LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2003 M. SPALIO 21 D. ĮSAKYMO NR. 1V-380/V-618 „DĖL SVEIKATOS BŪKLĖS REIKALAVIMŲ sąvado patvirtinimo“ PAKEITIMO

2024 m. vasario 15 d. Nr. 1V-138/V-204

Vilnius

Pakeičiame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymą Nr. 1V-380/V-618 „Dėl Sveikatos būklės reikalavimų sąvado patvirtinimo“:

1. Pakeičiame preambulę ir ją išdėstome taip:

„Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 7 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 19 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdami į Vidaus tarnybos statuto 10 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 3 dalį, 11 straipsnio 3 dalį, 30 straipsnio 4 dalį, 34 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 74 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 83 straipsnį ir 84 straipsnio 1 dalį,“.

2. Pakeičiame nurodytu įsakymu patvirtintą Sveikatos būklės reikalavimų sąvadą:

2.1. Pakeičiame I skyrių ir jį išdėstome taip:

„I SKYRIUS

PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMAI

Ligos ir sveikatos sutrikimai¹	I skiltis ²	II skiltis ³	III skiltis ⁴
1. Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai	nauji priimamieji⁵
	F00–F09 – netinkami	F00–F09 – netinkami	F00–F09 – netinkami
	pareigūnai
	F00–F09 – netinkami	F00–F03, F06.0–F06.2 – netinkami. F04–F05, F06.3–F06.9, F07.0–07.9, F09 – tinkamumas individualus⁶	F00–F03, F06.0–F06.2 – netinkami. F04–F05, F06.3–F06.9, F07.0–07.9, F09 – tinkamumas individualus
2. Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo	nauji priimamieji⁵
	F10–F19 (išskyrus F10.0, F17) – netinkami. F10.0 – tinkamumas individualus (vadovautis Sveikatos būklės reikalavimų sąvado (toliau –Sąvadas) priedo „Sveikatos būklės reikalavimų sąvado taikymo paaiškinimai“ I skyriaus „Psichikos ir elgesio sutrikimai“ 2.1 papunkčiu). Kitais atvejais –vadovautis Sąvado priedo „Sveikatos būklės reikalavimų sąvado taikymo paaiškinimai“ I skyriaus „Psichikos ir elgesio sutrikimai“ 2.2 papunkčiu	F10.1–F10.9, F11.1–F11.9, F12.1–F12.9, F13.1–F13.9, F14.1–F14.9, F15.1–F15.9 (išskyrus dėl kofeino vartojimo), F16.1–F16.9, F18.1–F18.9, F19.1–F19.9 – netinkami, kai remisija trunka trumpiau kaip 5 metus. F11.0, F12.0, F13.0, F14.0, F15.0, F16.0, F18.0, F19.0 – tinkami praėjus ne trumpiau kaip 5 metams nuo diagnozės nustatymo datos. F10.0 – tinkamumas individualus (vadovautis Sąvado priedo „Sveikatos būklės reikalavimų sąvado taikymo paaiškinimai“ 2.1 papunkčiu). Kitais atvejais vadovautis Sąvado priedo „Sveikatos būklės reikalavimų sąvado taikymo paaiškinimai“ 2.3 papunkčiu	F10.1–F10.9, F11.1–F11.9, F12.1–F12.9, F13.1–F13.9, F14.1–F14.9, F15.1–F15.9 (išskyrus dėl kofeino vartojimo), F16.1–F16.9, F18.1–F18.9, F19.1–F19.9 – netinkami, kai remisija trunka trumpiau kaip 5 metus. F11.0, F12.0, F13.0, F14.0, F15.0, F16.0, F18.0, F19.0 – tinkami praėjus ne trumpiau kaip 5 metams nuo diagnozės nustatymo datos. F10.0 – tinkamumas individualus (vadovautis Sąvado priedo „Sveikatos būklės reikalavimų sąvado taikymo paaiškinimai“ 2.1 papunkčiu). Kitais atvejais vadovautis Sąvado priedo „Sveikatos būklės reikalavimų sąvado taikymo paaiškinimai 2.3 papunkčiu
	pareigūnai
	F10.4–F10.7, F10.8–F10.9, F11.0–F11.9, F12.0–F12.9, F13.4–F13.7, F13.8–F13.9, F14.0–F14.9, F15.0–F15.9, F16.0–F16.9, F18.0–F18.9, F19.0–F19.9 – netinkami. F10.2, F10.3, F13.0–F13.3, F10.1 – netinkami, išskyrus atvejus, kai po gydymo kurso remisija trunka daugiau kaip 5 metus. F10.0 – tinkamumas individualus	Jei darbui pagal pareigybę reikalingas ginklas: F10.1–F10.9, F11.1–F11.9, F12.1–F12.9, F13.1–F13.9, F14.1–F14.9, F15.1–F15.9 (išskyrus dėl kofeino vartojimo), F16.1–F16.9, F18.1–F18.9, F19.1–F19.9 – netinkami, kai remisija trunka trumpiau kaip 5 (penkerius) metus; F10.0, F11.0, F12.0, F13.0, F14.0, F15.0, F16.0, F18.0, F19.0 – sprendžiama individualiai, Jei darbui pagal pareigybę ginklas nereikalingas: F10.4–F10.7, F10.8–F10.9, F11.0–F11.9, F12.0–F12.9, F13.4–F13.7, F13.8–F13.9, F14.0–F14.9, F15.0–F15.9, F16.0–F16.9, F18.0–F18.9, F19.0-F19.9 – netinkami. F10.2, F10.3, F13.0–F13.3 – netinkami, išskyrus atvejus, kai po gydymo kurso remisija trunka daugiau kaip 2 metus. F10.0, F10.1 – tinkamumas individualus	Jei darbui pagal pareigybę reikalingas ginklas: F10.1–F10.9, F11.1–F11.9, F12.1–F12.9, F13.1–F13.9, F14.1–F14.9, F15.1–F15.9 (išskyrus dėl kofeino vartojimo), F16.1–F16.9, F18.1–F18.9, F19.1–F19.9 – netinkami, kai remisija trunka trumpiau kaip 5 (penkerius) metus; F10.0, F11.0, F12.0, F13.0, F14.0, F15.0, F16.0, F18.0, F19.0 – sprendžiama individualiai. Jei darbui pagal pareigybę ginklas nereikalingas: F10.4–F10.7, F10.8–F10.9, F11.0-F11.9, F12.0–F12.9, F13.4–F13.7, F13.8–F13.9, F14.0–F14.9, F15.0–F15.9, F16.0–F16.9, F18.0–F18.9, F19.0–F19.9 – netinkami. F10.2, F10.3, F13.0–F13.3 – netinkami, išskyrus atvejus, kai po gydymo kurso remisija trunka daugiau kaip 2 metus. F10.0, F10.1 – tinkamumas individualus
3. Šizofrenija, šizoafektinis, šizotipinis ir kliedesiniai sutrikimai, ūminiai ir praeinantys psichoziniai sutrikimai	nauji priimamieji⁵
	F20–F29 – netinkami	F20–F29 – netinkami	F20–F29 – netinkami
	pareigūnai
	F20–F29 – netinkami	Jei darbui pagal pareigybę reikalingas ginklas: F20–F22, F24–F25, F28–F29 – netinkami; F23.0–F23.9 – netinkami, kai remisija (nevartojant vaistų) trunka trumpiau kaip 10 metų. Jei darbui pagal pareigybę ginklas nereikalingas: F20–F22, F24–F25 – netinkami; F23.0–F23.9 – netinkami, kai remisija (nevartojant vaistų) trunka trumpiau kaip 5 metus; F28–F29 – tinkamumas individualus. Kai nustatytos funkcijos daugiausia susijusios su gaisrų gesinimu, ekstremaliųjų įvykių padarinių šalinimu, žmonių, turto gelbėjimo darbų atlikimu, kai nėra naudojama aukštalipių įranga: F28–F29 – netinkami	Jei darbui pagal pareigybę reikalingas ginklas: F20–F22, F24–F25, F28–F29 – netinkami; F23.0–F23.9 – netinkami, kai remisija (nevartojant vaistų) trunka trumpiau kaip 10 metų. Jei darbui pagal pareigybę ginklas nereikalingas: F20–F22, F24–F25 – netinkami; F23.0–F23.9 – netinkami, kai remisija (nevartojant vaistų) trunka trumpiau kaip 5 metus; F28–F29 – tinkamumas individualus
4. Nuotaikos (afektiniai) sutrikimai	nauji priimamieji⁵
	F30–F39 – netinkami	Jei darbui pagal pareigybę reikalingas ginklas: F32.3, F33.3, F30.2, F31.2, F31.5 – netinkami, kai remisija trunka trumpiau kaip 10 metų; F30.0–F30.9 (išskyrus F30.2), F31.0–F31.9 (išskyrus F31.2, F31.5), F32.1–F32.9 (išskyrus F32.3), F33.0–F33.9 (išskyrus F33.3) – netinkami, kai remisija trunka trumpiau kaip 5 metus; F32.0, F34.0–F34.9, F38.0–F38.8, F39 – tinkamumas individualus. Jei darbui pagal pareigybę ginklas nereikalingas: F32.3, F33.3 – netinkami, kai remisija trunka trumpiau kaip 5 metus; F30.0–F30.9, F31.0–F31.9, F32.1–F32.9 (išskyrus F32.3), F33.0–F33.9 (išskyrus F33.3) – netinkami, kai remisija trunka trumpiau kaip 2 metus; F32.0, F34.0–F34.9, F38.0–F38.8, F39 – tinkamumas individualus	Jei darbui pagal pareigybę reikalingas ginklas: F32.3, F33.3, F30.2, F31.2, F31.5 – netinkami, kai remisija trunka trumpiau kaip 10 metų; F30.0–F30.9 (išskyrus F30.2), F31.0–F31.9 (išskyrus F31.2, F31.5), F32.1–F32.9 (išskyrus F32.3), F33.0–F33.9 (išskyrus F33.3) – netinkami, kai remisija trunka trumpiau kaip 5 metus; F32.0, F34.0–F34.9, F38.0–F38.8, F39 – tinkamumas individualus. Jei darbui pagal pareigybę ginklas nereikalingas: F32.3, F33.3 – netinkami, kai remisija trunka trumpiau kaip 5 metus; F30.0–F30.9, F31.0–F31.9, F32.1–F32.9 (išskyrus F32.3), F33.0–F33.9 (išskyrus F33.3) – netinkami, kai remisija trunka trumpiau kaip 2 metus; F32.0, F34.0–F34.9, F38.0–F38.8, F39 – tinkamumas individualus
	pareigūnai
	F30–F39 – netinkami (išskyrus F32.0). F32.0 – tinkamumas individualus	Jei darbui pagal pareigybę reikalingas ginklas: F30.2, F31.2, F31.5, F32.3, F33.3 – netinkami, kai remisija trunka trumpiau kaip 10 metų; F30.0–F30.9 (išskyrus F30.2), F31.0–F31.9 (išskyrus F31.2 ir F31.5), F32.1–F32.9 (išskyrus F32.3), F33.0–F33.9 (išskyrus F33.3) – netinkami, kai remisija trunka trumpiau kaip 5 metus F32.0, F34.0–F34.9, F38.0–F38.8, F39 – tinkamumas individualus. Jei darbui pagal pareigybę ginklas nereikalingas: F30.2, F31.2, F31.5, F32.3, F33.3 – netinkami, kai remisija trunka trumpiau kaip 5 metus; F30.1–F30.9 (išskyrus F30.2), F31.0–F31.9 (išskyrus F31.2 ir 31.5), F32.2 – netinkami, kai remisija trunka trumpiau kaip 2 metus; F30.0, F32.0, F32.1, F32.8, F32.9, F33.0, F33.1, F33.8, F33.9, F34.0–F34.9, F38.0–F38.8, F39 – tinkamumas individualus. Kai nustatytos funkcijos daugiausia susijusios su gaisrų gesinimu, ekstremaliųjų įvykių padarinių šalinimu, žmonių, turto gelbėjimo darbų atlikimu, kai nėra naudojama aukštalipių įranga: F30.2, F31.2, F31.5, F32.3, F33.3 – netinkami, kai remisija trunka trumpiau kaip 5 metus; F30.0–F30.9 (išskyrus F30.2), F31.0–F31.9 (išskyrus F31.2 ir F31.5), F32.1–F32.9 (išskyrus F32.3), F33.0–F33.9 (išskyrus F33.3) – netinkami, kai remisija trunka trumpiau kaip 2 metus; F32.0, F34.0–F34.9, F38.0–F38.8, F39 – tinkamumas individualus	Jei darbui pagal pareigybę reikalingas ginklas: F30.2, F31.2, F31.5, F32.3, F33.3, – netinkami, kai remisija trunka trumpiau kaip 10 metų; F30.0–F30.9 (išskyrus F30.2), F31.0–F31.9 (išskyrus F31.2 ir F31.5), F32.1–F32.9 (išskyrus F32.3), F33.0–F33.9 (išskyrus F33.3) – netinkami, kai remisija trunka trumpiau kaip 5 metus; F32.0, F34.0–F34.9, F38.0–F38.8, F39 – tinkamumas individualus. Jei darbui pagal pareigybę ginklas nereikalingas: F30.2, F31.2, F31.5, F32.3, F33.3 – netinkami, kai remisija trunka trumpiau kaip 5 metus; F30.1–F30.9 (išskyrus F30.2), F31.0–F31.9 (išskyrus F31.2 ir 31.5), F32.2 – netinkami, kai remisija trunka trumpiau kaip 2 metus; F30.0, F32.0, F32.1, F32.8, F32.9, F33.0, F33.1, F33.8, F33.9, F34.0–F34.9, F38.0–F38.8, F39 – tinkamumas individualus
5. Suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimai, asmenybės bruožų akcentavimas	nauji priimamieji⁵
	F60–F69 – netinkami. Kai vertinimo metu nustatoma Z73.1, – netinkami	F60–F69 – netinkami. Kai vertinimo metu nustatoma Z73.1 – netinkami	F60–F69 – netinkami. Kai vertinimo metu nustatoma Z73.1 – netinkami
	pareigūnai
	F60–F69 – netinkami	Jei darbui pagal pareigybę reikalingas ginklas, taip pat kai nustatytos funkcijos daugiausia susijusios su gaisrų gesinimu, ekstremaliųjų įvykių padarinių šalinimu, žmonių, turto gelbėjimo darbų atlikimu, kai nėra naudojama aukštalipių įranga: F62.0–F62.9, F63.1, F65.4, F68.8, F69 – netinkami; F60.0–F60.9, F61, F63.0, F63.2, F63.3, F63.8, F63.9, F65.0–F65.9 (išskyrus F65.4), F68.0–F68.1 – netinkami, kai asmenybės bruožų kompensacija trunka trumpiau kaip 5 metus; F64.0–F64.9, F66.0–F66.9 – tinkamumas individualus. Jei darbui pagal pareigybę ginklas nereikalingas: F62.0–F62.9, F65.0–F65.9 – netinkami; F63.0, F63.2, F63.3 – netinkami, kai asmenybės bruožų kompensacija trunka trumpiau kaip 5 metus; F60.0–F60.9, F61.0–F61.9, F63.8, F63.9, F64.0–F64.9, F66.0–F66.9, F68.0–F68.8, F69 – tinkamumas individualus	Jei darbui pagal pareigybę reikalingas ginklas: F62.0–F62.9, F63.1, F65.4, F68.8, F69 – netinkami; F60.0–F60.9, F61, F63.0, F63.2, F63.3, F63.8, F63.9, F65.0–F65.9 (išskyrus F65.4), F68.0–F68.1 – netinkami, kai asmenybės bruožų kompensacija trunka trumpiau kaip 5 metus; F64.0–64.9, F66.0–66.9 – tinkamumas individualus Jei darbui pagal pareigybę ginklas nereikalingas, F60–F69 – tinkamumas individualus
6. Protinis atsilikimas. Žemas intelektinio funkcionavimo lygis (intelekto koeficiento (toliau – IQ) intervalas – 70–80)	nauji priimamieji⁵/ pareigūnai
	F70–F79 – netinkami. IQ intervalas – 70–80 – netinkami	F70–F79 – netinkami. IQ intervalas – 70–80 – netinkami	F70–F79 – netinkami. IQ intervalas – 70–80 – netinkami
7. Neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai. Elgesio ir emocijų sutrikimai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ir somatiniais veiksniais. Psichologinės raidos sutrikimai. Elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje. Buvęs asmeniui savęs žalojimas
7.1. Neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai	nauji priimamieji⁵
	Jei darbui pagal pareigybę reikalingas ginklas, taip pat kai nustatytos funkcijos daugiausia susijusios su mokymu nardyti ir nardymu, gaisrų gesinimu, ekstremaliųjų įvykių padarinių šalinimu, žmonių, turto gelbėjimo darbų atlikimu, kai naudojama aukštalipių įranga: F42.0–F42.9, F43.1 – netinkami, kai remisija trunka trumpiau kaip 5 metus; F40.0–F40.9, F41.0–F41.9, F43.2–F43.9, F44.0–F44.9, F45.0–F45.9, F48.0–F48.9 – netinkami, kai remisija trunka trumpiau kaip 3 metus. Jei darbui pagal pareigybę ginklas nereikalingas: F42 ir F43.1 – netinkami, kai remisija (nevartojant vaistų) trunka trumpiau kaip 5 metus; F44.0–F44.9, F45.0–F45.9, F48.0–F48.9 netinkami, kai remisija trunka trumpiau kaip 3 metus; F40.0–F40.9, F41.0–F41.9, F43.2–F43.9 – tinkamumas individualus	Jei darbui pagal pareigybę reikalingas ginklas, taip pat kai nustatytos funkcijos daugiausia susijusios su gaisrų gesinimu, ekstremaliųjų įvykių padarinių šalinimu, žmonių, turto gelbėjimo darbų atlikimu, kai nėra naudojama aukštalipių įranga: F42.0–F42.9, F43.1 – netinkami, kai remisija trunka trumpiau kaip 5 metus; F40.0–F40.9, F41.0–F41.9, F43.2–F43.9, F44.0–F44.9, F45.0–F45.9, F48.0–F48.9 – netinkami, kai remisija trunka trumpiau kaip 3 metus. Jei darbui pagal pareigybę ginklas nereikalingas, F40–F49 – tinkamumas individualus	Jei darbui pagal pareigybę reikalingas ginklas: F42.0–F42.9, F43.1 – netinkami, kai remisija trunka trumpiau kaip 5 metus; F40.0–F40.9, F41.0–F41.9, F43.2–F43.9, F44.0–F44.9, F45.0–F45.9, F48.0–F48.9 – netinkami, kai remisija trunka trumpiau kaip 3 metus. Jei darbui pagal pareigybę ginklas nereikalingas, F40–F49 – tinkamumas individualus
	pareigūnai
	Jei darbui pagal pareigybę reikalingas ginklas: F42.0–F42.9, F43.1 – netinkami, kai remisija trunka trumpiau kaip 5 metus; F40.0–F40.9, F41.0–F41.9, F43.2–F43.9, F44.0–F44.9, F45.0–F45.9, F48.0–F48.9 – netinkami, kai remisija trunka trumpiau kaip 3 metus. Jei darbui pagal pareigybę ginklas nereikalingas: F42.0–F42.9 ir F43.1 – tinkamumas individualus, bet teigiamas sprendimas priimamas tik esant palankiai gydymo prognozei; F40–F43 (išskyrus F42 ir F43.1) – tinkamumas individualus. Kai nustatytos funkcijos daugiausia susijusios su mokymu nardyti ir nardymu, gaisrų gesinimu, ekstremaliųjų įvykių padarinių šalinimu, žmonių, turto gelbėjimo darbų atlikimu, kai naudojama aukštalipių įranga: F40.0–F40.9, F41.0–F41.9 – netinkami, kai remisija trunka trumpiau kaip 3 metus	Jei darbui pagal pareigybę reikalingas ginklas: F42.0–F42.9, F43.1 – netinkami, kai remisija trunka trumpiau kaip 5 metus; F40.0–F40.9, F41.0–F41.9, F43.2–F43.9, F44.0–F44.9, F45.0–F45.9, F48.0–F48.9 – netinkami, kai remisija trunka trumpiau kaip 3 metus. Jei darbui pagal pareigybę ginklas nereikalingas: F40–F43 – tinkamumas individualus; F44.0–F44.9, F45.0–F45.9, F48.0–F48.9 – tinkami. Kai nustatytos funkcijos daugiausia susijusios su gaisrų gesinimu, ekstremaliųjų įvykių padarinių šalinimu, žmonių, turto gelbėjimo darbų atlikimu, kai nėra naudojama aukštalipių įranga: F40.0–F40.9, F41.0–F41.9 – netinkami, kai remisija trunka trumpiau kaip 3 metus	Jei darbui pagal pareigybę reikalingas ginklas: F42.0–F42.9, F43.1 – netinkami, kai remisija trunka trumpiau kaip 5 metus; F40.0–F40.9, F41.0–F41.9, F43.2–F43.9, F44.0–F44.9, F45.0–F45.9, F48.0–F48.9 – netinkami, kai remisija trunka trumpiau kaip 3 metus. Jei darbui pagal pareigybę ginklas nereikalingas: F40–F43 – tinkamumas individualus; F44.0–F44.9, F45.0–F45.9, F48.0–F48.9 – tinkami
7.2. Elgesio ir emocijų sutrikimai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ir somatiniais veiksniais	nauji priimamieji⁵
	F50.0–F50.9 – netinkami, kai remisija trunka trumpiau kaip 5 metus; F51.0–F51.9 – netinkami, kai remisija trunka trumpiau kaip 3 metus; F53.1, F53.8, F53.9, F54, F55.0–F55.9, F59 – tinkamumas individualus	Jei darbui pagal pareigybę reikalingas ginklas, esant neorganinams miego sutrikimams F51.0–F51.9 – esant trumpesnei nei 3 metų remisijai tinkamumas individualus. Šiam laikotarpiui praėjus – tinkami. Jei darbui pagal pareigybę ginklas nereikalingas: F53.1, F53.8, F53.9, F54, F55.0–F55.9, F59 – tinkamumas individualus; F50.0–F50.9, F51.0, F51.1–F51.9 – tinkami	Jei darbui pagal pareigybę reikalingas ginklas, esant neorganinams miego sutrikimams F51.0–F51.9 – esant trumpesnei nei 3 metų remisijai tinkamumas individualus. Šiam laikotarpiui praėjus – tinkami. Jei darbui pagal pareigybę ginklas nereikalingas: F53.1, F53.8, F53.9, F54, F55.0–F55.9, F59 – tinkamumas individualus; F50.0–F50.9, F51.0, F51.1–F51.9 – tinkami
	pareigūnai
	F51.0–F51.9 – jei remisija trunka trumpiau kaip 3 metus – tinkamumas individualus. Šiam laikotarpiui praėjus – tinkami; F53.1, F53.8, F53.9, F54.0–F54.9, F55.0–F55.9, F59 – tinkamumas individualus	Jei darbui pagal pareigybę reikalingas ginklas, esant neorganinams miego sutrikimams F51.0–F51.9 – esant trumpesnei nei 3 metų remisijai tinkamumas individualus. Šiam laikotarpiui praėjus – tinkami. Jei darbui pagal pareigybę ginklas nereikalingas: F53.1, F53.8, F53.9, F54.0–F54.9, F55.0–F55.9, F59 – tinkamumas individualus; F50.0–F50.9, F51.0–F51.9 – tinkami	Jei darbui pagal pareigybę reikalingas ginklas, esant neorganinams miego sutrikimams F51.0–F51.9 – esant trumpesnei nei 3 metų remisijai tinkamumas individualus. Šiam laikotarpiui praėjus – tinkami. Jei darbui pagal pareigybę ginklas nereikalingas: F53.1, F53.8, F53.9, F54.0–F54.9, F55.0–F55.9, F59 – tinkamumas individualus; F50.0–F50.9, F51.0–F51.9 – tinkami
7.3. Psichologinės raidos sutrikimai	nauji priimamieji⁵
	F80–F89 – tinkamumas individualus	F80–F89 – tinkamumas individualus	F80–F89 – tinkamumas individualus
	pareigūnai
	F80–F89 – tinkamumas individualus	F80–F89 – tinkamumas individualus	F80–F89 – tinkamumas individualus
7.4. Elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje	nauji priimamieji⁵
	F90–F98 – tinkamumas individualus	F90–F98 – tinkamumas individualus	F90–F98 – tinkamumas individualus
	pareigūnai
	F90–F98 – tinkamumas individualus	F90–F98 – tinkamumas individualus	F90–F98 – tinkamumas individualus
7.5. Nepatikslintas psichikos sutrikimas	nauji priimamieji⁵
	F99 – tinkamumas individualus, sprendžiama patikslinus diagnozę	F99 – tinkamumas individualus, sprendžiama patikslinus diagnozę	F99 – tinkamumas individualus, sprendžiama patikslinus diagnozę
	pareigūnai
	F99 – tinkamumas individualus, sprendžiama patikslinus diagnozę	F99 – tinkamumas individualus, sprendžiama patikslinus diagnozę	F99 – tinkamumas individualus, sprendžiama patikslinus diagnozę
7.6. Buvęs asmeniui savęs žalojimas	nauji priimamieji⁵
	Z91.5, X60–X84, Y87.0 – netinkami	Z91.5, X60–X84, Y87.0 – netinkami	Z91.5, X60–X84, Y87.0 – netinkami
	pareigūnai
	Z91.5, X60–X84, Y87.0 – tinkamumas individualus	Z91.5, X60–X84, Y87.0 – tinkamumas individualus	Z91.5, X60–X84, Y87.0 – tinkamumas individualus.“

2.2. Pakeičiame 1 išnašą ir ją išdėstome taip:

„¹ Ligos ir sveikatos sutrikimai, nurodyti šioje lentelėje ir Sveikatos būklės reikalavimų sąvado taikymo paaiškinimuose (priedas). Prie konkretaus sveikatos sutrikimo nurodomi Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) kodai. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – CMEK) posėdžio, kuriame dalyvauja ne mažiau kaip trys gydytojai ekspertai, CMEK pirmininkas ir CMEK sekretorius, metu priima ekspertinį sprendimą dėl tinkamumo vidaus tarnybai, taip pat dėl tinkamumo tarnybai Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyboje ar Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje (toliau kartu – tarnyba) pagal atskiras Sveikatos būklės reikalavimų sąvado (toliau – Sąvadas) skiltis ir individualų tinkamumo vertinimą. Individualaus tinkamumo vertinimo metu atsižvelgiama į tiriamojo susirgimo sunkumą, funkcijų sutrikdymą, laikinojo nedarbingumo laikotarpio trukmę, simptomų pasireiškimo eigą ir dažnumą (analizuojami esami medicinos dokumentai), kitų susirgimų sunkumą ir dažnumą, buvusias operacijas ir jų galimas pasekmes sveikatai, gydymo vaistais apimtį, tiriamojo motyvaciją tarnybai, psichologinio vertinimo duomenis, esamą tarnybinę charakteristiką (jei tokia yra). Naujas priimamasis pripažįstamas netinkamu tarnybai, jeigu jo sveikatos būklė neatitinka sveikatos būklės, kurią, vadovaujantis specialiaisiais teisės aktais, turi atitikti asmuo, kuriam leidžiama naudotis ginklu, profesionaliai vairuoti ar dirbti su suslėgtojo deguonies aparatais, kai pareigybei keliami šie reikalavimai. Sprendimas CMEK priimamas kolegialiai, bendru sutarimu (visiems dalyvaujantiesiems, išskyrus CMEK sekretorių, pritarus).“

2.3. Pakeičiame 2 išnašą ir ją išdėstome taip:

„² I skilties sveikatos būklės reikalavimai – taikomi asmenims, pretenduojantiems į tarnybą, pageidaujantiems mokytis statutinėje profesinio mokymo įstaigoje, statutinės profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar statutinės įstaigos išduotu siuntimu studijuoti Lietuvos aukštojoje mokykloje, kursantams, tarnybos pareigūnams, buvusiems tarnybos pareigūnams, grąžinamiems į tarnybą ar siekiantiems atkurti tarnybos pareigūno statusą, kurių pareigybių aprašymuose nustatytos funkcijos daugiausia susijusios su organizuotų ginkluotų (specialiųjų) operacijų ne karo metu vykdymu; asmenų saugojimu; mobiliųjų palydų vykdymu; patruliavimu; pasienio teisinio režimo kontrolės vykdymu; teisės pažeidėjų paieška, persekiojimu ir sulaikymu, mokymu nardyti ir nardymu; gaisrų gesinimu, ekstremaliųjų įvykių padarinių šalinimu, žmonių, turto gelbėjimo darbų atlikimu, kai naudojama aukštalipių įranga.“

2.4. Pakeičiame 3 išnašą ir ją išdėstome taip:

„³ II skilties sveikatos būklės reikalavimai – taikomi asmenims, pretenduojantiems į tarnybą, pageidaujantiems mokytis statutinėje profesinio mokymo įstaigoje, statutinės profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar statutinės įstaigos išduotu siuntimu studijuoti Lietuvos aukštojoje mokykloje, kursantams, tarnybos pareigūnams, buvusiems tarnybos pareigūnams, grąžinamiems į tarnybą ar siekiantiems atkurti tarnybos pareigūno statusą, kurių pareigybių aprašymuose nustatytos funkcijos daugiausia susijusios su nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija prižiūrimoje teritorijoje; pastatų, objektų saugojimu ir periodinio patruliavimo, apžiūrint saugomas teritorijas, vykdymu; slaptu asmenų sekimu, asmenų ir transporto priemonių, vykstančių per valstybės sieną, pasienio tikrinimu; budėjimu vidaus postuose; konvojavimu; patruliavimu; pasienio teisinio režimo kontrolės vykdymu; ikiteisminio tyrimo atlikimu, vykdant kriminalinę žvalgybą; kriminalinės žvalgybos vykdymu; gaisrų gesinimu, ekstremaliųjų įvykių padarinių šalinimu, žmonių, turto gelbėjimo darbų atlikimu, kai nėra naudojama aukštalipių įranga; šarvuotųjų, gaisrų gesinimo ir gelbėjimo transporto, įskaitant mažuosius laivus, priemonių, specialiojo konvojavimo keleivinio autotransporto valdymu; orlaivių, laivų įgulos narių funkcijų atlikimu; objektų patikros, siekiant aptikti, nustatyti ir neutralizuoti ginklus ir (ar) šaudmenis, sprogiąsias medžiagas ir (ar) užtaisus, atlikimu; pareigūnų fizinio, taktinio, kovinio parengimo funkcijų vykdymu; nėrimo vadovų funkcijų vykdymu; vadovavimo ir organizavimo funkcijų vykdymu gaisrų, ekstremaliųjų įvykių padarinių šalinimo, žmonių ir turto gelbėjimo vietose; buvusiems vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, įtraukiamiems į centrinės statutinės įstaigos personalo rezervą; į Vadovybės apsaugos tarnybos rezervą įtrauktiems buvusiems Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams, laikinai skiriamiems į Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūno pareigas. Ar pareigūno sveikatos būklė tinkama orlaivių valdymo funkcijoms atlikti, nustatoma vadovaujantis Sąvadu ir 2011 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1178/2011, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomi su civilinės aviacijos orlaivių įgula susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros.“

2.5. Pakeičiame 4 išnašą ir ją išdėstome taip:

„⁴ III skilties sveikatos būklės reikalavimai – taikomi asmenims, pretenduojantiems į tarnybą, pageidaujantiems mokytis statutinėje profesinio mokymo įstaigoje ar statutinės profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose, ar statutinės įstaigos išduotu siuntimu studijuoti Lietuvos aukštojoje mokykloje, kursantams, tarnybos pareigūnams, buvusiems tarnybos pareigūnams, grąžinamiems į tarnybą ar siekiantiems atkurti tarnybos pareigūno statusą, kurių pareigybių aprašymuose nustatytos funkcijos daugiausia susijusios su budėjimu patalpose, atliekant informacijos ir operatyvaus valdymo funkcijas; intelektinės žvalgybos ir apsaugos vykdymu; ikiteisminio tyrimo atlikimu, nevykdant kriminalinės žvalgybos; techninės saugos sistemų, priemonių projektavimu, rengimu, eksploatavimu bei jų priežiūra; kriminalinės žvalgybos vykdymu; kriminalinėje žvalgyboje naudojamų techninių priemonių priežiūra; kriminalistinių tyrimų atlikimu ir kriminalistinių paslaugų teikimu; valstybinės priešgaisrinės priežiūros vykdymu; tarnybos organizavimo ir vidaus kontrolės funkcijų vykdymu; statutinių įstaigų ar jų padalinių administravimu; dokumentų rengimo arba (ir) kitos administravimo veiklos vykdymu; pareigūnų teorinio parengimo funkcijų vykdymu; pareigūnų fizinio, taktinio, kovinio parengimo organizavimu; transporto priemonių (ir orlaivių) techninės priežiūros vykdymu; funkcijų, neišvardytų Sąvado 2 ir 3 išnašose, vykdymu; buvusiems vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, įtraukiamiems į centrinės statutinės įstaigos personalo rezervą; į Vadovybės apsaugos tarnybos rezervą įtrauktiems buvusiems Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams, laikinai skiriamiems į Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūno pareigas.“

2.6. Pakeičiame 7 išnašą ir ją išdėstome taip:

„⁷ Nustačius nurodytą ligą ar sveikatos sutrikimą specializuotosios medicininės ekspertizės metu, sprendžiamas klausimas dėl fizinio krūvio ribojimo pareigūnui ir pareigūno atleidimo nuo jam nustatytų atitikties fizinio pasirengimo reikalavimams tikrinimo fizinių pratimų atlikimo, dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnui 1000 m, 2000 m ar 3000 m bėgimo testo pakeitimo alternatyviu testu – 4000 m ėjimu.“

2.7. Pakeičiame priedą:

2.7.1. Pakeičiame 2.1 papunktį ir jį išdėstome taip:

„2.1. Esant buvusiai ūminei intoksikacijai vartojant alkoholį (F10.0), sprendžiant individualiai, atsižvelgiama į vartojimo metu galiojusias teisės normas. Nelegalaus vartojimo atveju naujas priimamasis pripažįstamas netinkamu tarnybai vidaus tarnybos sistemoje, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyboje, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje bei mokymuisi statutinėje profesinio mokymo įstaigoje, statutinės profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar statutinės įstaigos išduotu siuntimu studijoms Lietuvos aukštojoje mokykloje (toliau – tarnyba).“

2.7.2. Pakeičiame 5.2 papunktį ir jį išdėstome taip:

„5.2. Naujas priimamasis yra pripažįstamas netinkamu tarnybai, jeigu CMEK atlikus psichologinį vertinimą jam yra nustatytas ryškus asmenybės bruožų akcentavimas, dėl kurio sąlygojamo elgesio ir veiklos problemų toks asmuo yra nerekomenduojamas tarnybai.“

2.7.3. Pakeičiame 8 punktą ir jį išdėstome taip:

„8. Epilepsija. Epilepsinė būklė. G40–G41. Nenormalūs centrinės nervų sistemos funkcinio tyrimo duomenys. R94.0.

Apima epilepsiją, simptominę epilepsiją, epilepsinius sindromus, epilepsijos priepuolius (generalizuotus, dalinius (židininius), nepatikslintus).

Nauji priimamieji pripažįstami netinkamais tarnybai pagal visas Sąvado skiltis, jei anamnezėje, kai jie buvo vyresni nei 5 metų amžiaus, buvo nors vienas medicinos dokumentuose užregistruotas epilepsijos priepuolis. Naujiems priimamiesiems, kurių anamnezėje iki 5 metų amžiaus nustatyta epilepsija, ekspertizė dėl tinkamumo tarnybai atliekama juos ištyrus specializuotame neurologijos skyriuje, stacionare.

Po pirmojo epilepsijos priepuolio pareigūnai tiriami, tinkamumas tolesnei tarnybai nustatomas po III lygio gydytojo neurologo konsultacijos epileptologijos kabinete. Pareigūnai, dirbantys pagal Sąvado III skiltį, gali būti tinkami tarnybai, esant retiems epilepsijos priepuoliams (1 priepuolis rečiau nei per 3 metus), jei nenustatomas charakteringų asmenybės pažeidimo požymių ir jei darbas neturi specifinių sąlygų, kurios neleidžia pareigūnui dirbti su epilepsija anamnezėje. Šis punktas taikomas ir simptominės epilepsijos atvejais, kai priepuolius išprovokuoja alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, nemiga ar stresas.

Elektroencefalogramoje užregistravus epilepsijos potencialus, ekspertinis sprendimas priimamas po III lygio gydytojo neurologo konsultacijos epileptologijos kabinete.

Elektroencefalogramoje pakartotinai užregistravus tipinius epilepsinius potencialus, nauji priimamieji pripažįstami netinkamais tarnybai. Naujiems priimamiesiems elektroencefalogramoje užregistravus pirmą kartą epilepsinius potencialus, būtina III lygio gydytojo neurologo konsultacija epileptologijos kabinete.“

2.7.4. Pakeičiame 11 punktą ir jį išdėstome taip:

„11. Galvos ir nugaros smegenų traumos ir jų padariniai. S02; S04; S06; S07; S14; S24; S34; T08; T90; T91.

Apima galvos ir nugaros smegenų traumas, traumų liekamuosius padarinius, trauminio centrinės nervų sistemos pažeidimo komplikacijas, taip pat sprogimo smūginės bangos sukeltų traumų padarinius.

11.1 papunkčiui priskiriami traumų padariniai su ryškiais galvos ir nugaros smegenų funkcijų sutrikimais (galvos smegenų sumušimas, sukeliantis ilgalaikius paralyžius arba gilias parezes, hematomielija, subdurinė hematoma ir kt.), taip pat būklės, kai, pažeidus galvos smegenų audinį, atsiranda smegenų žievės funkcijos sutrikimų (afazija, apraksija ir kt.), dubens organų funkcijos sutrikimų (šlapinimosi, tuštinimosi).

11.2 papunkčiui priskiriami nervų sistemos traumų padariniai, dėl kurių židininiai simptomai galvos ir smegenų funkcijos sutrikimai nėra tokie ryškūs kaip tų, kurie priskiriami 11.1 papunkčiui. 11.2 papunktis apima lengvą parezę, vidutiniškai išreikštą smegenėlių pažeidimą, sukeliantį eisenos sutrikimus ar kitus simptomus, lėtinius potrauminius rezistentiškus gydymui galvos skausmus ir kitus panašius nervų sistemos traumų padarinius.

11.3 papunkčiui priskiriami tokie galvos ir nugaros smegenų traumų padariniai, kai yra židinininiai simptomai (nedidelė nosies ir lūpų raukšlių asimetrija, anizorefleksija, lengvi jutimo sutrikimai ir kiti autonominės (vegetacinės), nervų sistemos disfunkcijos požymių, lėtinių potrauminių galvos skausmų. Šiam punktui taip pat priskiriami kaukolės skliauto ar pagrindo lūžimo padariniai, esant nedideliems simptomams ir būklės po galvos, nugaros smegenų traumos be centrinės nervų sistemos organinio pažeidimo požymių, kai jaučiamas padidėjęs nuovargis, yra autonominės (vegetacinės) nervų sistemos disfunkcija, padidėjęs dirglumas ar kiti simptomai.

11.4 papunkčiui priskiriami liekamieji reiškiniai po traumų, kai yra tik pavienių organinio pažeidimo simptomų bei neryškių astenizacijos reiškinių be centrinės nervų sistemos funkcijos sutrikimo.

Nauji priimamieji, turintys praeityje patirtų galvos smegenų traumų padarinių, priskirtinų 11.4 papunkčiui, gali būti pripažinti tinkamais tarnybai, jeigu neurologinio ir psichiatrinio, psichologinio tyrimo metu nerandama centrinės nervų sistemos funkcijos sutrikimų. Šiais atvejais būtina įvertinti traumos sunkumą pagal ūmaus periodo medicinos dokumentus, dispanserinės priežiūros duomenis bei objektyvių ir specialių tyrimų rezultatus ekspertizės metu (rentgenologinis, elektroencefalografinis tyrimas, galvos kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimai ir kt.)

Jei kartu su 11 punkte išvardytais galvos ir nugaros smegenų traumos padariniais yra ir stuburo arba kaukolės kaulų pažeidimų ir defektų, taikomas ir Sąvado 31 arba 32 punktas.“

2.7.5. Pakeičiame 16 punktą ir jį išdėstome taip:

„16. Infekcinės ir parazitinės ligos. A00–A09; A20–A49; A65–A79; A90–B34; B50–B83; B90–B99, Z22.

Apima būkles po persirgtų ūmių infekcinių, parazitinių ligų, intoksikacijų, su likusiais funkcijos sutrikimais, kai ir po gydymo išlieka bendra astenija, nusilpimas, mitybos sutrikimas ar kt.

Pareigūnai, persirgę ūmiu virusiniu hepatitu ir pasveikę, yra tinkami tarnybai. Ar persirgę ūmiu virusiniu hepatitu pareigūnai tinkami tęsti tarnybą aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių poveikis), nustatoma atsižvelgiant į kenksmingų ir pavojingų veiksnių valdymo vidaus tarnybos sistemoje tvarkos apraše, kurį, suderinęs su teisingumo ir finansų ministrais, tvirtina vidaus reikalų ministras, arba darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytą tvarką. Virusinio B hepatito paviršinio antigeno ir C hepatito antikūnių nešiojimas nėra pagrindas pripažinti, kad pareigūnas netinkamas tarnybai.

Nauji priimamieji, kuriems nustatytas hepatitų viruso nešiojimas, netinkami tarnybai.

Naujus priimamuosius, kurių anamnezėje nustatytas ūmus virusinis B, C, D ar kitas hepatitas, ar kita infekcinė ar parazitinė liga (pvz.: vidurių šiltinė, paratifas, kt.), reikia nuodugniai ištirti, ar nėra lėtinio susirgimo vystymosi ar pakartotinio užsikrėtimo rizikos. Ar šie asmenys tinkami tarnybai, nustatoma praėjus ne mažiau kaip 6 mėn. po gydymo pabaigos.

Nauji priimamieji ir pareigūnai netinkami, esant sunkių formų, komplikuotoms infekcinėms ir parazitinėms ligoms, gydytoms stacionare, įgavusioms lėtinę eigą su dažnais recidyvais ir nuolat pasikartojančiais ryškiais įvairių organizmo sistemų funkcijų sutrikimais.“

2.7.6. Pakeičiame 20 punktą ir jį išdėstome taip:

„20. Apsinuodijimai ir tam tikri išorinių poveikių padariniai. T36–T50.

Šiam punktui priskiriami raketinio kuro komponentų ir kitų toksinių medžiagų intoksikacijų liekamieji reiškiniai, ūmus ar lėtinis elektromagnetinio lauko poveikis, taip pat spindulinė liga. Tikrinama tik po gydymo stacionare. Tiriant pareigūnus, sirgusius spinduline liga, atsižvelgiama ne tik į periferinio kraujo sudėtį, bet ir į kitus klinikinius ligos požymius. Asmenys, sirgę spinduline liga be padarinių, tinkami tarnybai, bet vienus metus po susirgimo netinkami tarnybai, susijusiai su radioaktyviomis medžiagomis ir kitais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais.

20 punktas apima įvairių toksinių, toksinio-alerginio pobūdžio reakcijų ir susirgimų (anafilaksinio šoko, seruminės ligos, vaistaligės, alergijų ir kt.) padarinius, kai po gydymo visiškai atsinaujina pažeistų organų ir organų sistemų funkcija. Ar tiriamasis tinkamas tarnybai, nustatoma individualiai, atsižvelgiant į tai, kaip atsinaujinusios organų ir organų sistemų funkcijos, ir į galimybes vykdyti tarnybą aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika (kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių poveikis).

Tais atvejais, kai po toksinių, toksinių-alerginių poveikių prognozė nepalanki, dėl tinkamumo tarnybai sprendžiama pagal Sąvado punktus, kuriems priskiriamas organo ar organų sistemos pažeidimas (miokardo, sąnarių, kraujagyslių, kraujo ir kt.) bei jos funkcijos sutrikimo laipsnis.“

2.7.7. Pakeičiame 24 punktą ir jį išdėstome taip:

„24. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. I00–I09; I20–I52; I73; I95. Įgimtos kraujo apytakos sistemos formavimosi ydos. Q20–Q28. Širdies ir kraujagyslių implantai ir transplantatai. Z95.

Šiam punktui priskiriami širdies ir kraujagyslių susirgimai, įskaitant aortos aneurizmą ir būklę po jos operacijos, būkles po širdies vožtuvų protezavimo arba chirurginės intervencijos, būkles po širdies kraujagyslių operacijų, įgimtas širdies ydas, sukeliančias hemodinamikos sutrikimus, lėtinį sąauginį perikarditą, reumatines ir nereumatines širdies vožtuvų ydas, trikdančius hemodinamiką širdies ritmo ir laidumo sutrikimus.

Vertinant tinkamumą tarnybai, kai dėl širdies ir kraujagyslių būsenos yra sutrikusi hemodinamika, visais atvejais nustatoma funkcinė klasė pagal Niujorko širdies asociacijos klasifikaciją (toliau – NYHA).

24.1 papunkčiui priskiriami visi širdies ir kraujagyslių susirgimai, komplikuoti širdies nepakankamumo – C stadija ir III, IV funkcinės klasės pagal NYHA.

3 lentelė. Širdies nepakankamumo funkcinės klasės (NYHA stadijos pagal Niujorko kardiologų asociaciją).

Funkcinė klasė	Požymiai
I (kompensacinė)	Minimalus širdies funkcijos sutrikimas, kai toleruojamas fizinis krūvis. Krūvio ir ramybės metu diskomforto nejaučiama, bet tiriant nustatoma širdies patologija.
II	Širdies plakimas, dusulys, greitas nuovargis tik sunkaus fizinio krūvio metu. Gerai jaučiamasi ramybės ir vidutinio sunkumo fizinio darbo metu. Normalus minutinis širdies tūris, padidėjęs galinis diastolinis, sisteminis veninis spaudimas plautiniame kamiene.
III	Diskomfortas vidutinio fizinio krūvio metu, bet gera savijauta ramybės ir nedidelio įprastinio fizinio krūvio metu. Ryškiai sutrikusi hemodinamika.
IV	Net ir nedidelis fizinis aktyvumas sukelia nemalonių jutimų. Diskomforto reiškiniai – dusulys, tachikardija, krūtinės angina esti ir ramybės metu.

24.2 papunkčiui priskiriami širdies ir kraujagyslių susirgimai, būklės po aortos koarktacijos, širdies vožtuvų protezavimo arba chirurginės intervencijos, po širdies kraujagyslių operacijų, komplikuoti širdies nepakankamumo – C stadija ir II, III funkcinės klasės pagal NYHA.

Pareigūnų, kuriems yra implantuotas elektrokardiostimuliatorius, tinkamumas tarnybai vertinamas vadovaujantis Sąvado 24.1 ir 24.2 papunkčiais, atsižvelgiant į funkcinę klasę pagal NYHA. Po efektyviai koregavusio hemodinamiką elektrokardiostimuliatoriaus implantavimo, kai kraujotakos sutrikimas ne didesnis už II funkcinę klasę pagal NYHA, atsižvelgus į konkrečias tarnybos sąlygas ir pobūdį, leidžiama nustatyti, kad pareigūnai, turintys ilgametę darbo patirtį ir pakankamai profesinių gebėjimų, tačiau dar neištarnavę iki amžiaus, nustatyto Vidaus tarnybos statute, gali būti pripažinti tinkamais tolesnei tarnybai pagal Sąvado III skiltį.

24.3. Pareigūnai, sergantys išemine koronarine širdies liga, esant I, II funkcinei klasei pagal NYHA, taip pat persirgę miokardo infarktu, po aortos – koronarinio šuntavimo, turintys širdies ydų, ritmo bei laidumo sutrikimų, jei gydymas buvo efektyvus, po individualaus įvertinimo, vadovaujantis Sąvado 24.3 papunkčiu, gali būti pripažinti tinkamais tolesnei tarnybai pagal Sąvado III skiltį.

Šiam papunkčiui priskiriami širdies ir kraujagyslių susirgimai, kai širdies nepakankamumo A arba B stadija atitinka I funkcinę klasę pagal NYHA, taip pat aktyvus reumatas, kai po gydymo stacionare išlikę stabilių širdies ar (ir) kitų organų pažeidimo požymių (širdies yda, miokardo sklerozė su stabiliu širdies ritmo ir laidumo sutrikimu). Šiam punktui taip pat priskiriamas mitralinio ar kitų širdies vožtuvų prolapsas su vožtuvo nesandarumu (iki II laipsnio) arba su praeinančiais ar (ir) ilgalaikiais širdies ritmo ar laidumo sutrikimais, būklės po aortos koarktacijos, širdies vožtuvų protezavimo, širdies kraujagyslių operacijų su nežymiu kraujotakos nepakankamumu (iki II laipsnio pagal NYHA).

Taip pat šiam papunkčiui priskiriami praeinantys ar ilgalaikiai širdies ritmo ir (ar) laidumo sutrikimai (preekscitacijos sindromas (WPW sindromas), prieširdžių virpėjimas ir (ar) plazdėjimas, paroksizminė tachikardija, AV II–III° blokada, sinusinio mazgo silpnumo sindromas, kairiosios Hiso pluošto kojytės pilna blokada, patologinės ekstrasistolės, hemodinamiškai nereikšmingos arba su neryškiu sutrikimu (ne daugiau kaip II laipsnio) širdies ydos (dviburis Ao vožtuvas, vožtuvo stenozė, nesandarumas, PPD, SPD ir kiti).

24.4 papunkčiui priklauso hemodinamiškai nereikšmingi širdies vožtuvų prolapsai su vožtuvo nesandarumu (ne daugiau kaip I laipsnio) ar be nesandarumo, hemodinamiškai nereikšmingi širdies vožtuvų nesandarumai (ne daugiau I laipsnio), būklės po širdies vožtuvų chirurginės intervencijos vaikystėje su hemodinamiškai nereikšmingu kraujotakos (ne daugiau kaip I laipsnio) sutrikimu. Šiam punktui taip pat priskiriami širdies ritmo ar laidumo sutrikimai: nepatologinės ekstrasistolės, preekscitacijos sindromas (WPW fenomenas), AV I° blokada, dešiniosios Hiso pluošto kojytės blokada, kairiosios Hiso pluošto kojytės dalinė blokada, tachikardijos epizodai su širdies susitraukimo dažniu daugiau kaip 100 k./min. (nepriklausomai nuo priežasties), kitos patikslintos širdies aritmijos.

Nauji priimamieji, kuriems diagnozuotas hemodinamiškai nereikšmingas mitralinio vožtuvo prolapsas ar triburio vožtuvo nesandarumas (ne daugiau I laipsnio), pripažįstami tinkamais tarnybai.

Nesant persirgto miokardito padarinių, nauji priimamieji ir pareigūnai tarnybai ir nauji priimamieji mokytis statutinėje profesinio mokymo įstaigoje, statutinės profesinio mokymo įstaigos įvadinio mokymo kursuose ar statutinės įstaigos išduotu siuntimu studijuoti Lietuvos aukštojoje mokykloje pripažįstami tinkamais. Nauji priimamieji ir pareigūnai, esantys sveiki, mažai treniruoti, mažo fizinio darbingumo, pripažįstami tinkamais.“

2.7.8. Pakeičiame 26 punktą ir jį išdėstome taip:

„26. Virškinimo sistemos ligos. K20–K31; K50–K52; K70–K93. Kitos įgimtos virškinimo sistemos formavimosi ydos. Q38–Q45; Z87; Z90; Z93; Z98.

Apima stemplės, skrandžio, žarnų, pilvaplėvės, kepenų, tulžies pūslės, tulžies latakų, kasos, blužnies ligas.

26.1 papunkčiui priskiriamos dažnai – 3 ir daugiau kartų per metus paūmėjančios virškinamojo trakto ligos su kūno masės sumažėjimu, taip pat ir:

visi komplikuotos opaligės atvejai, kai atsisakoma operuotis;

lėtinės žarnų ligos: Krono liga, opinis kolitas, esant aktyviam uždegimui, patvirtintam endoskopiškai, histologiškai;

kepenų cirozė, lėtinio aktyvaus progresuojančio hepatito sunkios formos;

lėtinis pankreatitas su klinikiniais (kūno masės sumažėjimu, viduriavimu ir kt.) bei laboratoriniais (gamaamiltransferazės testas), egzokrininės funkcijos sutrikimo požymiais;

lėtinės sunkios žarnų ligos, esant ryškiam virškinimo sutrikimui ir kūno masės sumažėjimui;

randiniai stemplės susiaurėjimai, kuriuos reikia sistemiškai plėsti (dilatuoti);

stemplės, skrandžio, kasos, žarnų, kepenų rezekcijų padariniai;

skrandžio-žarnų anastomozės, esant dideliam virškinimo proceso sutrikimui ir kūno masės sumažėjimui;

tulžies pūslės ir kasos fistulės, kai atsisakoma operuotis.

26.2 papunkčiui priskiriamos lėtinės virškinamojo trakto ligos su kūno masės sumažėjimu ir dažnais – nuo 2 iki 3 kartų per metus paūmėjimais, taip pat ir:

lėtinis gastritas, kai yra sutrikusi skrandžio sekrecinė funkcija ir sumažėjusi kūno masė;

žarnų ligos, kai yra vidutiniškai sutrikusi jų funkcija, ilgai trunkantys paūmėjimai (nuo 2 iki 3 kartų per metus), dvylikapirštės žarnos deformacija po surandėjusių opų su kūno masės sumažėjimu;

didesnio nei II laipsnio hiatinės išvaržos;

verifikuotos operacijos metu arba tiriant instrumentais pilvaplėvės sąaugos, kai yra pasikartojančių, reikalaujančių gydymo stacionare žarnų nepraeinamumo požymių;

šiam punktui taip pat priskiriami padariniai po virškinamojo trakto organų operacijų su vidutinišku virškinimo organų funkcijos sutrikimu (skrandžio rezekcija, kepenų šoninė rezekcija, žarnų rezekcija, postcholecistektominis sindromas ir kt.).

26.3 papunkčiui priskiriama:

retai paūmėjančios opaligės formos ir atsinaujinančios opos (lengva ligos eiga);

iki 2 kartų per metus paūmėjantis lėtinis gastritas, pasireiškiantis skausmo ir dispepsijos sindromu, erozinis gastritas, duodenitas, gastroezofaginio refliukso liga (GERL);

lengva kalkulinio cholecistito forma; Kriglerio-Najaro (Crigler-Najjar), Dabino-Džonsono (Dubin-Johnson), Rotoro (Rotor) sindromai;

padariniai po prakiurusios gastroduodeninės opos užsiuvimo be tolesnių opaligės paūmėjimų ir opų recidyvų arba po opų operacijų, išsaugant pažeistus organus;

žarnų rezekcija, kai yra nedidelis virškinamojo trakto veiklos sutrikimas;

splenektomija, esant tik neryškiems kraujodaros pakitimams arba be šių pakitimų;

virškinamojo trakto organų operacijų padariniai be virškinimo organų funkcijos sutrikimo (kamieninė ar selektyvioji vagotomija ir kt.);

kitos virškinamojo trakto ligos ir jų gydymo padariniai be jų sukelto mitybos sutrikimo ir (ar) kūno masės sumažėjimo.

Virškinamojo trakto ligų paūmėjimų, recidyvų, pasikartojimų dažnis vertinamas pagal anamnezę, medicinos dokumentus ir derinamas su objektyvaus tyrimo radinių ypatybėmis. Kai tokių duomenų nepakanka, neaiškiais ir abejotinais atvejais virškinamojo trakto susirgimo priskyrimą Sąvado 26.2 ar 26.3 papunkčiui lemia mitybos sutrikimo ir (ar) kūno masės sumažėjimo nustatymas.

Konstatavus nekomplikuotą ar komplikuotą simptominę skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opą, vertinant pareigūno tinkamumą tarnybai, vadovaujamasi Sąvado punktu, labiausiai atitinkančiu pagrindinį susirgimą, o vertinant naujo priimamojo tinkamumą tarnybai – Sąvado 26 punktu ir pagrindinį susirgimą labiausiai atitinkančiu Sąvado punktu.

Nauji priimamieji asmenys, sergantys komplikuota simptomine gastroduodenine opa, tarnybai netinkami, o ar tinkami tarnybai pareigūnai, nustatoma individuliai.

Jei opaligės remisija trunka ilgiau nei vienus metus ir nebūna skrandžio bei dvylikapirštės žarnos evakuacinės funkcijos sutrikimo požymių, naujų priimamųjų tinkamumas tarnybai vertinamas vadovaujantis Sąvado 26.4 papunkčiu.

Nustačius skrandžio polipozę, naujų priimamųjų ir pareigūnų tinkamumas vertinamas vadovaujantis Sąvado 26.4 papunkčiu, atskirais atvejais tinkamumas gali būti individualus.

Lėtinis gastritas, duodenitas, gastroezofaginio refliukso liga (GERL), paūmėjantys rečiau kaip 2 kartus per metus, vertinami vadovaujantis Sąvado 26.4 papunkčiu, atskirais atvejais tinkamumas gali būti individualus.

Konstatavus lėtinę kepenų ligą be funkcijos sutrikimo, nauji priimamieji yra netinkami tarnybai.

26.4 nauji priimamieji ar stojantys mokytis profesijos su pareigūno tarnybos perspektyva, kuriems konstatuojama funkcinės hiperbilirubinemijos lengviausia forma – kliniškai neryškus Žilbero (Gilbert) sindromas (bilirubino kiekis kraujyje iki 60 µmol/l), bet jie neserga lėtiniu hepatitu, tarnybai ir mokytis yra tinkami. Esant išreikštai klinikai, ar bilirubino kiekiui kraujyje vienkartinai viršijus 60 µmol/l nauji priimamieji netinkami tarnybai.“

2.7.9. Pakeičiame 28 punktą ir jį išdėstome taip:

„28. Sąnarių ir jungiamojo audinio ligos. M01–M14; M30–M36, M45–M46.

Šis punktas apima sisteminius jungiamojo audinio susirgimus, įskaitant lėtines sąnarių ir raumenų ligas (sisteminę raudonąją vilkligę, sisteminę sklerozę, dermatopolimiozitą, sisteminius vaskulitus, reumatoidinį artritą, podagrą, stambiųjų sąnarių artrozę, ankilozinį spondilitą (Bechterevo liga) ir kt.).

28.1 papunkčiui priskiriami ryškiai ribojantys pažeistų audinių srities sąnarių judrumą ir sukeliantys darbingumo netekimą ilgalaikiai ir negrįžtami sąnarių pakitimai su ar be vidaus organų pažeidimo, lėtai progresuojančios sąnarių ir raumenų ligos su vidaus organų pažeidimu, taip pat sisteminiai progresuojantys jungiamojo audinio susirgimai (raudonoji vilkligė, sisteminė sklerozė ir kt.).

28.2 papunkčiui priskiriamos vidutiniškai ribojančios pažeistų audinių srities sąnarių judrumą, sukeliančios laikinąjį nedarbingumą lėtai progresuojančios lėtinės sąnarių ir raumenų ligos be vidaus organų, kitų organų ir sistemų pažeidimo.

28.3 papunkčiui priskiriamos lengvai ribojančios pažeistų audinių srities sąnarių judrumą, nepažeidžiančios gebėjimų, sukeliančios laikinąjį nedarbingumą lėtai progresuojančios lėtinės sąnarių ir raumenų ligos be vidaus organų, kitų organų ir sistemų pažeidimo.

28.4 papunkčiui priskiriami infekcinių, reakcinių sąnarių susirgimų padariniai, pasireiškiantys tik nedideliais šių sąnarių funkcijos sutrikimais, kurie visiškai nepažeidžia sąnarių ir raumenų sistemos motorinių gebėjimų. Šiame punkte lengvais sąnarių funkcijos sutrikimais taip pat vadinami stiprūs ir vidutiniai, greitai praeinantys sąnarių ir (ar) raumenų skausmai, esant fiziniam krūviui, net ir nesant objektyvių sąnarių pažeidimo požymių. Šiam punktui taip pat priskiriami sąnarių distrofiniai, degeneraciniai pakitimai be jų funkcijos sutrikimo.

Medikamentinės, seruminės ir maisto alergijos sukelti sąnarių pažeidimai vertinami tiriamajam visiškai pasveikus. Kiti sąnarių ir raumenų sistemos pažeidimai vertinami vadovaujantis Sąvado 28.1–28.4 papunkčiuose išdėstytais kriterijais. Kai sąnarių ir raumenų sistemos pažeidimai yra antriniai, vertinant tinkamumą tarnybai, vadovaujamasi Sąvado 28 punktu ir pagrindinį susirgimą labiausiai atitinkančiu Sąvado punktu.

Vadovaujantis Sąvado 28.3 ir 28.4 papunkčiais, teigiamas individualus ekspertinis sprendimas dėl naujų priimamųjų priimamas tais atvejais, kai jie yra sirgę uždegiminėmis sąnarių ligomis, o per paskutinius trejus ar daugiau metų nepastebėta nė vieno požymio, būdingo lėtiniam jungiamojo audinio, sąnarių ar raumenų susirgimui.“

2.7.10. Pakeičiame 39 punktą ir jį išdėstome taip:

„39. Čiurnos ir pėdos ligų bei traumų padariniai. S90–S98; T05; T93.

39.1 papunktis apima atvejus, kai nėra abiejų kojų visų pirštų iki padikaulio-pirštakaulių sąnarių arba pagrindinių pirštikaulių, taip pat kai po sužeidimų, traumų ar plastinės operacijos nėra dalies pėdos.

39.2 papunktis apima atvejus, jei nėra vienos kojos visų pirštų iki pagrindinių pirštakaulių, vienos kojos antrojo–penktojo pirštų arba pirmojo ir dar 2 pirštų, abiejų kojų nykščių arba keturių pirštų, abiejų kojų visų pirštų iki naginių pirštakaulių.

39.3 papunktis apima atvejus, kai nėra vienos kojos pirmojo ar dviejų pirštų, taip pat kai jie nejudrūs, kai nėra vienos kojos visų pirštų iki naginių pirštakaulių.

Kad pėdos piršto nėra, pagal šį punktą konstatuojama tuomet, jeigu jo nėra iki padikaulio sąnario arba jei jis visiškai nejudrus.

Jei nėra vieno pėdos piršto (išskyrus nykštį) ir funkcija nesutrikusi, pareigūno tarnybai ir naujo priimamojo galimybei mokytis ar studijuoti kliūčių nėra.“

2.7.11. Pakeičiame 40 punktą ir jį išdėstome taip:

„40. Įgimtos ir įgytos pėdų deformacijos. M21; Q66; S93.

Pastaba: nustatant plokščiapėdystės laipsnį, rentgenogramos atliekamos tiriamajam stovint ant tiriamosios kojos.

Apima įgimtas ir įgytas pėdos deformacijas, statinę plokščiapėdystę, kaip šleivos į šoną pėdos dekompensacijos padarinį arba kaip vaikystės, jaunatviškos plokščiapėdystės padarinį, kai raumenų deformaciją pakeitė raiščių-sąnarių deformacija.

40.1 papunkčiui priskiriamas arkliapėdiškumas, kulniapėdiškumas, šleivapėdiškumas, tuščiapėdiškumas ir kitos įgimtos ir įgytos pėdų deformacijos, trikdančios funkciją, labai apsunkinančios eiseną, reikalaujančios specialios avalynės. Tuščiapėdiškumu laikoma tokia deformacija, kuri pasireiškia dideliu vidinio ir išorinio pėdos skliauto padidėjimu, kai supinuota užpakalinė ir pronuota priekinė pėdos dalis (vadinamoji įgaubta pėda), priekinė pėdos dalis suplonėjusi, plati ir šiek tiek pritraukta, o po vidurinių padikaulių galvutėmis yra nuospaudos.

40.2 papunkčiui priskiriamos pėdų deformacijos, vidutiniškai apsunkinančios vaikščiojimą, taip pat III^o plokščiapėdystė su nykščio atitraukiamąja kontraktūra, pėdos nukrypimu į išorinę pusę ir jos kaulų egzostozėmis.

40.3 papunkčiui priskiriamos pėdos deformacijos, lengvai apsunkinančios avalynės dėvėjimą, II° plokščiapėdystė.

I° plokščiapėdystė pareigūnų ir naujų priimamųjų tarnybai ir naujų priimamųjų galimybei mokytis ar studijuoti kliūčių nesudaro.

Plokščiapėdystės laipsniui nustatyti vadovaujamasi šiais metodais ir kriterijais:

1. Pėdos atspaudo matavimas. Atspaude išmatuojamas jo plotis ir pėdos skliauto įdubimo plotis. Pirmojo ir antrojo dydžio santykis rodo suplokštėjimo laipsnį. Santykis nuo 0 iki 2 laikomas normaliu, nuo 1 iki 2 – suplokštėjimu, daugiau kaip 2 – plokščiapėdyste.

2. Trikampio sudarymas. Trikampio pagrindą sudaro linija, jungianti pirmojo padikaulio galvutę su kulno gumburu. Šoninės linijos jungia pirmojo padikaulio galvutę su vidine viršūne ir kulkšnį su kulno gumburu. Tiksliausiai plokščiapėdystės laipsnis nustatomas rentgenu. Rentgenograma daroma pacientui stovint ant tiriamos kojos. Toliau ant rentgenogramos braižomas trikampis pirmiau aprašytu metodu. Plokščiapėdystės laipsnis įvertinamas pagal pėdos išilginio skliauto aukščio ir kampo parametrus (pėdos forma, jos išilginio skliauto aukštis ir kampas pateikti 8 lentelėje).

8 lentelė. Pėdos formos.

Pėdos formos pavadinimas	Pėdos išilginio skliauto aukštis	Pėdos išilginio skliauto kampas
Išgaubta pėda	40 mm ir daugiau	mažiau kaip 125°
Normali pėda I^o plokščiapėdystė	36–39 mm 26–35 mm	125–130° 131–140°
II^o plokščiapėdystė	17–25 mm	141–155°
III^o plokščiapėdystė	mažiau kaip 17 mm	daugiau kaip 155°“

Pėdos formos pavadinimas

Pėdos išilginio skliauto aukštis

Pėdos išilginio skliauto kampas

Išgaubta pėda

40 mm ir daugiau

mažiau kaip 125°

Normali pėda

I^o plokščiapėdystė

36–39 mm

26–35 mm

125–130°

131–140°

II^o plokščiapėdystė

17–25 mm

141–155°

III^o plokščiapėdystė

mažiau kaip 17 mm

daugiau kaip 155°“

2.7.12. Pakeičiame 61 punktą ir jį išdėstome taip:

„61. Kondukcinis ir neurosensorinis, kitos kilmės prikurtimas; kitos ausies ligos., H90–H91; H93.

61.1 papunkčiui priskiriamas visiškas kurtumas ar kurčnebylumas, kai abipusis klausos netekimo laipsnis, audiologinio tyrimo duomenimis, yra daugiau kaip 90 decibelų (toliau – dB).

61.2 papunkčiui priskiriamas visiškas kurtumas viena ausimi, o šnabždesys kita ausimi suvokiamas ne didesniu kaip 2 m atstumu, stabilus abiejų ausų klausos susilpnėjimas šnabždesiui ne didesniu kaip 1 m atstumu. Šis punktas apima pažeidimus, kai klausos netekimo laipsnis, audiologinio tyrimo duomenimis, yra nuo 71 iki 90 dB (IV°).

61.3 papunktis apima klausos susilpnėjimą, kai yra visiškas kurtumas viena ausimi, o kita ausimi šnabždesys suvokiamas ne didesniu kaip 3 m atstumu, arba stabilus abipusis klausos susilpnėjimas ir šnabždesys abiem ausimis suvokiamas ne didesniu kaip 2 m atstumu. Šis punktas apima pažeidimus, kai klausos netekimo laipsnis, audiologinio tyrimo duomenimis, yra nuo 56 iki 70 dB (III°).

61.4 papunktis apima klausos susilpnėjimą, kai yra visiškas kurtumas viena ausimi, o kita ausimi šnabždesys suvokiamas ne didesniu kaip 4 m atstumu. Šis punktas apima pažeidimus, kai vidutinis klausos netekimo laipsnis, audiologinio tyrimo duomenimis, yra nuo 41 iki 55 dB (II°).

61.5 papunktis apima stabilų klausos susilpnėjimą, kai kiekviena ausimi šnabždesys suvokiamas didesniu kaip 3 m atstumu. Šis punktas apima pažeidimus, kai lengvas klausos netekimo laipsnis, audiologinio tyrimo duomenimis, yra nuo 26 iki 40 dB (I°).

Įtarus klausos susilpnėjimą, būtinas pakartotinis tyrimas kalba ir šnabždesiu, patikrinimas kamertonais bei audiometrinis ištyrimas. Nustatant, ar klausos susilpnėjimas yra stabilus, ypač žemų dažnumų garsams, būtina atlikti ir klausomojo vamzdžio tyrimą. Neatlikus išvardytų tyrimų, ekspertinis sprendimas dėl tiriamojo su pažeista klausa nepriimamas.

Teigiamas ekspertinis sprendimas dėl naujų priimamųjų individualaus tinkamumo tarnybai priimamas tais atvejais, kai tarnyba nesusijusi su sistemingu elektroakustinių ryšių priemonių naudojimu. Tarnybos aplinkos triukšmas turi būti mažesnis negu 85 dB.

Individualiai įvertinant, ar pareigūnas tinkamas tarnybai, turi būti atsižvelgiama į konkrečias pareigūnų tarnybos sąlygas ir pobūdį. Pareigūnus pripažįstant tinkamais tarnybai, būtina rekomenduoti, kad tie, kurie pagal pareigybių aprašymus privalo atlikti nardymo, patruliavimo, asmenų saugojimo, postų, objektų saugojimo ir periodinio patruliavimo, apžiūrint saugomas teritorijas vykdymo, kriminalinės žvalgybos vykdymo, gaisrų gesinimo, ekstremaliųjų įvykių padarinių šalinimo, žmonių, turto gelbėjimo darbų funkcijas, būtų perkelti į nesusijusias su šiomis funkcijomis pareigas. Be to, jiems neturi būti pavestos funkcijos su elektroakustinėmis ryšių priemonėmis, jų tarnybos aplinkos triukšmas turi būti mažesnis nei 85 dB.“

2.7.13. Pakeičiame 81 punktą ir jį išdėstome taip:

„81. Glaukoma. H40–H42.

Glaukomos ir hipertenzijos diagnozė privalo būti patvirtinta stacionare ar glaukomos kabinete. Asmens tinkamumas nustatomas, įvertinant ligos progresavimą ir akies funkcijas. Nustačius hipertenziją tarnaujantiesiems, būtina kasmetinė ekspertizė.

81.1 papunkčiui priskiriama abiejų akių, toli pažengusi, dekompensuota III stadijos glaukoma, progresuojant regos silpnėjimui.

81.2 papunkčiui priskiriama vienos akies, toli pažengusi, III stadijos glaukoma.

81.3 papunkčiui priskiriama išsivysčiusi, II stadijos glaukoma;

81.4 papunkčiui priskiriama hipertenzija, jos pradinė stadija.

Nauji priimamieji netinkami, o pareigūnai tinkami su apribojimais, esant kompensuotai glaukomai, hipertenzijai ir preglaukomai. Atsižvelgiama į sutrikusios funkcijos stabilizavimo laipsnį bei įtaką regos ir akies obuolio funkcijoms. Pareigūnai tinkami pagal Sąvado I skiltį, jei nėra pakitimų akiplotyje ir atliekant OCT (akių kompiuterinės tomografijos tyrimą).“

2.7.14. Pakeičiame 99 punktą ir jį išdėstome taip:

„99. Ūmūs ir lėtiniai uretitai ir komplikacijos, nepaisant etiologijos, pasikartojanti anogenitalinė herpes virusinė infekcija, anogenitalinės venerinės karpos, kirkšnies granulioma. A54–A64.

Apima efektyviai gydomas uždegimines, lytiškai plintančias urogenitalinės sistemos ligas. Jeigu susirgimas komplikavosi, po išgijimo liko padarinių, trikdančių urogenitalinės sistemos, kitas organizmo funkcijas, naujo priimamojo ir pareigūno tinkamumas tarnybai vertinamas pagal Sąvado punktus, labiausiai atitinkančius organizmo funkcijos sutrikimo apibūdinimą.“

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys