Teismingumo byla Nr. T-142/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01186-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2015 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Irmanto Jarukaičio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui dėl Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio valdybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais,

n u s t a t ė:

ieškovė prašo pripažinti 2015 m. sausio 7 d. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Valdybos sprendimą patvirtinti Vilniaus miesto skyriaus kandidatų į Vilniaus savivaldybės tarybą sąrašą neteisėtu ir atlyginti 12,00 Eur neturtinę žalą, pripažinti 2015 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Valdybos sprendimą išbraukti M. B. iš Vilniaus miesto skyriaus kandidatų sąrašo neteisėtu ir atlyginti 12,00 Eur neturtinę žalą, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas ir kt.

Teisme gautas ieškovės prašymas dėl bylos perdavimo specialiai teisėjų kolegijai išspęsti klausimą dėl civilinės bylos rūšinio teismingumo. Prašyme nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 12 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl politinių partijų priimtų bendro pobūdžio aktų teisėtumo. Kadangi galimai buvo pažeistos ieškovės, kaip nuolatinės savivaldybės gyventojos, teisė būti renkama, tai toks ginčas laikytinas rinkimų ginču, t. y. teisių pažeidimas į administracinio vieneto savivaldą, kuri suteikta vietos bendruomenei, ir toks ginčas turėtų būti nagrinėjimas pagal ABTĮ septynioliktąjį skirsnį „Skundai dėl rinkimų ar referendumo įstatymų pažeidimo“. Ieškovės nuomone, kvalifikuojant ginčą, kaip ginčą dėl viešojo administravimo subjekto priimtų individualių aktų patirtos žalos, inter alia neturtinės žalos, taip pat turi būti nagrinėjama pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą apygardos administraciniame teisme.

Vilniaus miesto apylinkės teismui iškilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, tad teismas nutartimi kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti. Teismas nutartyje nurodo, kad ieškovė, būdama atsakovo viešojo juridinio asmens Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis narė, pareiškė ieškinį dėl atsakovo viešojo juridinio asmens Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis priimto kolegialaus valdymo organo valios išraiškos – 2015 m. sausio 7 d. sprendimo patvirtinti kandidatų sąrašą į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius pripažinimo negaliojančiu. Ieškovė teigia, kad byla pagal ieškinio reikalavimų pobūdį turi būti nagrinėjama ne bendrosios kompetencijos, bet administraciniame teisme. Teismas pažymi, kad atsakovas asmenų, dalyvaujančių vietos savivaldos tarybų narių rinkimuose, sąrašus teikia teritoriniams viešojo administravimo subjektams – apygardų rinkimų komisijoms bei centriniam valstybinio administravimo viešojo administravimo subjektui Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pastaroji pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį yra valstybinė institucija, kuri atlieka viešojo administravimo paslaugas organizuojant rinkimus į viešojo administravimo subjektus savivaldybių tarybas, kaip ir teritorinės rinkimų apygardos. Pagal Lietuvos Respublikos partijų įstatymo 13 straipsnio viešiesiems juridiniams asmenims politinėms partijoms suteikiant teisę dalyvauti kolegialių viešojo administravimo subjektų rinkimuose keliant kandidatų sąrašus, jos vykdo viešojo administravimo paslaugas nuolatiniams administracinių vienetų gyventojams, todėl jų sprendimai prilyginami individualiems administraciniams aktams ir todėl laikytini viešojo administravimo subjektais. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl viešojo administravimo subjekto Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis priimtų individualių administracinių aktų – 2015 m. sausio 7 d. sprendimo patvirtinti kandidatų sąrašą į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius ir 2015 m. sausio 24 d. sprendimo išbraukti M. B. iš Vilniaus miesto kandidatų sąrašo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalis suteikia teisę juridinio asmens dalyviui pareikšti ieškinį dėl juridinių asmenų organų sprendimo pripažinimo negaliojančiais. Politinių partijų įstatymo 12 straipsnis numato, kad politinės partijos organų sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju galimai buvo pažeistos ieškovės, kaip nuolatinės savivaldybės gyventojos teisė būti renkama, tai toks ginčas laikytinas rinkimų ginču ir teismingas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Taip pat kvalifikuojant ginčą, kaip ginčą dėl viešojo administravimo subjekto priimtų individualių aktų patirtos žalos, toks ginčas turi būti nagrinėjamas pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktą apygardos administraciniuose teismuose. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 6 punktu, kad bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklių pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, teismo vertinimu, yra pagrindas kreiptis į Specialią teisėjų kolegiją su prašymu išspręsti bylos teismingumo klausimą, nes tai labiausiai atitiktų CPK 7 straipsnyje įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 36 straipsnio 3 dalis).  

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra politinė partija. Politinių partijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad politinės partijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, politinių partijų ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, savo įstatais bei programa. Minėto įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad politinės partijos veikia pagal savo įstatus, taip pat šio įstatymo 13 straipsnyje numatyta, kad politinės partijos organų sprendimai gali būti pripažinti negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nustatyta tvarka.

Juridinių asmenų organų kompetencija, funkcijos, juridinių asmenų organų sprendimų ginčijimas yra civilinės teisės reguliavimo dalyku (CK 2.81, 2.82 straipsniai). Šioje srityje kylantys ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta byloje Lietuvos lenkų sąjunga v. R. M., UAB „Nasza gazeta“ ir kiti; 2004 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta byloje V. B. v. Pasvalio rajono „Pyvesos“ medžiotojų būrelis; kt.). ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad administraciniam teismui priskiriama nagrinėti bylas, kuomet ginčijama visuomeninių organizacijų, bendrijų, politinių partijų, politinių organizacijų ar asociacijų priimtų bendro pobūdžio aktų teisėtumas

Šioje byloje ginčijami politinės partijos – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio priimti sprendimai – 2015 m. sausio 7 d. sprendimas patvirtinti kandidatų sąrašą į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius ir 2015 m. sausio 24 d. sprendimas išbraukti M. B. iš Vilniaus miesto kandidatų sąrašo. Šie sprendimai yra individualaus pobūdžio sprendimai, jais nėra nustatoma kokių nors bendro pobūdžio taisyklių bei nėra priimti įgyvendinant viešojo administravimo funkcijas, tad keliamas ginčas nepakliūna į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytą ginčų kategoriją ir pagal bendrąją taisyklę nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Šioje byloje taip pat reiškiamas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo. Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir, pagal bendrą taisyklę, jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Šiuo atveju neturtinės žalos atsiradimas siejamas su atsakovo – juridinio asmens veiksmais, priimant ginčijamus sprendimus, todėl pastarasis reikalavimas yra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui dėl Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio valdybos sprendimų pripažinimo negaliojančiais grąžinti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė	Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Irmantas Jarukaitis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė	Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys