaikinio grąžinimo galimybės neturinčio (neatšaukiamo) terminuotojo indėlio suma yra dvigubai didesnė.
21. Užsienio valstybės centrinio banko kredito reitingas prilyginamas valstybės, kurioje jis yra, kredito reitingui.
22. Į visų vienos valstybės subjektų finansines priemones galima investuoti ne daugiau kaip 20 procentų Rezervo fondo lėšų. Rezervo fondo lėšos, esančios sąskaitoje Lietuvos banke, Lietuvos Respublikos subjektams į limitą neįskaičiuojamos.
23. Rezervo fondo lėšas investuoja Lietuvos Respublikos finansų ministerija, užtikrindama:
23.1. kad investuojamų Rezervo fondo lėšų grynasis pajamingumas (pajamingumas, įvertinus su investavimo veikla susijusias sąnaudas) būtų ne mažesnis nei investavimo metu sąskaitoje Lietuvos banke esantiems lėšų likučiams taikoma palūkanų norma;
23.3. bendrą investuotų Rezervo fondo lėšų finansinę trukmę (angl. duration) iki 3 metų, o ilgiausią skolos vertybinio popieriaus, į kurį investuotos Rezervo fondo lėšos, terminą iki išpirkimo – 7 metus;
23.4. kad, atsižvelgiant į Nuostatų 31 punkte nustatytus Rezervo fondo lėšų likvidumo reikalavimus, ne mažiau kaip 15 procentų Rezervo fondo lėšų turi būti investuota į terminuotuosius indėlius, Nuostatų 6.1–6.2 papunkčiuose nurodytus skolos vertybinius popierius ir (ar) pinigų rinkos priemones, kurių terminas iki išpirkimo neviršija vieno mėnesio ir (ar) kurios laikomos sąskaitoje Lietuvos banke. Į šią investuojamų Rezervo fondo lėšų dalį taip pat įskaičiuojamos per artimiausią kalendorinį mėnesį mokamos skolos vertybinių popierių atkarpos. Iki 25 procentų Rezervo fondo lėšų gali būti investuota į Nuostatų 6.1–6.2 papunkčiuose nurodytus skolos vertybinius popierius, kurių terminas iki išpirkimo yra 4–7 metai.
24. Investuotoms ir Lietuvos banke laikomoms Rezervo fondo lėšoms taikomi visi Nuostatuose nurodyti apribojimai.
25. VSDF valdyba, apskaičiavusi į Rezervo fondą pervestinų lėšų dydį Nuostatų
5 punkte nustatyta tvarka, apie tai per 10 darbo dienų raštu informuoja Finansų ministeriją, nurodydama į Rezervo fondą pervestinų lėšų sumą ir numatomą jų pervedimo datą. Pervedus lėšas į Rezervo fondo sąskaitą, Finansų ministerija jas investuoja per protingą laikotarpį, kuris pirmaisiais Rezervo fondo lėšų investavimo metais negali viršyti 12 mėnesių, o vėlesniais metais – 6 mėnesių. Jei nėra tinkamų investavimo alternatyvų, neinvestuotos Rezervo fondo lėšos gali būti laikomos Lietuvos banko sąskaitoje ilgesniais nei šiame punkte nurodyti terminais.
26. Siekiant efektyviai realizuoti Rezervo fondo investicijas ir Nuostatų 31 punkte nustatyta tvarka grąžinti lėšas, 6 mėnesius nuo Nuostatų 31 punkte nurodytos datos, kai VSDF valdyba raštu informuoja Finansų ministeriją apie grąžintinų Rezervo fondo lėšų sumas ir jų grąžinimo terminus, likusios Rezervo fondo investicijos gali neatitikti Nuostatų 11.1, 12.1, 14.1 ir 23.3 papunkčiuose bei 13, 17–19, 22 punktuose nustatytų Rezervo fondo lėšų investavimo reikalavimų.
IV SKYRIUS
REZERVO FONDO DYDIS
V SKYRIUS
REZERVO FONDO LĖŠŲ PANAUDOJIMAS
29. Rezervo fondo lėšos gali būti naudojamos:
29.1. VSDF biudžeto išlaidoms pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokoms finansuoti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniu įstatymu, nustačius ir paskelbus išskirtines aplinkybes, kai dėl šių aplinkybių atsiradimo kalendoriniais metais nepakanka VSDF biudžeto atitinkamos valstybinio socialinio draudimo rūšies pajamų. Kai išskirtinės aplinkybės paskelbiamos dėl didelio ekonomikos nuosmukio, Rezervo fondo lėšos gali būti naudojamos išskirtinių aplinkybių atsiradimo kalendoriniais metais ir dar dvejus po jų einančius metus, jeigu vis dar nepakanka atitinkamos valstybinio socialinio draudimo rūšies VSDF biudžeto pajamų. Kitais atvejais Rezervo fondo lėšos gali būti naudojamos tik išskirtinių aplinkybių atsiradimo kalendoriniais metais;
29.2. su Rezervo fondo lėšų investavimo veikla susijusioms sąnaudoms dengti sutartyse dėl Rezervo fondo lėšų investavimo nustatyta tvarka;
30. Nustačius Nuostatų 29.1 papunktyje nurodytas aplinkybes, VSDF taryba teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl Rezervo fondo panaudojimo, o Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu priima nutarimą dėl lėšų iš Rezervo fondo skyrimo.
31. Nustačius Nuostatų 29.1 papunktyje nurodytas aplinkybes ir Vyriausybei priėmus nutarimą dėl Rezervo fondo lėšų skyrimo, VSDF valdyba ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki datos, kai jos turi būti pradėtos grąžinti į Rezervo fondą, raštu informuoja Finansų ministeriją apie grąžintinų Rezervo fondo lėšų sumas (ne daugiau kaip po 15 procentų investuotos Rezervo fondo lėšų sumos, buvusios prieš pirmosios į Rezervo fondą grąžintinos lėšų sumos pervedimą, kas mėnesį) ir grąžinimo terminus. Nurodyta informacija gali būti tikslinama atsižvelgus į realų Rezervo fondo lėšų poreikį valstybinio socialinio draudimo išmokas reglamentuojančiuose įstatymuose nurodytoms atitinkamoms valstybinio socialinio draudimo išmokoms finansuoti vėlesniais mėnesiais ir efektyvaus Rezervo fondo lėšų investavimo realizavimo terminą.
32. Jei po išskirtinių aplinkybių atsiradimo kalendorinių metų einančiais pirmais ar antrais metais planuojamos subalansuotos atitinkamos valstybinio socialinio draudimo rūšies VSDF biudžeto pajamos ir išlaidos, kalendorinių metų pabaigoje likusios nepanaudotos Nuostatų 29.1 papunktyje nurodytais tikslais leistos naudoti Rezervo fondo lėšos grąžinamos į Rezervo fondo sąskaitą iki kitų kalendorinių metų balandžio 30 d.
VI SKYRIUS
REZERVO FONDO LĖŠŲ AUDITAS IR APSKAITA
33. Rezervo fondo lėšų apskaitą tvarko VSDF valdyba atskirai nuo kitų VSDF lėšų ir įtraukia į VSDF ataskaitas, vadovaudamasi finansų ministro tvirtinamais viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais ir atsižvelgdama į Finansų ministerijos VSDF valdybai pateiktą Rezervo fondo lėšų apskaitai tvarkyti reikalingą informaciją (informacija apie investicijų tikrąją vertę, skolos vertybinių popierių įsigijimo savikainą, išpirkimo terminus, palūkanų mokėjimo datas, palūkanų normas ir kt.).
34. Rezervo fondo metinių ataskaitų rinkinio valstybinį auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nustatyta tvarka.