LIETUVOS AUTOMOBILIŲ KELIŲ DIREKCIJOS
PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL AUTOMOBILIŲ KELIŲ DANGOS KONSTRUKCIJOS SLUOKSNIŲ BE RIŠIKLIŲ ĮRENGIMO TAISYKLIŲ ĮT SBR 19 PATVIRTINIMO
2019 m. gruodžio 23 d. Nr. V-194
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 3-457 „Dėl Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 10.24 papunkčiu:
1. T v i r t i n u Automobilių kelių dangos konstrukcijos sluoksnių be rišiklių įrengimo taisykles ĮT SBR 19 (pridedama).
2. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. V-18 „Dėl Automobilių kelių dangos konstrukcijos sluoksnių be rišiklių įrengimo taisyklių ĮT SBR 07 patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.
PATVIRTINTA
Lietuvos automobilių kelių direkcijos
prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus
2019 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-194
AUTOMOBILIŲ KELIŲ DANGOS KONSTRUKCIJOS SLUOKSNIŲ BE RIŠIKLIŲ ĮRENGIMO TAISYKLĖS ĮT SBR 19
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Automobilių kelių dangos konstrukcijos sluoksnių be rišiklių įrengimo taisyklėse ĮT SBR 19 (toliau – taisyklės) išdėstyti darbų, atliekamų įrengiant dangos konstrukcijos sluoksnius be rišiklių valstybinės reikšmės keliuose, reikalavimai.
2. Taisyklės taip pat gali būti taikomos įrengiant dangos konstrukcijos sluoksnius be rišiklių vietinės reikšmės keliuose (gatvėse) ir kitose eismo zonose.
3. Taisyklės taikomos kartu su Automobilių kelių nesurištųjų mišinių ir gruntų, naudojamų sluoksniams be rišiklių, techninių reikalavimų aprašu TRA SBR 19.
4. Taisyklės yra kelių ir gatvių tiesimo bei kitų eismo zonų įrengimo (statybos) sutarties sudėtinė dalis, jeigu jos nurodomos sutarties sąlygose arba techninėse specifikacijose.
II SKYRIUS
NUORODOS
6. Taisyklėse pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus:
6.2. Automobilių kelių naudoto asfalto granulių techninių reikalavimų aprašą TRA NAG 09, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-256 „Dėl Automobilių kelių naudoto asfalto granulių techninių reikalavimų aprašo TRA NAG 09 patvirtinimo“;
6.3. Geosintetikos, naudojamos žemės darbams keliuose, techninių reikalavimų aprašą TRA GEOSINT ŽD 13, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2013 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. V-121 „Dėl geosintetikos, naudojamos žemės darbams keliuose, techninių reikalavimų aprašo TRA GEOSINT ŽD 13 patvirtinimo“;
6.4. Automobilių kelių dangos konstrukcijos sluoksnių storio nustatymo metodinius nurodymus MN SSN 15, patvirtintus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2015 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. V(E)-5 „Dėl Automobilių kelių dangos konstrukcijos sluoksnių storio nustatymo metodinių nurodymų MN SSN 15 patvirtinimo“;
6.5. Automobilių kelių vandens nuleidimo sistemų projektavimo taisykles KPT VNS 16, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-476 „Dėl Automobilių kelių vandens nuleidimo sistemų projektavimo taisyklių KPT VNS 16 patvirtinimo“;
6.6. Automobilių kelių žemės darbų atlikimo ir žemės sankasos įrengimo taisykles ĮT ŽS 17, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. V-111 „Dėl Automobilių kelių žemės darbų atlikimo ir žemės sankasos įrengimo taisyklių ĮT ŽS 17 patvirtinimo“;
6.7. Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisykles KPT SDK 19, patvirtintas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. V-16 „Dėl Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklių KPT SDK 19 patvirtinimo“;
6.8. Automobilių kelių užpildų techninių reikalavimų aprašą TRA UŽPILDAI 19, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2019 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl Automobilių kelių užpildų techninių reikalavimų aprašo TRA UŽPILDAI 19 patvirtinimo“;
6.9. Automobilių kelių nesurištųjų mišinių ir gruntų, naudojamų sluoksniams be rišiklių, techninių reikalavimų aprašą TRA SBR 19, patvirtintą Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-191 „Dėl Automobilių kelių nesurištųjų mišinių ir gruntų, naudojamų sluoksniams be rišiklių, techninių reikalavimų aprašo TRA SBR 19 patvirtinimo“;
6.11. LST EN 932-2 „Užpildų pagrindinių savybių nustatymo metodai. 2 dalis. Laboratorinių ėminių dalijimo metodai“;
6.12. LST EN 933-1 „Bandymai užpildų geometrinėms savybėms nustatyti. 1 dalis. Granuliometrinės sudėties nustatymas. Sijojimo metodas“;
6.13. LST EN 933-5 „Užpildų geometrinių savybių nustatymo metodai. 5 dalis. Trupintųjų ir skaldytųjų dalelių santykinio kiekio stambiuosiuose užpilduose nustatymas“;
6.14. LST EN 1097-2 „Bandymai užpildų mechaninėms ir fizinėms savybėms nustatyti. 2 dalis. Atsparumo trupinimui nustatymo metodai“;
6.15. LST EN 13036-7 „Kelių ir aerodromo dangų paviršiaus charakteristikos. Bandymo metodai. 7 dalis. Kelio dangos sluoksnių paviršiaus nelygumų matavimas liniuotės metodu“;
6.16. LST EN 13249 „Geotekstilė ir su geotekstile susiję gaminiai. Būtinosios charakteristikos naudojant keliams tiesti ir kitoms eismo zonoms įrengti (išskyrus geležinkelius ir asfalto sluoksnį)“;
6.18. LST EN 13286-1 „Birieji ir hidrauliniais rišikliais sujungti mišiniai. 1 dalis. Laboratoriniai sausojo tankio ir drėgnio nustatymo metodai. Įvadas, bendrieji reikalavimai ir ėminių ėmimas“;
6.19. LST EN 13286-2 „Nesurištieji ir hidrauliškai surišti mišiniai. 2 dalis. Bandymo metodai laboratoriniam atskaitos tankiui ir vandens kiekiui nustatyti. Proktoro tankinimas“;
6.20. LST EN 13286-47 „Nesurištieji ir hidrauliškai surišti mišiniai. 47 dalis. Laikomosios gebos Kalifornijos rodiklio, tiesioginės laikomosios gebos rodiklio ir linijinio išbrinkimo nustatymo metodas“;
6.21. LST EN ISO 17892-11 „Geotechniniai tyrinėjimai ir bandymai. Laboratoriniai grunto bandymai. 11 dalis. Pralaidumo vandeniui bandymai (ISO 17892-11:2019)“;
6.23. LST 1360-2 „Gruntai, skirti keliams ir jų statiniams. Bandymo metodai. 2 dalis. Proktoro bandymas“;
III SKYRIUS
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
7. Taisyklėse vartojamos šios sąvokos:
7.1. Apsauginis šalčiui atsparus sluoksnis (AŠAS) – apatinis pagrindo sluoksnis be rišiklių, kuriam įrengti naudojami reikalaujamos granuliometrinės sudėties nesurištieji mišiniai arba gruntai, bei apsaugantis dangos konstrukciją nuo žalingo šalčio poveikio.
7.2. Dangos sluoksnis be rišiklių (DSBR) – dangos sluoksnis, kuris dažniausiai įrengiamas valstybinės reikšmės rajoniniuose ar vietinės reikšmės keliuose iš nesurištojo mišinio.
7.3. Defektas – taisyklėse nustatytų ribinių verčių ar leistinųjų nuokrypių viršijimas (nepasiekimas).
7.4. Pagrindo sluoksnis be rišiklių (PSBR) – apkrovas paskirstantis bei laikomąją gebą suteikiantis sluoksnis, esantis tarp dangos ir žemės sankasos arba tarp surištojo pagrindo sluoksnio ir žemės sankasos. Tinkamai sutankintas pagrindo sluoksnis be rišiklių yra pakankamos laikomosios gebos ir pralaidus vandeniui.
7.5. Posluoksnis – dangos konstrukcijos elementas, kiekvieną kartą esantis po naujai įrengiamu sluoksniu.
7.6. Skaldos pagrindo sluoksnis (SPS) – viršutinis pagrindo sluoksnis be rišiklių, kuriam įrengti naudojami reikalaujamos granuliometrinės sudėties nesurištieji skaldytų medžiagų mišiniai.
7.7. Šalčiui nejautrių medžiagų sluoksnis (ŠNS) – apatinis pagrindo sluoksnis be rišiklių, kuriam įrengti naudojami natūraliai slūgsantys gruntai, piltiniai gruntai arba nesurištieji mišiniai, pasižymintys ribiniu smulkiųjų ir stambesniųjų dalelių kiekiu, pralaidumu vandeniui, bei apsaugantys dangos konstrukciją nuo žalingo šalčio poveikio. Esminis ŠNS skirtumas nuo AŠAS yra tas, kad ŠNS sluoksniu nėra pasiekiama AŠAS sluoksniui lygiavertė laikomoji geba.
IV SKYRIUS
ŽYMENYS IR SUTRUMPINIMAI
9. Taisyklėse pateikiami šie žymenys ir sutrumpinimai:
9.3. EV1 – deformacijos modulis, nustatytas pirmuoju statinio apkrovimo plokšte bandymo ciklu apkraunant sluoksnį;
9.4. EV2 – deformacijos modulis, nustatytas antruoju statinio apkrovimo plokšte bandymo ciklu apkraunant sluoksnį;
9.5. k10 – pralaidumo vandeniui koeficientas k, nustatytas bandymo atlikimo metu leidžiant T temperatūros vandenį, perskaičiuotas 10 °C temperatūrai naudojant koregavimo koeficientą;
V SKYRIUS
PAGRINDINIAI NURODYMAI
PIRMASIS SKIRSNIS
REIKALAVIMAI POSLUOKSNIUI
10. Pagal šių taisyklių reikalavimus, ant posluoksnio naujai rengti kitą sluoksnį galima tik tada, kai posluoksnis atitinka reikalaujamas sąlygas: pastovumo, laikomosios gebos, profilio padėties, storio, pločio ir lygumo.
11. Laikoma, kad esamas posluoksnis yra tinkamas ant jo įrengti naują sluoksnį, jeigu žemės sankasos atveju jis atitinka įrengimo taisyklių ĮT ŽS 17 [6.6] reikalavimus, o pagrindo sluoksnio be rišiklių atveju − šių taisyklių reikalavimus.
12. Keliuose, kurių dangos skersinis profilis yra vienšlaitis, apatinis pagrindo sluoksnis turi būti pratęsiamas iki žemės sankasos šlaito arba vandens nuleidimo įrenginių ir aukštesnės briaunos zonoje žemės sankasos paviršius turi turėti priešingos krypties ne mažesnį kaip 4 % nuolydį. Priešingos krypties nuolydžio pradžia turi būti 1,0 m atstumu, matuojant nuo važiuojamosios dalies krašto link jos vidurio (žr. 1 –5 paveikslus).
13. Jeigu žemės sankasa įrengta iš šalčiui jautrių gruntų, o gruntinio vandens lygis nuolat ar periodiškai yra aukščiau žemės sankasos viršaus, tai žemės sankasos viršuje turi būti įrengtas drenažas. Numatant drenažą, turi būti atsižvelgta į įrengimo taisyklių ĮT ŽS 17 [6.6] ir kelių projektavimo taisyklių KPT VNS 16 [6.5] nuostatas.
ANTRASIS SKIRSNIS
SLUOKSNIŲ BE RIŠIKLIŲ STORIS IR PADĖTIS
15. Projektuojant PSBR visais atvejais taikoma taisyklė, kad parenkamo nesurištojo mišinio ar grunto stambiausio grūdelio dydis D negali būti didesnis nei 1/2,5 sluoksnio be rišiklių storio.
16. Priklausomai nuo nesurištųjų mišinių arba gruntų stambiausio grūdelio dydžio D numatomo (dalinio) sluoksnio projektinis storis turi būti ne mažesnis kaip:
17. Sluoksnių be rišiklių storiai ir jų vieta dangos konstrukcijoje turi būti parenkami pagal kelių projektavimo taisyklių KPT SDK 19 [6.7] nurodymus ir AŠAS arba ŠNS atveju − atsižvelgiant į nustatytą šalčiui atsparios dangos konstrukcijos storį. Kai dangos konstrukcija projektuojama individualiai taikant visuotinai pripažintus mechanistinius-empirinius dangų konstravimo metodus, sluoksnių be rišiklių storiai gali būti apskaičiuojami.
TREČIASIS SKIRSNIS
SLUOKSNIŲ APSAUGA
20. SPS ir ŽPS gali būti leidžiamas eismas, tačiau turi būti numatomos atitinkamos priemonės eismo organizavimui bei SPS ir ŽPS atstatymui iki projektinių eksploatacinių savybių prieš įrengiant surištąjį pagrindo, pagrindo-dangos ar kitą sluoksnį. Prieš įrengiant naują dangos konstrukcijos sluoksnį ant SPS ir ŽPS vidinės kontrolės ir kontroliniais bandymais turi būti patikrinama SPS ir ŽPS atitiktis VIII skyriaus reikalavimams. Jei SPS ir ŽPS neatitinka sluoksniui keliamų reikalavimų prieš naujai įrengiant kitą sluoksnį, SPS ir ŽPS gali būti numatoma suprofiliuoti ir sutankinti, pridedant projektinės šį sluoksnį sudarančios medžiagos ir išpurenant esamą SPS ir ŽPS paviršių ne mažesniu kaip 5 cm gyliu. Aprašytų priemonių taikymas nelaikomas naujo (dalinio) sluoksnio įrengimu, todėl netaikomi 15 ir 16 punktų reikalavimai.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
SLUOKSNIŲ BE RIŠIKLIŲ BRIAUNŲ FORMAVIMAS
22. Sluoksnių briaunos turi būti sutvirtinamos nuožulniai išlyginant šlaitelius, jeigu jos netvirtinamos bordiūrais ar kitokia konstrukcija. Sluoksniai vienas kito atžvilgiu turi būti platesni (lyginant su aukščiau rengiamo sluoksnio pločiu).
23. Briaunų formavimas detaliau pavaizduotas 1 –5 paveiksluose.
1 pav. Asfalto dangos konstrukcija ant apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio (matmenys cm)
2 pav. Asfalto dangos konstrukcija ant surištojo pagrindo sluoksnio (matmenys cm)
3 pav. Asfalto dangos konstrukcija ant žvyro arba skaldos pagrindo sluoksnio (matmenys cm)
4 pav. Betono danga ant surištojo pagrindo sluoksnio (matmenys cm)
5 pav. Dangos sluoksnių be rišiklių konstrukcija (matmenys cm)
24. SPS arba ŽPS po surištuoju pagrindo sluoksniu arba danga visais atvejais numatomas ne mažiau kaip 35 cm platesnis.
PENKTASIS SKIRSNIS
NESURIŠTŲJŲ MIŠINIŲ IŠ DIRBTINIŲ IR PERDIRBTŲ UŽPILDŲ NAUDOJIMAS
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
NESURIŠTIEJI MIŠINIAI IR GRUNTAI
27. Užpildams ar užpildų mišiniui, kurie sudaro nesurištąjį mišinį, taikomas techninių reikalavimų aprašas TRA UŽPILDAI 19 [6.8], o gruntams – standartas LST 1331 [6.22] bei atitinkamai juose nurodyti bandymo metodai.
VI SKYRIUS
SLUOKSNIŲ BE RIŠIKLIŲ ĮRENGIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
29. AŠAS ir ŠNS galima rengti žiemą tik tada, kai taikomos specialios sluoksnio įrengimo ir apsaugos priemonės.
ANTRASIS SKIRSNIS
ĮRENGIMAS
31. Nesurištieji mišiniai ir gruntai turi būti taip tolygiai paskleidžiami, kad jie neišsiskirstytų atskiromis frakcijomis (neįvyktų segregacija).
32. Kiekvienam sluoksniui naudojamas nesurištasis mišinys ar gruntas turi būti tinkamo drėgnio, visame plote tolygiai paskleidžiamas ir vienodai sutankinamas.
33. Kiekvienas sluoksnis be rišiklių turi būti taip įrengtas, kad jo kokybę nusakančios savybės kiek galima būtų visur vienodos ir tenkintų sluoksniui keliamus reikalavimus.
TREČIASIS SKIRSNIS
REIKALAVIMAI
35. VII−X skyriuose nurodyti reikalavimai sluoksnių be rišiklių įrengimui apima bandymų rezultatų išsibarstymą dėl ėminių ėmimo ir darbų atlikimo.
36. Sluoksnių be rišiklių įrengimui galioja šie reikalavimai:
36.1. sluoksniai turi būti taip įrengti, kad atitiktų projektinę padėtį (aukščius, išilginį ir skersinį profilius). Kiekvienoje matavimo vietoje sluoksnio paviršiaus aukščio (atskiroji matavimo vertė) nuokrypis nuo projekte (sutartyje) nurodyto aukščio negali skirtis daugiau kaip nurodyta VII−X skyrių ketvirtuosiuose skirsniuose;
36.2. matuojant paviršiaus nelygumus 3 m ilgio liniuote, prošvaisos po ja neturi būti didesnės kaip nurodyta VII−IX skyrių ketvirtuosiuose skirsniuose;
VII SKYRIUS
APSAUGINIAI ŠALČIUI ATSPARŪS IR ŠALČIUI NEJAUTRIŲ MEDŽIAGŲ SLUOKSNIAI
PIRMASIS SKIRSNIS
PAGRINDINIAI SLUOKSNIŲ ĮRENGIMO NURODYMAI
38. AŠAS ir ŠNS turi būti taip suformuoti ir įrengti, kad įrengimo ir naudojimo metu nepriekaištingai atliktų vandens nuleidimo funkciją. Iškasų ruožuose šie sluoksniai turi siekti šoninius vandens nuleidimo įrenginius (griovio šlaitus) arba drenažus, o pylimų ruožuose – drenažus arba šlaitus. Aukštis nuo kelio griovio dugno iki AŠAS arba ŠNS apačios turi būti ne mažesnis kaip 0,2 m.
39. Kai kelio išilginiame profilyje yra įgaubtos vertikaliosios kreivės, įvertinus vandens kaupimosi gradientą, AŠAS ir ŠNS storis per visą žemės sankasos plotį turi būti, įskaitant įrengtą drenažą, tiek padidinamas, kad nesusidarytų jokios patvankos. Storesnis sluoksnis įrengiamas ne trumpesniame kaip 10 m ilgio ruože į abi puses nuo žemiausio taško.
40. AŠAS sluoksnio viršutinėje 20 cm dalyje naudojamų nesurištųjų mišinių granuliometrinė sudėtis turi atitikti techninių reikalavimų aprašo TRA SBR 19 [6.9] reikalavimus. AŠAS ir ŠNS naudojamų gruntų granuliometrinė sudėtis turi atitikti techninių reikalavimų aprašo TRA SBR 19 [6.9] reikalavimus.
41. Jeigu gruntinis vanduo gali pakilti iki žemės sankasos viršaus, turi būti užtikrinamas filtravimo stabilumas tarp AŠAS arba ŠNS ir žemės sankasos iš supilto arba natūralaus grunto, ypač jeigu pastarieji nėra sustiprinti. Filtravimo stabilumo sąlygai patikrinti projektavimo metu turi būti naudojama Terzaghi taisyklė:
, (1)
čia:
D15 – sieto akučių dydis (mm), per kurį prabyra 15 masės % AŠAS arba ŠNS sluoksnio medžiagos dalelių;
d85 – sieto akučių dydis (mm), per kurį prabyra 85 masės % supilto arba natūralaus grunto (posluoksnio) dalelių.
42. Jeigu filtravimo stabilumo sąlyga netenkinama, tarp AŠAS arba ŠNS ir supilto arba natūralaus grunto sluoksnių turi būti numatomas žemės sankasos gruntų pagerinimas arba sustiprinimas, arba numatoma atskyrimo, filtravimo ir apsaugos funkcijas atliekanti neaustinė geotekstilė, kuri turi atitikti techninių reikalavimų aprašo TRA GEOSINT ŽD 13 [6.3] reikalavimus.
43. Kai numatoma, kad gali būti neįvykdyti sutankinimo reikalavimai, nurodyti 1 lentelėje, ir (arba) nebus pasiektas reikalaujamas deformacijos modulis, tai turi būti numatoma viena iš priemonių:
ANTRASIS SKIRSNIS
NESURIŠTIEJI MIŠINIAI IR GRUNTAI
TREČIASIS SKIRSNIS
ĮRENGIMAS
46. AŠAS ir ŠNS turi būti taip įrengti ir sutankinti, kad jų laikomosios gebos ir sutankinimo savybės būtų kuo vienodesnės. Be to, nesurištieji mišiniai arba gruntai turi būti taip išpilami ir paskleidžiami, kad neišsiskirstytų frakcijomis (neįvyktų segregacija). Tinkamumo bandymais turi būti nustatytas toks nesurištųjų mišinių arba gruntų drėgnis, kad įrengus ir sutankinus sluoksnį būtų galima pasiekti reikalaujamą sutankinimo rodiklį DPr.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
REIKALAVIMAI
47. AŠAS ir ŠNS sluoksniai turi būti taip įrengti, kad atitiktų VI skyriaus trečiojo skirsnio reikalavimus.
48. Granuliometrinei sudėčiai ir smulkiųjų dalelių kiekiui taikomi šie reikalavimai:
48.1. įrengto ir sutankinto AŠAS viršutinės 20 cm storio dalies nesurištajam mišiniui galioja taisyklių 2 priede pateiktos granuliometrinės sudėties ribinės vertės, o gruntui – techninių reikalavimų apraše TRA SBR 19 [6.9] nurodyti reikalavimai dalelių, prabyrančių pro 2 mm akučių sietą, kiekiui ir dalelių, didesnių kaip 63 mm, kiekiui;
48.2. įrengto ir sutankinto AŠAS apatinės dalies ir ŠNS nesurištajam mišiniui galioja techninių reikalavimų apraše TRA SBR 19 [6.9] nurodyti reikalavimai stambesniųjų dalelių kiekiui, tačiau nesurištojo mišinio dalelių, prabyrančių pro sietą, kurio akutės dydis D, kiekis gali viršyti 99 masės % (žr. 2 priedą);
48.3. įrengto ir sutankinto AŠAS apatinės dalies ir ŠNS gruntui – techninių reikalavimų apraše TRA SBR 19 [6.9] nurodyti reikalavimai dalelių, didesnių kaip 63 mm, kiekiui;
48.4. smulkiųjų dalelių <0,063 mm kiekis įrengtame ir sutankintame AŠAS ir ŠNS sluoksnyje turi būti ne didesnis kaip 7 masės %;
49. Jeigu įrengto ir sutankinto AŠAS ir ŠNS nesurištojo mišinio dalelių, prabyrančių pro sietą, kurio akutės dydis 1,4 D, kiekis nustatytas ≥ 99 masės %, tačiau ≤ 100 masės %, tai nėra laikoma defektu.
50. Įrengto ir sutankinto AŠAS apatinės dalies ir ŠNS pralaidumo vandeniui koeficientas k10 turi atitikti techninių reikalavimų aprašo TRA SBR 19 [6.9] reikalavimus, atsižvelgiant į sutankinimo rodiklio DPr reikalavimus nurodytus 1 lentelėje. Jeigu smulkiųjų dalelių < 0,063 mm kiekis įrengtame sluoksnyje yra ne didesnis kaip 3 masės %, tai pralaidumo vandeniui koeficiento k10 nustatyti nereikia.
51. Sutankinimo rodikliui DPr ir deformacijos moduliui EV2 taikomi šie reikalavimai:
1 lentelė. Mažiausi nesurištųjų mišinių ir gruntų, naudojamų AŠAS ir ŠNS sluoksniams, sutankinimo rodiklio DPr reikalavimai
|
Sluoksnio pavadinimas |
Nesurištieji mišiniai ir gruntai pagal TRA SBR 19 [6.9] |
Sutankinimo rodiklis DPr, % |
|
|
Dangų konstrukcijų klasės |
|||
|
DK 100–DK 0,3 |
DK 0,11) |
||
|
1. AŠAS viršutinė 20 cm storio dalis |
0/5 užpildai, nuo 0/5 iki 0/63 nesurištieji mišiniai ir gruntai, kurių grupė ŽG ir ŽP |
103 |
100 |
|
2. AŠAS apatinė dalis ir ŠNS |
nuo 0/2 iki 0/5 užpildai, nuo 0/5 iki 0/63 nesurištieji mišiniai ir gruntai, kurių grupė ŽG, ŽP, ŽB, SG, SP ir SB |
100 |
|
|
1) taip pat taikoma mažo eismo intensyvumo supaprastintoms dangų konstrukcijoms ir pėsčiųjų ir dviračių takų dangų konstrukcijoms. |
|||
51.2. AŠAS ir ŠNS sutankinimo rodiklis DPr gali būti įvertintas netiesiogiai, t. y. pagal deformacijos modulių santykį EV2/EV1, nustatytą pagal standartą LST 1360-5 taikant statinio apkrovimo plokšte bandymą. Esant reikalaujamai sutankinimo rodiklio DPr ³ 103 % vertei, DK 100–DK 0,3 klasių dangų konstrukcijoms deformacijos modulių santykio EV2/EV1 vertė turi būti ≤ 2,2. Esant reikalaujamai sutankinimo rodiklio DPr ≥100 % vertei, DK 0,11) dangų konstrukcijoms deformacijos modulių santykio EV2/EV1 vertė turi būti ≤ 2,5. Didesnė kaip 2,2 arba 2,5 santykio EV2/EV1 vertė yra leistina, kai EV1 vertė sudaro ne mažiau kaip 0,6 reikalaujamos EV2 vertės;
51.3. priklausomai nuo taikomos konkrečios dangos konstrukcijos pagal kelių projektavimo taisykles KPT SDK 19 [6.7] AŠAS deformacijos modulio EV2 vertė DK 100–DK 1 klasės dangų konstrukcijų atveju turi būti ne mažesnė kaip 120 MPa arba 100 MPa;
51.4. priklausomai nuo taikomos konkrečios dangos konstrukcijos pagal kelių projektavimo taisykles KPT SDK 19 [6.7] AŠAS deformacijos modulio EV2 vertė DK 0,3–DK 0,1 klasės ir mažo eismo intensyvumo kelių supaprastintų dangų konstrukcijų atveju turi būti ne mažesnė kaip 100 MPa arba 80 MPa;
Sluoksnio profilio padėtis
52. Sluoksnio profilio padėčiai taikomi šie reikalavimai:
52.1. aukščio nuokrypiai nuo projekte (sutartyje) nurodyto aukščio neturi skirtis daugiau kaip ±2,0 cm. Jei dėl AŠAS ir ŠNS sluoksnių pakloto didesnio storio sluoksnio viršaus aukštis yra didesnis kaip +2,0 cm už projekte (sutartyje) nurodytą aukštį, tai nėra laikoma defektu.
Sluoksnio plotis
Sluoksnio lygumas
Sluoksnio storis
55. Sluoksnio storiui taikomi šie reikalavimai:
55.1. įrengto ir sutankinto sluoksnio faktinis storis (atskirųjų verčių vidurkis) neturi būti daugiau kaip 2,0 cm mažesnis už projekte (sutartyje) nurodytą storį. Vidurkiui skaičiuoti nepriimamos daugiau kaip 3,0 cm viršijančios projekte (sutartyje) nurodytą sluoksnio storį atskirosios vertės. Tokiu atveju vidurkiui skaičiuoti imama sluoksnio storio atskiroji vertė, kurią sudaro projekte (sutartyje) nurodyto sluoksnio storio ir 3,0 cm storio suma;
VIII SKYRIUS
ŽVYRO IR SKALDOS PAGRINDO SLUOKSNIAI
PIRMASIS SKIRSNIS
PAGRINDINIAI SLUOKSNIŲ ĮRENGIMO NURODYMAI
57. Jeigu DK 100–DK 2 klasių dangų konstrukcijose betono danga klojama tiesiogiai ant skaldos pagrindo sluoksnio, tai šiam pagrindui įrengti turi būti naudojamas nesurištasis mišinys atitinkantis techninių reikalavimų aprašo TRA SBR 19 [6.9] 5 lentelės ir 9 lentelės reikalavimus.
58. Pagrindo sluoksnius įrengiant po trinkelių danga, reikia atsižvelgti į šias nuostatas:
58.1. Trinkelių dangos pasluoksnio medžiagos neturi įsiskverbti į pagrindo sluoksnį, todėl pagrindo sluoksniui turi būti naudojamas geros sanklodos nesurištasis mišinys. Ši savybė įrodoma, kai pagrindo sluoksnio vienodumo koeficientas yra:
, (2)
čia:
D60 – sieto akučių dydis (mm), per kurį prabyra 60 masės % pagrindo sluoksnio medžiagos dalelių;
D10 – sieto akučių dydis (mm), per kurį prabyra 10 masės % pagrindo sluoksnio medžiagos dalelių.
58.2. pagrindo sluoksniui turi būti numatomas toks nesurištasis mišinys, kuris užtikrintų, kad ant jo įrengto trinkelių dangos pasluoksnio medžiagos neįsiplautų į pagrindo sluoksnį. Dėl šios priežasties pagrindo sluoksnio ir trinkelių dangos pasluoksnio medžiagos turi būti taip suderinamos tarpusavyje, kad būtų užtikrinamas tinkamas filtravimo stabilumas viena kitos atžvilgiu. Filtravimo stabilumas įrodomas, kai įvykdomos šios sąlygos:
, (3)
, (4)
čia:
D15, D50 – sieto akučių dydis (mm), per kurį prabyra atitinkamai 15 masės % arba 50 masės % trinkelių dangos pasluoksnio medžiagos dalelių;
d85, d50 – sieto akučių dydis (mm), per kurį prabyra atitinkamai 85 masės % arba 50 masės %pagrindo sluoksnio medžiagos dalelių.
ANTRASIS SKIRSNIS
NESURIŠTIEJI MIŠINIAI
59. SPS ir ŽPS įrengti naudojamiems nesurištiesiems mišiniams taikomi techninių reikalavimų aprašo TRA SBR 19 [6.9] reikalavimai.
60. SPS ir ŽPS, kurių projektinis storis 20 cm ir didesnis, naudojami 0/32, 0/45 arba 0/56 frakcijos nesurištieji mišiniai, o kurių projektinis storis 15 cm, naudojami 0/32 arba 0/45 frakcijos nesurištieji mišiniai.
TREČIASIS SKIRSNIS
ĮRENGIMAS
63. SPS ir ŽPS turi būti taip įrengti ir sutankinti, kad jų laikomosios gebos ir sutankinimo savybės būtų kuo vienodesnės. Be to, nesurištieji mišiniai turi būti taip iškraunami ir paklojami, kad neišsiskirstytų atskiromis frakcijomis (neįvyktų segregacija). Laikinas nesurištųjų mišinių sandėliavimas darbų zonoje nerekomenduojamas. Nesurištasis mišinys turi būti optimalaus drėgnio, parinkto remiantis tinkamumo bandymu, kad mišinį klojant ir tankinant būtų pasiektas reikalaujamas sluoksnio sutankinimo rodiklis DPr.
64. Įrengiant pagrindo sluoksnį, nesurištąjį mišinį rekomenduojama kloti klotuvu arba greideriu, kurie turi įrengtą automatinę sluoksnio aukščio reguliavimą sistemą.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
REIKALAVIMAI
66. SPS ir ŽPS sluoksniai turi būti taip įrengti, kad atitiktų VI skyriaus trečiojo skirsnio reikalavimus.
67. Granuliometrinei sudėčiai ir smulkiųjų dalelių kiekiui taikomi šie reikalavimai:
67.1. įrengto ir sutankinto SPS ir ŽPS nesurištajam mišiniui galioja taisyklių 3 priede pateiktos granuliometrinės sudėties ribinės vertės;
68. Jeigu įrengto ir sutankinto SPS ir ŽPS nesurištojo mišinio dalelių, prabyrančių pro sietą, kurio akutės dydis 1,4 D, kiekis nustatytas ≥ 99 masės %, tačiau ≤ 100 masės %, tai nėra laikoma defektu.
69. Trupintųjų ir skaldytųjų dalelių santykinis kiekis (tik SPS) turi atitikti techninių reikalavimų aprašo TRA UŽPILDAI 19 [6.8] reikalavimus.
70. Dalelių atsparumas trupinimui turi atitikti techninių reikalavimų aprašo TRA SBR 19 [6.9] ir TRA UŽPILDAI 19 [6.8] reikalavimus.
71. Dalelių atsparumas smūgiams turi atitikti techninių reikalavimų aprašo TRA SBR 19 [6.9] reikalavimus.
72. Sutankinimo rodikliui DPr ir deformacijos moduliui EV2 taikomi šie reikalavimai:
72.2. SPS ir ŽPS sluoksnio sutankinimo rodiklis DPr gali būti įvertintas netiesiogiai, t. y. pagal deformacijos modulių santykį EV2/EV1, nustatytą pagal standartą LST 1360-5 [6.24] taikant statinio apkrovimo plokšte bandymą. Esant reikalaujamai sutankinimo rodiklio DPr ≥ 103 % vertei, deformacijos modulių santykio EV2/EV1 vertė turi būti ≤ 2,2;
72.3. priklausomai nuo taikomos konkrečios dangos konstrukcijos pagal kelių projektavimo taisykles KPT SDK 19 [6.7] SPS ir ŽPS deformacijos modulio Ev2 vertė DK 100−DK 1 klasės dangų konstrukcijų atveju turi būti ne mažesnė kaip 150 MPa arba 180 MPa.
72.4. priklausomai nuo taikomos konkrečios dangos konstrukcijos pagal kelių projektavimo taisykles KPT SDK 19 [6.7] SPS ir ŽPS deformacijos modulio Ev2 vertė DK 0,3−DK 0,1 klasės ir mažo eismo intensyvumo kelių supaprastintų dangų konstrukcijų atveju turi būti ne mažesnė kaip 120 MPa;
Sluoksnio profilio padėtis
73. Sluoksnio profilio padėčiai taikomi šie reikalavimai:
73.1. aukščio nuokrypiai nuo projekte (sutartyje) nurodyto aukščio neturi skirtis daugiau kaip ±2,0 cm. Jei dėl AŠAS, ŠNS, SPS ir ŽPS sluoksnių pakloto didesnio storio sluoksnio viršaus aukštis yra didesnis kaip +2,0 cm už projekte (sutartyje) nurodytą aukštį, tai nėra laikoma defektu;
Sluoksnio plotis
Sluoksnio lygumas
Sluoksnio storis
76. Sluoksnio storiui taikomi šie reikalavimai:
76.1. įrengto ir sutankinto sluoksnio faktinis storis (atskirųjų verčių vidurkis) neturi būti daugiau kaip 1,0 cm mažesnis už projekte (sutartyje) nurodytą storį. Vidurkiui skaičiuoti nepriimamos daugiau kaip 2,0 cm viršijančios projekte (sutartyje) nurodytą sluoksnio storį atskirosios vertės. Tokiu atveju vidurkiui skaičiuoti imama sluoksnio storio atskiroji vertė, kurią sudaro projekte (sutartyje) nurodyto sluoksnio storio ir 2,0 cm storio suma;
IX SKYRIUS
DANGOS SLUOKSNIAI BE RIŠIKLIŲ
PIRMASIS SKIRSNIS
PAGRINDINIAI SLUOKSNIŲ ĮRENGIMO NURODYMAI
79. Kitais naudojimo atvejais, pavyzdžiui, keliams pritaikytiems natūraliai aplinkai (parkų keliams, privažiavimams prie gamtos paminklų ir pan.) įrengti, DSBR gali būti įrengiami iš nerūšiuoto užpildo arba jų mišinių. Reikalavimai tokiam užpildui arba jų mišiniams turi būti nustatyti techninėse specifikacijose.
ANTRASIS SKIRSNIS
NESURIŠTIEJI MIŠINIAI
TREČIASIS SKIRSNIS
ĮRENGIMAS
82. DSBR nesurištojo mišinio stambiausias grūdelis neturi viršyti 32 mm. Dangoms, numatomoms naudoti dviračių takams, nesurištojo mišinio stambiausias grūdelis neturi viršyti 16 mm.
83. DSBR storis priklauso nuo posluoksnio struktūros. DSBR projektinis storis turi būti ne mažesnis kaip 5 cm, išskyrus pėsčiųjų ir dviračių takus, kur turi būti ne mažesnis kaip 4 cm.
84. Nesurištasis mišinys turi būti taip iškraunamas ir paskleidžiamas, kad jis neišsiskirstytų frakcijomis (neįvyktų segregacija). Išsiskirsčiusias frakcijomis medžiagas draudžiama naudoti.
85. Nesurištasis mišinys turi būti optimalaus drėgnio, parinkto remiantis tinkamumo bandymu, ir tolygiai vienu sluoksniu paklojamas bei sutankinamas.
86. DSBR turi būti taip įrengtas ir sutankintas, kad būtų garantuotas tolygus paviršiaus vientisumas, o profilis užtikrintų greitą paviršinio vandens nuleidimą.
88. Dangoje negali būti trumpoje atkarpoje reguliariai pasikartojančių nelygumų tiek skersine, tiek išilgine kryptimi.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
REIKALAVIMAI
90. DSBR sluoksnis turi būti įrengtas taip, kad atitiktų VI skyriaus trečiojo skirsnio reikalavimus.
91. Granuliometrinei sudėčiai ir smulkiųjų dalelių kiekiui taikomi šie reikalavimai:
91.1. įrengto ir sutankinto DSBR nesurištajam mišiniui galioja taisyklių 4 priede pateiktos granuliometrinės sudėties ribinės vertės;
92. Jeigu įrengto ir sutankinto DSBR nesurištojo mišinio dalelių, prabyrančių pro sietą, kurio akutės dydis 1,4 D, kiekis nustatytas ≥ 99 masės %, tačiau ≤ 100 masės %, tai nėra laikoma defektu.
93. Trupintųjų ir skaldytųjų dalelių santykinis kiekis turi atitikti techninių reikalavimų aprašo TRA UŽPILDAI 19 [6.8] reikalavimus.
94. Dalelių atsparumas trupinimui turi atitikti techninių reikalavimų aprašo TRA UŽPILDAI 19 [6.8] reikalavimus.
Sluoksnio profilio padėtis
95. Sluoksnio profilio padėčiai taikomi šie reikalavimai:
95.1. aukščio nuokrypiai nuo projekte (sutartyje) nurodyto aukščio neturi skirtis daugiau kaip ±2,0 cm. Jei dėl AŠAS, ŠNS, SPS, ŽPS ir DSBR sluoksnių pakloto didesnio storio sluoksnio viršaus aukštis yra didesnis kaip +2,0 cm už projekte (sutartyje) nurodytą aukštį, tai nėra laikoma defektu;
Sluoksnio plotis
Sluoksnio lygumas
Sluoksnio storis
98. Sluoksnio storiui taikomi šie reikalavimai:
98.1. įrengto ir sutankinto sluoksnio faktinis storis (atskirųjų verčių vidurkis) neturi būti daugiau kaip 0,0 cm mažesnis už projekte (sutartyje) nurodytą storį. Vidurkiui skaičiuoti nepriimamos daugiau kaip 1,5 cm viršijančios projekte (sutartyje) nurodytą sluoksnio storį atskirosios vertės. Tokiu atveju vidurkiui skaičiuoti imama sluoksnio storio atskiroji vertė, kurią sudaro projekte (sutartyje) nurodyto sluoksnio storio ir 1,5 cm storio suma;
X SKYRIUS
KELKRAŠČIO SLUOKSNIAI
PIRMASIS SKIRSNIS
KELKRAŠČIO SLUOKSNIŲ ĮRENGIMO NURODYMAI
99. Įrengiant kelkraščio apatinį ir (arba) viršutinį sluoksnius turi būti atsižvelgta į V skyriaus nuostatas.
100. Kai kelkraščio projektinis plotis ≤ 1,00 m, išskyrus AM ir I kategorijos kelius, ir nėra numatoma įrengti drenažus tai AŠAS, ŠNS, SPS ir ŽPS projektuojamas iki šlaito, kaip nurodyta 6 paveiksle.
101. Kitais atvejais SPS ir ŽPS projektuojamas ne mažiau kaip 35 cm platesnis už asfalto pagrindo (pagrindo-dangos) sluoksnį į abi kelio puses, kaip nurodyta 7 paveiksle.
ANTRASIS SKIRSNIS
NESURIŠTIEJI MIŠINIAI IR GRUNTAI
103. Kelkraščių apatinės dalies įrengimui naudojamiems nesurištiesiems mišiniams ir gruntams pagal standartą LST 1331 [6.22] taikomi techninių reikalavimų aprašo TRA SBR 19 [6.9] reikalavimai.
TREČIASIS SKIRSNIS
ĮRENGIMAS
105. Kelkraščių apatinio ir viršutinio sluoksnio įrengimo darbai atliekami pagal VI skyriaus antrojo skirsnio nurodymus.
106. Kelkraščio apatinis sluoksnis turi būti taip įrengtas ir sutankintas, kad būtų pasiektos kuo vienodesnės kelkraščio viršutinio sluoksnio laikomosios gebos ir sutankinimo savybės.
107. Kelkraščio apatinio ir viršutinio sluoksnio nesurištieji mišiniai ir gruntai turi būti taip iškraunami ir paklojami, kad neišsiskirstytų atskiromis frakcijomis (neįvyktų segregacija). Laikinas nesurištųjų mišinių sandėliavimas darbų zonoje nerekomenduojamas. Kelkraščio viršutinio sluoksnio nesurištasis mišinys turi būti optimalaus drėgnio, parinkto remiantis tinkamumo bandymu, kad mišinį klojant ir tankinant būtų pasiektas reikalaujamas sluoksnio sutankinimo rodiklis DPr.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
REIKALAVIMAI
109. Kelkraščio apatinis ir viršutinis sluoksniai turi būti taip įrengti, kad atitiktų VI skyriaus trečiojo skirsnio reikalavimus.
110. Granuliometrinei sudėčiai ir smulkiųjų dalelių kiekiui taikomi šie reikalavimai:
110.1. įrengto ir sutankinto kelkraščio viršutinio sluoksnio nesurištajam mišiniui galioja taisyklių 4 priede pateiktos granuliometrinės sudėties ribinės vertės;
111. Jeigu įrengto ir sutankinto kelkraščio viršutinio sluoksnio nesurištojo mišinio dalelių, prabyrančių pro sietą, kurio akutės dydis 1,4 D, kiekis nustatytas ≥ 99 masės %, tačiau ≤ 100 masės %, tai nėra laikoma defektu.
112. Trupintųjų ir skaldytųjų dalelių santykinis kiekis įrengtame kelkraščio viršutiniame sluoksnyje turi atitikti techninių reikalavimų aprašo TRA SBR 19 [6.9] ir TRA UŽPILDAI 19 [6.8] reikalavimus.
114. Kelkraščio apatinio ir viršutinio sluoksnio sutankinimo rodiklis DPr gali būti įvertintas netiesiogiai, t. y. pagal deformacijos modulių santykį EV2/EV1, nustatytą pagal standartą LST 1360-5 [6.24] taikant statinio apkrovimo plokšte bandymą arba pagal dinaminį deformacijos modulį Evd, naudojant perskaičiavimą pagal grunto rūšį, nustatytą pagal standartą LST 1331 [6.22]. Esant reikalaujamai sutankinimo rodiklio DPr ≥ 100 % vertei, deformacijos modulių santykio EV2/EV1 vertė turi būti ≤ 2,5.
Sluoksnio profilio padėtis
115. Kelkraščio viršutinio sluoksnio skersinių nuolydžių nuokrypiai nuo projekte (sutartyje) nurodytų skersinių nuolydžių neturi skirtis daugiau kaip ±0,5 % (absoliut.).
116. Iš nesurištojo mišinio įrengto ir sutankinto kelkraščio viršutinio sluoksnio paviršius ties dangos ir kelkraščio briauna turi būti –2,0 cm žemesnis už dangos paviršių, o kelkraščio viršutiniam sluoksniui naudojant skaldažolę arba dirvožemį –3,0 cm žemesnis už dangos paviršių. Leistinasis nuokrypis nuo nurodyto aukščio turi būti ne didesnis kaip ±1,0 cm.
XI SKYRIUS
BANDYMAI
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDRIEJI NURODYMAI
118. Bandymai skirstomi į:
– tinkamumo bandymus;
– vidinės kontrolės bandymus;
– kontrolinius bandymus.
ANTRASIS SKIRSNIS
TINKAMUMO BANDYMAI
Bendrosios nuostatos
120. Tinkamumo bandymai ir kokybės kontrolė turi būti vykdomi atsižvelgiant į techninių reikalavimų aprašų TRA UŽPILDAI 19 [6.8] ir TRA SBR 19 [6.9] nuostatas.
121. Tinkamumo bandymus sudaro tokie bandymai, kuriais įrodomas užpildų, nesurištųjų mišinių ir gruntų tinkamumas numatytai naudojimo paskirčiai, atitinkančiai projekto (sutarties) reikalavimus.
122. Rangovas, prieš pradėdamas darbus, turi pats įsitikinti ir užsakovui įrodyti numatytų naudoti užpildų, nesurištųjų mišinių ir gruntų tinkamumą. Užpildų ir nesurištųjų mišinių tinkamumui įrodyti turi būti pateikta eksploatacinių savybių deklaracija ir, jeigu reikia, bandymų protokolai. Gruntų tinkamumui įrodyti turi būti pateikti bandymų protokolai.
123. Keičiantis nesurištųjų mišinių, užpildų ir gruntų rūšims bei savybėms, tinkamumas turi būti įrodomas pakartotinai.
Nesurištieji mišiniai
125. Tinkamumo bandymai grindžiami gamintojo įrodymu, kad nesurištieji mišiniai atitinka techninių reikalavimų aprašo TRA SBR 19 [6.9] reikalavimus ir yra tinkami naudoti AŠAS, ŠNS SPS, ŽPS ir DSBR įrengimui pagal šias taisykles.
126. Nesurištojo mišinio tinkamumo bandymų duomenis, įskaitant eksploatacinių savybių deklaraciją, turi sudaryti:
– rūšis ir kilmė (gamybos vieta);
– granuliometrinė sudėtis;
– Proktoro tankis;
– vandens kiekis (WPr);
– pralaidumas vandeniui (tik AŠAS apatinė dalis ir ŠNS);
– trupintųjų ir skaldytųjų dalelių santykinis kiekis (tik SPS, DSBR ir kelkraščio viršutiniam sluoksniui);
– atsparumas trupinimui (tik SPS, ŽPS ir DSBR);
– atsparumas smūgiams (tik SPS ir ŽPS);
– laikomosios gebos Kalifornijos rodiklis (CBR vertė) (tik SPS po betono danga).
Gruntai
127. Gruntams pagal standartą LST 1331 [6.22] turi būti atlikti tinkamumo bandymai, kuriais įrodoma, kad gruntai atitinka techninių reikalavimų aprašo TRA SBR 19 [6.9] reikalavimus ir yra tinkami naudoti AŠAS ir ŠNS įrengimui pagal šias taisykles.
TREČIASIS SKIRSNIS
VIDINĖS KONTROLĖS BANDYMAI
129. Vidinės kontrolės bandymus sudaro tokie bandymai, kuriuos atlieka rangovas arba jo įgaliotinis, kad būtų užtikrinama nesurištųjų mišinių ir gruntų savybių bei atliktų darbų atitiktis projekte (sutartyje) nurodytiems reikalavimams.
130. Rangovas turi atlikti vidinės kontrolės bandymus reikalaujamu tikslumu ir apimtimi. Jeigu nustatomi nuokrypiai nuo projekto (sutarties) reikalavimų, priežastys, lemiančios nuokrypius, turi būti tuoj pat pašalinamos.
131. Užsakovui ar techniniam prižiūrėtojui pareikalavus, būtina pateikti vidinės kontrolės bandymų rezultatus.
Vidinės kontrolės bandymų rūšys ir apimtys
132. Užbaigus įrengti AŠAS, ŠNS, SPS ir ŽPS, turi būti atlikti šie bandymai:
132.1. profilio atitiktis projekte (sutartyje) nurodytam:
– aukščiai tikrinami ne rečiau kaip kas 50 m;
– skersiniai nuolydžiai tikrinami ne rečiau kaip kas 50 m;
132.5. granuliometrinė sudėtis ir smulkiųjų dalelių kiekis tikrinamas, bandymams imant ne mažiau kaip vieną ėminį kiekvieniems 2000 m2;
132.6. pralaidumo vandeniui koeficientas k10 (tik AŠAS apatinė dalis ir ŠNS) tikrinamas, bandymams imant ne mažiau kaip vieną ėminį kiekvieniems 2000 m2;
132.7. sutankinimo rodiklis DPr (arba deformacijos modulių santykis EV2/EV1) tikrinamas, bandymams imant ne mažiau kaip vieną ėminį arba atliekant ne mažiau kaip vieną matavimą kiekvieniems 1500 m2;
133. Galimas alternatyvaus metodo taikymas sutankinimo rodiklio DPr ir deformacijos modulio EV2 pasiekimo įrodymui – atliekant matavimus lengvo krentančio svorio deflektometru (angl., Light Falling Weight Deflectometer (LFWD)) arba krentančio svorio deflektometru (angl., Falling Weight Deflectometer (FWD)). Šiuo atveju taikomas M2 (greitųjų matavimų) metodas pagal įrengimo taisykles ĮT ŽS 17 [6.6]. Vidinei kontrolei atliekant matavimus LFWD ir (arba) FWD visi matavimų duomenys turi būti konvertuoti į deformacijos modulį EV2, arba sutankinimo laipsnį, išreikštą procentais (%).
134. Užbaigus įrengti DSBR, turi būti atlikti šie bandymai:
134.1. profilio atitiktis projekte (sutartyje) nurodytam:
– aukščiai tikrinami ne rečiau kaip kas 50 m;
– skersiniai nuolydžiai tikrinami ne rečiau kaip kas 50 m;
135. Užbaigus rengti kelkraščio apatinį sluoksnį, turi būti atlikti šie bandymai:
136. Užbaigus rengti kelkraščio viršutinį sluoksnį, turi būti atlikti šie bandymai:
136.1. profilio atitiktis projekte (sutartyje) nurodytam:
– aukščiai tikrinami ne rečiau kaip kas 50 m;
– skersiniai nuolydžiai tikrinami ne rečiau kaip kas 50 m;
136.4. granuliometrinė sudėtis ir smulkiųjų dalelių kiekis tikrinamas, bandymams imant ne mažiau kaip vieną ėminį kiekvieniems 1000 m2;
2 lentelė. Įrengtų pagrindo sluoksnių be rišiklių vidinės kontrolės bandymų rūšys ir apimtys
| Pagrindo sluoksnis be rišiklių
Bandymų rūšys |
Bandymų ir matavimų kiekis 1) 2) |
AŠAS |
ŠNS |
ŽPS |
SPS |
DSBR |
Kelkraščio apatinis sluoksnis |
Kelkraščio viršutinis sluoksnis |
| 1. Įrengtas sluoksnis |
||||||||
| 1.1. Aukštis |
ne rečiau kaip kas 50 m |
× |
× |
× |
× |
× |
|
× |
| 1.2. Skersinis nuolydis |
ne rečiau kaip kas 50 m |
× |
× |
× |
× |
× |
|
× |
| 1.3. Plotis |
ne rečiau kaip kas 50 m |
× |
× |
× |
× |
× |
|
× |
| 1.4. Lygumas skersine ir išilgine kryptimis |
ne rečiau kaip kas 50 m |
× |
× |
× |
× |
× |
|
|
| 1.5. Storis |
ne rečiau kaip kas 50 m |
× |
× |
× |
× |
× |
|
× |
| 1.6. Granuliometrinė sudėtis ir smulkiųjų dalelių kiekis |
1 ėminys kiekvieniems 2000 m2 |
× |
× |
× |
× |
× |
|
|
| 1 ėminys kiekvieniems 1000 m2 |
|
|
|
|
|
|
× |
|
| 1.7. Pralaidumas vandeniui |
1 ėminys kiekvieniems 2000 m2 |
× |
× |
|
|
|
|
|
| 1.8. Sutankinimo rodiklis |
1 ėminys arba 1 matavimas kiekvieniems 1500 m2 |
× |
× |
× |
× |
|
|
|
| 1 ėminys arba 1 matavimas ne rečiau kaip kas 200 m |
|
|
|
|
|
× |
× |
|
| 1.9. Deformacijos modulis |
1 matavimas kiekvieniems 1500 m2 |
× |
|
× |
× |
|
|
|
| 1) Kai kelio ruožo, kuriame vykdomi darbai, ilgis arba plotas yra mažesnis kaip nurodytas mažiausias kontrolinis plotas ėminiui paimti ar matavimui atlikti, tai matavimai atliekami ir ėminiai imami nurodyta mažiausia apimtimi. Pavyzdys Nr.1: kelio ruožo ilgis − 200 m, SPS plotis − 4 m, plotas − 800m2. Reikalavimas granuliometrinės sudėties ir smulkiųjų dalelių kiekio tyrimui − ne mažiau kaip vienas ėminys kiekvieniems 2000 m2. Vadinasi turi būti paimtas bent vienas ėminys. Pavyzdys. Nr.2: kelio ruožo ilgis − 450 m, SPS plotis − 8 m, plotas − 3600m2. Reikalavimas granuliometrinės sudėties ir smulkiųjų dalelių kiekio tyrimui - ne mažiau kaip vienas ėminys kiekvieniems 2000 m2. Vadinasi turi būti paimti bent du ėminiai. Visais atvejais negali būti priduodamas nei vienas nepatikrintas plotas, t. y. priduodant mažais plotais, jie visais atvejais turi būti patikrinti vidinės kontrolės ir kontroliniais bandymais. 2) Platinant kelio pagrindo sluoksnius be rišiklių, nurodytas plotas, kuriam taikomas mažiausias ėminių ar matavimų skaičius, dalinamas iš dviejų. Tokiu atveju nurodyti ėminių ar matavimų kiekiai taikomi dvigubai mažesniam plotui. Pavyzdys: reikalavimas SPS granuliometrinės sudėties ir smulkiųjų dalelių kiekio tyrimui yra ne mažiau kaip vienas ėminys kiekvieniems 2000 m2. Pagrindo sluoksnių be rišiklių platinimo atveju, šis reikalavimas bus taikomas dvigubai mažesniam plotui, t. y. ne mažiau kaip vienas ėminys kiekvieniems 1000 m2. |
||||||||
KETVIRTASIS SKIRSNIS
KONTROLINIAI BANDYMAI
138. Šiame skirsnyje nurodytą bandymų skaičių galima didinti, atliekant bandymus ar matavimus būdingose vietose, kur techniniam prižiūrėtojui kyla įtarimų dėl sluoksnių be rišiklių įrengimo reikalavimų neįvykdymo.
Kontroliniai bandymai
139. Kontroliniai bandymai yra užsakovo bandymai, kuriais nustatoma, ar užpildų, nesurištųjų mišinių ir gruntų savybės ir užbaigti darbai atitinka projekto (sutarties) reikalavimus. Šių bandymų rezultatai yra darbų priėmimo pagrindas.
140. Ėminių ėmimą ir bandymus, kuriuos galima atlikti sluoksnio įrengimo ruože, atlieka užsakovas, techninis prižiūrėtojas arba užsakovo paskirta nepriklausoma akredituota bandymų laboratorija. Rangovas privalo sudaryti sąlygas ėminių paėmimui ir bandymų atlikimui.
141. Kontrolinius bandymus atlieka užsakovo paskirta nepriklausoma akredituota bandymų laboratorija.
142. Užbaigus įrengti AŠAS, ŠNS, SPS ir ŽPS, turi būti atlikti šios rūšies ir apimties kontroliniai bandymai:
142.1. profilio atitiktis projekte (sutartyje) nurodytam:
– aukščiai tikrinami ne rečiau kaip kas 100 m;
– skersiniai nuolydžiai tikrinami ne rečiau kaip kas 100 m;
142.5. granuliometrinė sudėtis ir smulkiųjų dalelių kiekis tikrinamas, bandymams imant ne mažiau kaip vieną ėminį kiekvieniems 6000 m2;
142.6. pralaidumo vandeniui koeficientas k10 (tik AŠAS apatinė dalis ir ŠNS) tikrinamas, bandymams imant ne mažiau kaip vieną ėminį kiekvieniems 6000 m2;
142.7. trupintųjų ir skaldytųjų dalelių santykinis kiekis (tik SPS) tikrinamas bandymams imant ne mažiau kaip vieną ėminį kiekvieniems 6000 m2;
142.8. atsparumas trupinimui (tik SPS ir ŽPS) tikrinamas bandymams imant ne mažiau kaip vieną ėminį kiekvieniems 6000 m2;
142.9. atsparumas smūgiams (tik SPS ir ŽPS) tikrinamas bandymams imant ne mažiau kaip vieną ėminį kiekvieniems 6000 m2;
142.10. laikomosios gebos Kalifornijos rodiklis (CBR vertė) (tik AŠAS, ŠNS ir SPS po betono danga) tikrinamas, bandymams imant ne mažiau kaip vieną ėminį kiekvieniems 12000 m2;
142.11. sutankinimo rodiklis DPr (arba deformacijos modulių santykis EV2/EV1) tikrinamas, bandymams imant ne mažiau kaip vieną ėminį arba atliekant ne mažiau kaip vieną matavimą kiekvieniems 4500 m2;
143. Užbaigus įrengti DSBR, turi būti atlikti šios rūšies ir apimties kontroliniai bandymai:
143.1. profilio atitiktis projekte (sutartyje) nurodytam:
– aukščiai tikrinami ne rečiau kaip kas 100 m;
– skersiniai nuolydžiai tikrinami ne rečiau kaip kas 100 m;
143.5. granuliometrinė sudėtis ir smulkiųjų dalelių kiekis tikrinamas, bandymams imant ne mažiau kaip vieną ėminį kiekvieniems 6000 m2;
143.6. trupintųjų ir skaldytųjų dalelių santykinis kiekis tikrinamas bandymams imant ne mažiau kaip vieną ėminį kiekvieniems 6000 m2;
144. Užbaigus įrengti kelkraščio viršutinį sluoksnį, turi būti atlikti šie bandymai:
144.1. profilio atitiktis projekte (sutartyje) nurodytam:
– aukščiai tikrinami ne rečiau kaip kas 100 m;
– skersiniai nuolydžiai tikrinami ne rečiau kaip kas 100 m;
144.4. granuliometrinė sudėtis ir smulkiųjų dalelių kiekis tikrinamas bandymams imant ne mažiau kaip vieną ėminį kiekvieniems 3000 m2;
3 lentelė. Įrengtų pagrindo sluoksnių be rišiklių kontrolinių bandymų rūšys ir apimtys
| Pagrindo sluoksnis be rišiklių
Bandymų rūšys |
Bandymų ir matavimų kiekis 1) 2) |
AŠAS |
ŠNS |
ŽPS |
SPS |
DSBR |
Kelkraščio apatinis sluoksnis |
Kelkraščio viršutinis sluoksnis |
| 1. Įrengtas sluoksnis |
||||||||
| 1.1. Aukštis |
ne rečiau kaip kas 100 m |
× |
× |
× |
× |
× |
|
× |
| 1.2. Skersinis nuolydis |
ne rečiau kaip kas 100 m |
× |
× |
× |
× |
× |
|
× |
| 1.3. Plotis |
ne rečiau kaip kas 100 m |
× |
× |
× |
× |
× |
|
× |
| 1.4. Lygumas skersine ir išilgine kryptimis |
ne rečiau kaip kas 100 m |
× |
× |
× |
× |
× |
|
|
| 1.5. Storis |
ne rečiau kaip kas 100 m |
× |
× |
× |
× |
× |
|
× |
| 1.6. Granuliometrinė sudėtis ir smulkiųjų dalelių kiekis |
1 ėminys kiekvieniems 6000 m2 |
× |
× |
× |
× |
× |
|
|
| 1 ėminys kiekvieniems 3000 m2 |
|
|
|
|
|
|
× |
|
| 1.7. Pralaidumas vandeniui |
1 ėminys kiekvieniems 6000 m2 |
× |
× |
|
|
|
|
|
| 1.8. Trupintųjų ir skaldytųjų dalelių santykinis kiekis |
1 ėminys kiekvieniems 6000 m2 |
|
|
|
× |
× |
|
|
| 1 ėminys kiekvieniems 3000 m2 |
|
|
|
|
|
|
× |
|
| 1.9. Atsparumas trupinimui |
1 ėminys kiekvieniems 6000 m2 |
|
|
× |
× |
× |
|
|
| 1.10. Atsparumas smūgiams |
1 ėminys kiekvieniems 6000 m2 |
|
|
× |
× |
|
|
|
| 1.11. Laikomosios gebos Kalifornijos rodiklis (CBR vertė) |
1 ėminys kiekvieniems 12000 m2 |
× |
× |
|
×3) |
|
|
|
| 1.12. Sutankinimo rodiklis |
1 ėminys arba 1 matavimas kiekvieniems 4500 m2 |
× |
× |
× |
× |
|
|
|
| 1.13. Deformacijos modulis |
1 matavimas kiekvieniems 4500 m2 |
× |
|
× |
× |
|
|
|
| 1) Kai kelio ruožo, kuriame vykdomi darbai, ilgis arba plotas yra mažesnis kaip nurodytas mažiausias kontrolinis plotas ėminiui paimti ar matavimui atlikti, tai matavimai atliekami ir ėminiai imami nurodyta mažiausia apimtimi. Pavyzdys Nr.1: kelio ruožo ilgis − 200 m, SPS plotis − 4 m, plotas − 800m2. Reikalavimas granuliometrinės sudėties ir smulkiųjų dalelių kiekio tyrimui − ne mažiau kaip vienas ėminys kiekvieniems 6000 m2. Vadinasi turi būti paimtas bent vienas ėminys. Pavyzdys. Nr.2: kelio ruožo ilgis − 1200 m, SPS plotis − 8 m, plotas − 9600m2. Reikalavimas granuliometrinės sudėties ir smulkiųjų dalelių kiekio tyrimui - ne mažiau kaip vienas ėminys kiekvieniems 6000 m2. Vadinasi turi būti paimti bent du ėminiai. Visais atvejais negali būti priduodamas nei vienas nepatikrintas plotas, t. y. priduodant mažais plotais, jie visais atvejais turi būti patikrinti vidinės kontrolės ir kontroliniais bandymais. 2) Platinant kelio pagrindo sluoksnius be rišiklių, nurodytas plotas, kuriam taikomas mažiausias ėminių ar matavimų skaičius, dalinamas iš dviejų. Tokiu atveju nurodyti ėminių ar matavimų kiekiai taikomi dvigubai mažesniam plotui. Pavyzdys: reikalavimas SPS granuliometrinės sudėties ir smulkiųjų dalelių kiekio tyrimui yra ne mažiau kaip vienas ėminys kiekvieniems 6000 m2. Pagrindo sluoksnių be rišiklių platinimo atveju, šis reikalavimas bus taikomas dvigubai mažesniam plotui, t. y. ne mažiau kaip vienas ėminys kiekvieniems 3000 m2. 3) Taikoma SPS po betono danga atveju. |
||||||||
Papildomi kontroliniai bandymai
146. Jeigu manoma, kad kontrolinių bandymų rezultatai nebūdingi visam bandymams priskirtam plotui, rangovas turi teisę prašyti atlikti papildomus kontrolinius bandymus. Tokiu atveju rangovas pateikia papildomų kontrolinių bandymų atlikimo vietų schemą bei bandymo metodų sąrašą. Užsakovui sutikus dėl papildomų kontrolinių bandymų atlikimo, ėminių ėmimo (bandymų) vietą ir priskiriamą ploto dalį nustato užsakovas.
148. Papildomų kontrolinių bandymų rezultatai nepakeičia jau atliktų kontrolinių bandymų rezultatų, tačiau juos papildo. Darbų priėmimą lemia pradinių ir papildomų kontrolinių bandymų nuo šiol jiems priskirtose plotų dalyse rezultatai.
Arbitražiniai tyrimai
150. Arbitražiniai (ginčo sprendimo tarp sutarties šalių) tyrimai – tai tam tikrų kontrolinių bandymų, kurių atlikimo kokybe (pavyzdžiui, remiantis savikontrolės tyrimais) abejoja užsakovas arba rangovas, pakartojimas.
151. Vieno iš sutarties partnerių pasiūlymu kontrolinius bandymus pakartoti pavedama nepriklausomai akredituotai bandymų laboratorijai, kuri neatliko vidinės kontrolės ir (arba) kontrolinių bandymų. Arbitražinių tyrimų rezultatai pakeičia kontrolinių bandymų rezultatus.
PENKTASIS SKIRSNIS
BANDYMŲ METODAI
153. Užpildų, gruntų ir nesurištųjų mišinių savybėms įrodyti galioja bandymų metodai, nurodyti techninių reikalavimų aprašuose TRA UŽPILDAI 19 [6.8] ir TRA SBR 19 [6.9].
154. Jeigu taikomi taisyklėse nenurodyti bandymų metodai, tai jie turi būti nurodyti techninėse specifikacijose.
Ėminių ėmimas
Granuliometrinė sudėtis
Proktoro tankis
157. Užpildams ir nesurištiesiems mišiniams Proktoro bandymas turi būti atliekamas pagal standartą LST EN 13286-2 [6.19].
Sausasis tankis
159. Įrengto ir sutankinto sluoksnio sausasis tankis ρd turi būti nustatomas pagal standarto LST 1360.6 [6.25] 10.2 punktą „Žiedo metodas“, 10.3 punktą „Pakeitimo smėliu metodas“ arba 10.4 punktą „Baliono metodas“.
Laikomosios gebos Kalifornijos rodiklis (CBR vertė)
Pralaidumas vandeniui
162. Pralaidumo vandeniui koeficientas k10 turi būti nustatomas pagal standartą LST EN ISO 17892-11 [6.21] prie reikalaujamo mažiausio sutankinimo rodiklio DPr. Pralaidumo vandeniui koeficientas k, nustatytas bandymo atlikimo metu leidžiant T temperatūros vandenį, turi būti perskaičiuotas 10 °C temperatūrai naudojant koregavimo koeficientą pagal standarte LST EN ISO 17892-11 [6.21] pateiktas formules.
Trupintųjų ir skaldytųjų dalelių santykinis kiekis
Atsparumas trupinimui
Atsparumas smūgiams
Sutankinimo rodiklis
166. Sutankinimo rodiklis DPr yra santykis įrengto ir sutankinto sluoksnio sausojo tankio ρd su Proktoro tankiu, išreikštas procentais.
Deformacijos modulis
Sluoksnio profilio padėtis
169. Sluoksnio profilio padėties atitiktis projektinei padėčiai tikrinama niveliuojant arba matuojant nuo valo nustatytais intervalais (atstumais).
Lygumas
171. Sluoksnio nelygumai skersine ir išilgine kryptimis turi būti tikrinamas 3 m ilgio liniuote pagal standartą LST EN 13036-7 [6.15].
XII SKYRIUS
DARBŲ PRIĖMIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
DARBŲ PRIĖMIMO TERMINAI
174. Užbaigtus darbus užsakovas arba techninis prižiūrėtojas turi priimti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų po raštiško pranešimo apie juos.
175. Darbų priėmimo terminas pratęsiamas, jeigu iš savo pusės rangovas dar nepateikė darbams įvertinti reikalingų rezultatų pagal sutartyje numatytus užpildų, nesurištųjų mišinių, gruntų bandymus arba paslėptų darbų aktų.
176. Jeigu iš savo pusės užsakovas galutiniam užbaigtų darbų įvertinimui nustatytu laiku dar nepateikė reikalingų bandymų rezultatų, tai jis naudojasi sutarties sąlygomis.
ANTRASIS SKIRSNIS
PRIEŠLAIKINIS NAUDOJIMAS
178. Užsakovas turi teisę darbą, darbo dalį priimti naudoti anksčiau sutartyje numatyto termino, tačiau užsakovas apie tokį savo sprendimą turi pranešti rangovui. Reikalingos priemonės turi būti suderinamos raštu.
179. Jeigu rangovas prašo priimti darbus anksčiau sutartyje numatyto termino, užsakovui dėl darbų priėmimo galioja šio skyriaus pirmajame skirsnyje nurodytas terminas.
TREČIASIS SKIRSNIS
RIBINIŲ VERČIŲ IR LEISTINŲJŲ NUOKRYPIŲ VIRŠIJIMAS (NEPASIEKIMAS)
181. Jeigu priimant darbus nustatomi VII–X skyriuose ir 2–4 prieduose nurodytų ribinių verčių ar leistinųjų nuokrypių viršijimai (nepasiekimai), tai laikoma defektu, kurį rangovas turi pašalinti, arba gali būti taikomos išskaitos.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
DEFEKTŲ VALDYMAS IR IŠSKAITOS
183. Užsakovas turi teisę, remdamasis šių taisyklių 1 priedu ir rangovui sutikus, padaryti išskaitas, kai nesilaikoma AŠAS viršutinės 20 cm storio dalies, AŠAS apatinės dalies, ŠNS, SPS, ŽPS ir DSBR granuliometrinės sudėties ribinių verčių.
Jeigu rangovas nepateikia sutikimo, jis turi pašalinti defektus.
Išskaitas galima taikyti tik neviršijant tų verčių, kurios pateiktos šių taisyklių 1 priedo metodikoje.
184. Jei nuokrypiai yra didesni už nuokrypius, pagal kuriuos remiantis šių taisyklių 1 priedu, galima skaičiuoti išskaitas, tai darbai ar jų dalis nepriimami tol, kol defektai nebus pašalinti. Defektai turi būti šalinami rangovo lėšomis, iš naujo įrengiant sluoksnius arba atliekant kitus užsakovo nurodytus darbus.
185. Jeigu dėl aukščiau paminėtų ribinių verčių ar leistinųjų nuokrypių nesilaikymo defektai atsiranda garantinio termino metu, tai užsakovas turi teisę reikalauti pašalinti šiuos defektus. Tačiau rangovas gali reikalauti grąžinti dėl defektų padarytas išskaitas, jeigu jie rangovo lėšomis yra pašalinti. Tas pats taikoma ir priverstinių (teisminių) sankcijų atveju.
XIII SKYRIUS
DEFEKTŲ PAŠALINIMAS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
ANTRASIS SKIRSNIS
DARBŲ ĮVERTINIMAS
TREČIASIS SKIRSNIS
GARANTINIS TERMINAS
XIV SKYRIUS
ATSISKAITYMAS UŽ ATLIKTUS DARBUS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
190. Techninėse specifikacijose reikia nurodyti atsiskaitymo už atliktus darbus būdą, t. y. nurodyti, kad bus matuojamas sluoksnio storis. Darbų kiekių apskaičiavimui pagal įrengto sluoksnio storį reikia pateikti matavimo metodą.
191. Sluoksniai matuojami pagal statybos sutarties sąlygas. Kai statybos sutarties sąlygose nenurodyta sluoksnių matavimo tvarka, turi būti vadovaujamasi šio skyriaus antrojo skirsnio nuostatomis.
192. Už didesnį įrengto sluoksnio plotį, ilgį, storį, nei nurodyta sutartyje, atlyginama, jei dėl jų buvo raštiškas užsakovo nurodymas. Rangovas turi laiku pareikalauti tokio nurodymo, jeigu didesnių matmenų sluoksnį reikia rengti dėl priežasčių, nesusijusių su rangovo atliekamais darbais.
ANTRASIS SKIRSNIS
MATAVIMAI
Sluoksnio plotis
Sluoksnio storis
195. Įrengto ir sutankinto sluoksnio storio atskirosios matavimo vertės nustatomos, taisyklingai paskirstant matavimo vietas.
196. Įrengto ir sutankinto sluoksnio storio matavimai atliekami pagal metodinių nurodymų MN SSN 15 VI, VII, IX, X arba XI skyrių.
198. Kai įrengto sluoksnio storis matuojamas nuo valo arba niveliuojant, kiekviename matavimo skersiniame profilyje matuojama trijose vietose: važiuojamosios dalies viduryje ir 1/3 važiuojamosios dalies pločio į abi puses nuo ašies (pavyzdžiui, kai važiuojamosios dalies plotis yra 7,5 m, matuojama 2,5 m atstumu tiek į kairę, tiek į dešinę nuo ašies).
199. Matuojant storį gylmačiu arba elektromagnetiniu metodu, kiekviename matavimo skersiniame profilyje reikia parinkti tik po vieną matavimo vietą pakaitomis: dešinėje, ašyje ir kairėje.
Deformacijos modulis
201. Sluoksnio deformacijos modulio Ev2 matavimo vietos nustatomos naudojant atsitiktinius skaičius pagal metodinių nurodymų MN SSN 15 [6.4] 2 priede nurodytą metodiką.
202. Nustačius mažesnį nei reikalaujama deformacijos modulį Ev2 ir rangovui ištaisius defektus, matavimai nustatytame plote turi būti atliekami pakartotinai. Plotas, kuriame turi būti atliekami pakartotiniai deformacijos modulio Ev2 matavimai, nustatomas imant atstumą tarp dviejų matavimo vietų taškų, kuriuose nustatytas deformacijos modulis Ev2 tenkina keliamus reikalavimus.
203. Atliekant pakartotinius deformacijos modulio EV2 matavimus, taikomas didesnis matavimų dažnis. Deformacijos modulis EV2 tikrinamas, matuojant nustatytame plote vidinės kontrolės dažnumu kaip nurodyta XI skyriaus trečiajame skirsnyje.
TREČIASIS SKIRSNIS
ATSISKAITYMAS PAGAL ĮRENGTO SLUOKSNIO STORĮ
Sluoksnio storio patvirtinimas
205. Faktinį sluoksnio storį (cm) reikia nustatyti kiekvieno įrengto sluoksnio atskirai ir įrodyti, kiek jis atitinka projekte (sutartyje) nurodytą sluoksnio storį.
Faktinis sluoksnio storis yra sluoksnio per visą kelio ruožą storio atskirųjų verčių aritmetinis vidurkis, kuris naudojamas sutartyje nurodytos atsiskaitymo vienetinės kainos arba atsiskaitymo kainos perskaičiavimui. Skaičiuojant įrengto sluoksnio storio vidurkio vertes, nepriimamos tokios įrengto sluoksnio storio atskirosios vertės, kurios viršija projekte (sutartyje) nurodytas sluoksnio storio vertes daugiau, nei nurodyta 55.1, 76.1 ir 98.1 papunktyje. Tokiu atveju skaičiavimui naudojama sluoksnio storio atskiroji vertė, kurią sudaro projekte (sutartyje) nurodyto sluoksnio storio ir 55.1, 76.1 ir 98.1 papunktyje nurodyto storio suma.
Didesnis arba mažesnis pakloto sluoksnio storis
206. Didesnis įrengiamų atskirų sluoksnių storis naudojamas po jais esančių įrengtų sluoksnių mažesniam storiui išlyginti (kompensuoti). Mažesniam sluoksnio storiui išlyginti (kompensuoti) panaudotas virš jų esančių sluoksnių storis neįskaitomas į aukščiau esančių sluoksnių storį.
207. Esant mažesniam, nei numatyta projekte (sutartyje), įrengtų sluoksnių storiui ir jeigu jie nebuvo išlyginti (kompensuoti) virš jų įrengtų sluoksnių didesniu storiu, atsiskaitant už atliktus darbus taikoma perskaičiuota sluoksnio įrengimo vienetinė kaina arba pritaikomas apskaičiuotas storio koeficientas, kurie nustatomi pagal 208 punktą.
Storio koeficiento arba vienetinės kainos pritaikymas
208. Atsiskaitant už atliktus darbus pagal nustatytą mažesnį už nurodytą projekte (sutartyje) sluoksnio storį, sluoksnio įrengimo vienetinė kaina perskaičiuojama faktinio pakloto ir projekte (sutartyje) nurodyto storio santykį padauginus iš sutartyje nurodytos atsiskaitymo vienetinės kainos arba atsiskaitant pritaikomas storio koeficientas, apskaičiuojamas iš faktinio pakloto ir projekte (sutartyje) nurodyto storio santykio. Apskaičiuotas storio koeficientas naudojamas dauginant iš atsiskaitymo kainos.
kelių dangos konstrukcijos sluoksnių be rišiklių įrengimo taisyklių ĮT SBR 19
1 priedas
PINIGINĖS IŠSKAITOS UŽ RIBINIŲ VERČIŲ IR LEISTINŲJŲ NUOKRYPIŲ NESILAIKYMĄ
Bendrosios nuostatos
1. Jeigu užsakovas pagal šių taisyklių XII skyriaus ketvirtąjį skirsnį už jame nurodytus granuliometrinės sudėties ribinių verčių viršijimus taiko pinigines išskaitas, tuomet jų dydis apskaičiuojamas pagal šiame priede pateiktas formules.
2. Jeigu nustatoma, kad didesnis arba mažesnis nesurištojo mišinio, grunto arba užpildo dalelių kiekis prabyra per daugiau nei vieną atitinkamo akučių dydžio sietą, tai piniginės išskaitos skaičiuojamos atskirai kiekvienam atitinkamo akučių dydžio sietui ir jos yra sumuojamos. Atitinkamo defektų ploto visų piniginių išskaitų suma neturi viršyti 75 % to ploto atitinkamos pozicijos bendros kainos. Taip pat, šiuo atveju rekomenduojama atsižvelgti į tai, kad išskaitų dydis atitiktų nuostolius dėl sumažėjusio naudojimo laikotarpio.
3. Piniginės išskaitos gali būti taikomos už viso priimamo ruožo arba už jo dalių defektus.
Piniginės išskaitos
Didesnis arba mažesnis nesurištojo mišinio, grunto arba užpildo dalelių kiekis
4. Jeigu nesurištojo mišinio, grunto arba užpildo dalelių, prabyrančių pro atitinkamo akučių dydžio sietus, kiekis yra didesnis arba mažesnis už 48.1–48.3, 67.1, 91.1 ir 110.1 papunkčiuose bei 2–4 prieduose nurodytas ribines vertes, tai piniginės išskaitos apskaičiuojamos pagal formulę:
, (2)
čia:
Agr – piniginės išskaitos (EUR);
P – pagal 208 punktą perskaičiuota vienetinė atsiskaitymo kaina EUR/m2 (EUR/t);
F – išskaitoms apskaičiuoti nustatytas plotas m2 arba svoris t;
p – ribines vertes viršijantis nesurištojo mišinio, grunto arba užpildo dalelių kiekis (absoliut.) masės %.
5. Išskaitos už didesnį arba mažesnį nesurištojo mišinio, grunto arba užpildo dalelių kiekį skaičiuojamos vertinant dalelių, prabyrančių pro atitinkamo akučių dydžio sietus, nurodytus 1.1 lentelėje, kiekius.
1.1 lentelė. Nesurištojo mišinio, grunto arba užpildo granuliometrinės sudėties vertinimas skaičiuojant išskaitas už didesnį arba mažesnį dalelių, prabyrančių pro atitinkamo akučių dydžio sietus, kiekį
|
Medžiagos pavadinimas |
Sluoksnio pavadinimas |
|||
|
AŠAS apatinė dalis ir ŠNS |
AŠAS viršutinė 20 cm storio dalis |
SPS ir ŽPS |
DSBR |
|
|
Sietų akutės dydis |
||||
|
Nesurištasis mišinys |
D
1,4 D |
0,5 mm (0/5) arba 1 mm (0/8; 0/11; 0/16; 0/22) arba 2 mm (0/32; 0/45) arba 4 mm (0/56; 0/63)
D/2
D
1,4 D |
2 mm
D/2
D
1,4 D |
1 mm (0/8; 0/11; 0/16; 0/22) arba 2 mm (0/32)
D/2
D
1,4 D |
|
Gruntas |
63 mm |
2 mm
63 mm |
– |
– |
6. Piniginės išskaitos už didesnį nesurištojo mišinio, grunto arba užpildo dalelių kiekį gali būti apskaičiuojamos, kai p ≤ 5 masės % (absoliut.). Nustačius nesurištojo mišinio arba grunto dalelių kiekio viršijimą, kai p > 5 masės % (absoliut.), tai laikoma defektu.
_________________________
Automobilių kelių dangos konstrukcijos sluoksnių be rišiklių įrengimo taisyklių ĮT SBR 19
2 priedas
ĮRENGTŲ APSAUGINIŲ ŠALČIUI ATSPARIŲ SLUOKSNIŲ GRANULIOMETRINĖS SUDĖTIES RIBINĖS VERTĖS
Tik pateiktos skaitmeninės vertės yra reikalavimai.
1 pav. AŠAS iš nesurištojo mišinio 0/5
2 pav. AŠAS iš nesurištojo mišinio 0/8
3 pav. AŠAS iš nesurištojo mišinio 0/11
4 pav. AŠAS iš nesurištojo mišinio 0/16
5 pav. AŠAS iš nesurištojo mišinio 0/22
6 pav. AŠAS iš nesurištojo mišinio 0/32
7 pav. AŠAS iš nesurištojo mišinio 0/45
8 pav. AŠAS iš nesurištojo mišinio 0/56
9 pav. AŠAS iš nesurištojo mišinio 0/63
_________________________
Automobilių kelių dangos konstrukcijos sluoksnių be rišiklių įrengimo taisyklių ĮT SBR 19
3 priedas
ĮRENGTŲ ŽVYRO IR SKALDOS PAGRINDO SLUOKSNIŲ GRANULIOMETRINĖS SUDĖTIES RIBINĖS VERTĖS
Tik pateiktos skaitmeninės vertės yra reikalavimai.
10 pav. ŽPS ir SPS iš nesurištojo mišinio 0/32
11 pav. ŽPS ir SPS iš nesurištojo mišinio 0/45
12 pav. ŽPS ir SPS iš nesurištojo mišinio 0/56
13 pav. DK 0,1 dangų konstrukcijų klasės ŽPS ir SPS bei mažo eismo intensyvumo kelių supaprastintų dangų konstrukcijų SPS iš GC ir OC 80 kategorijų nesurištojo mišinio 0/32 su perdirbtu užpildu
14 pav. DK 0,1 dangų konstrukcijų klasės ŽPS ir SPS bei mažo eismo intensyvumo kelių supaprastintų dangų konstrukcijų SPS iš GC ir OC 80 kategorijų nesurištojo mišinio 0/45 su perdirbtu užpildu
15 pav. DK 0,1 dangų konstrukcijų klasės ŽPS ir SPS bei mažo eismo intensyvumo kelių supaprastintų dangų konstrukcijų SPS iš GC ir OC 80 kategorijų nesurištojo mišinio 0/56 su perdirbtu užpildu
_______________________
Automobilių kelių dangos konstrukcijos sluoksnių be rišiklių įrengimo taisyklių ĮT SBR 19
4 priedas
ĮRENGTŲ DANGOS SLUOKSNIŲ BE RIŠIKLIŲ GRANULIOMETRINĖS SUDĖTIES RIBINĖS VERTĖS
Tik pateiktos skaitmeninės vertės yra reikalavimai.
16 pav. DSBR iš nesurištojo mišinio 0/8
17 pav. DSBR iš nesurištojo mišinio 0/11
18 pav. DSBR iš nesurištojo mišinio 0/16
19 pav. DSBR iš nesurištojo mišinio 0/22
20 pav. DSBR iš nesurištojo mišinio 0/32
_________________________