NUTARTIS
2020 m. gegužės 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
susipažinusi su 2020 m. gegužės 12 d. gautu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2020 m. balandžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė pateikė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2020 m. balandžio 9 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi teismas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 27 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, patikslino teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose numatytais pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.
Pateiktame kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas pirkimo sąlygose įtvirtintą kvalifikacijos reikalavimą ir spręsdamas dėl tiekėjų atitikties šiems reikalavimams, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias statybos darbų sričių atskyrimą. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės ginčyto kvalifikacijos reikalavimo ir tiekėjų atitikties jam vertinimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų aiškinimo ir taikymo. Ieškovės teigimu, teismas taip pat pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovė taip pat nurodo, jog teismas, priteisdamas atsakovei maksimalaus dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, netinkamai taikė CPK 88 ir 98 straipsnius bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinamas CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų egzistavimas. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai taikė ir pažeidė kasaciniame skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Verslo“ (j. a. k. 302627983) 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) Eur dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. gegužės 11 d. SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 34202764.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Alė Bukavinienė
Dalia Vasarienė