LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2004 M. BIRŽELIO 28 D. ĮSAKYMO NR. V-468 „Dėl būtinųjų priešnuodžių rinkinio asmens sveikatos priežiūros įstaigose įsigijimo ir vartojimo tvarkos ir priešnuodžių, vartojamų apsinuodijusiems pacientams gydyti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, sąrašo patvirtinimo“ PAKEITIMO

 

2014 m. lapkričio 17 d. Nr. V-1191

Vilnius

 

 

1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. V-468 „Dėl Būtinųjų priešnuodžių rinkinio asmens sveikatos priežiūros įstaigose įsigijimo ir vartojimo tvarkos ir Priešnuodžių, vartojamų apsinuodijusiems pacientams gydyti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, sąrašo patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija:

 

„LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL BŪTINŲJŲ PRIEŠNUODŽIŲ RINKINIO ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS

ĮSTAIGOSE ĮSIGIJIMO IR PRIEŠNUODŽIŲ VARTOJIMO TVARKOS APRAŠO IR PRIEŠNUODŽIŲ, VARTOJAMŲ APSINUODIJUSIEMS PACIENTAMS GYDYTI ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE, SĄRAŠO PATVIRTINIMO

 

 

Siekdama užtikrinti būtinąją pagalbą apsinuodijimų atvejais:

1. T v i r t i n u pridedamus:

1.1. Būtinųjų priešnuodžių rinkinio asmens sveikatos priežiūros įstaigose įsigijimo ir priešnuodžių vartojimo tvarkos aprašą;

1.2. Priešnuodžių, vartojamų apsinuodijusiems pacientams gydyti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, sąrašą.

2. P a v e d u  įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį.“

2. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2015 m. balandžio 1 d.

 

 

 

Sveikatos apsaugos ministrė                                                                                Rimantė Šalaševičiūtė

 

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2004 m. birželio 28 d.

įsakymu Nr. V-468

(Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2014 m. lapkričio 17 d.

įsakymo Nr. V-1191

redakcija)

 

 

Būtinųjų priešnuodžių rinkinio asmens sveikatos priežiūros įstaigose įsigijimo ir PRIEŠNUODŽIŲ vartojimo tvarkOS APRAŠAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Būtinųjų priešnuodžių rinkinio asmens sveikatos priežiūros įstaigose įsigijimo ir priešnuodžių vartojimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato įstaigas, kurios privalo įsigyti būtinųjų priešnuodžių rinkinius, būtinųjų priešnuodžių rinkiniams keliamus reikalavimus, priešnuodžių apsinuodijusiems pacientams skyrimą pagal indikacijas ir jų vartojimo būdus bei informacijos apie turimas priešnuodžių atsargas teikimo tvarką.

2. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:

2.1. Būtinųjų priešnuodžių rinkinys – atitinkamai Tvarkos aprašo 10, 11 ar 12 punktuose nurodyti nustatytų kiekių priešnuodžiai.

2.2. Priešnuodžiai – medžiagos, tiesiogiai ar netiesiogiai panaikinančios nuodų poveikį arba jų sukeltą organizmo funkcijų pažeidimą ir teigiamai pakeičiančios jų biotransformaciją.

3. Tvarkos aprašas taikomas greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) paslaugas teikiančioms įstaigoms ir asmens sveikatos priežiūros (toliau – ASP) paslaugas teikiančioms stacionarinėms sveikatos priežiūros įstaigoms.

4. GMP ir ASP paslaugas teikiančių įstaigų vadovai paskiria asmenį, atsakingą už priešnuodžių apskaitą įstaigoje.

5. Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras (toliau – ESSC) teikia informaciją bei rekomendacijas GMP ir ASP paslaugas teikiančioms įstaigoms apie būtinųjų priešnuodžių skyrimą konkrečių apsinuodijimų atvejais.

 

II SKYRIUS

BŪTINŲJŲ PRIEŠNUODŽIŲ RINKINIO ĮSIGIJIMAS

 

6. GMP paslaugas teikiančios įstaigos:

6.1. privalo turėti būtinųjų priešnuodžių rinkinius, ne mažesnius, kaip nurodyta Tvarkos aprašo 10 punkte;

6.2. būtinųjų priešnuodžių rinkinius, išvardytus  tvarkos aprašo 10 punkte, įsigyja savo lėšomis;

6.3. privalo užtikrinti, kad Tvarkos aprašo 10 punkte pateiktų būtinųjų priešnuodžių būtų greitosios medicinos pagalbos automobiliuose, vykstančiuose pas apsinuodijusius pacientus;

6.4. administracija nustato būtinųjų priešnuodžių rinkinių kiekį pagal savo regiono poreikius ir apsinuodijimų specifiką.

7. ASP paslaugas teikiančios įstaigos:

7.1. privalo turėti būtinųjų priešnuodžių rinkinius, ne mažesnius kaip nurodyta Tvarkos aprašo 11 ir 12 punktuose;

7.2. būtinųjų priešnuodžių rinkinius, išvardytus Tvarkos aprašo 11 ir 12 punktuose, įsigyja savo lėšomis;

7.3. privalo užtikrinti, kad priešnuodžiai ASP įstaigoje būtų saugomi taip, kad gydytojai galėtų juos skirti bet kuriuo paros metu.

8. GMP ir ASP paslaugas teikiančios įstaigos informaciją apie turimas priešnuodžių atsargas kiekvienais metais iki vasario 1 d. turi pateikti ESSC interneto svetainėje www.apsinuodijau.lt. Jeigu įstaiga įsigyja papildomą priešnuodžių kiekį, informaciją apie tai ji turi pateikti ESSC interneto svetainėje www.apsinuodijau.lt per 5 darbo dienas nuo priešnuodžių įsigijimo.

9. Priešnuodžius, kurie išvardyti tvarkos aprašo 10, 11 ir (ar) 12 punktuose, bet nėra registruoti Lietuvos Respublikoje, GMP ir ASP paslaugas teikiančios įstaigos turi įsigyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. V-374Dėl Vardinių vaistinių preparatų įsigijimo taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka.

 

 

III SKYRIUS

BŪTINŲJŲ PRIEŠNUODŽIŲ RINKINIAI

 

10. GMP paslaugas teikiančioje įstaigoje turi būti šių priešnuodžių:

10.1. aktyvintosios anglies (skystis, milteliai arba granulės) – bendras kiekis 100 g, pvz., 2 flakonai po 50 g;

10.2. amilnitrito (tirpalas inhaliacijoms) – bendras kiekis 2,5 ml, pvz., 5 ampulės po 0,5 ml;

10.3. atropino sulfato (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 20 mg, pvz., 20 ampulių po 1 ml 0,1 proc. tirpalo;

10.4. deguonies – balionas;

10.5. etanolio (geriamasis tirpalas) – 200 ml 30 procentų tirpalo;

10.6. gliukozės (ne mažesnės kaip 10 proc. koncentracijos injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 80 g, pvz., 20 ampulių po 10 ml 40 proc. tirpalo;

10.7. naloksono (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 4 mg, pvz., 10 ampulių po 1 ml 0,04 proc. tirpalo.

11. ASP paslaugas teikiančioje įstaigoje, išskyrus tvarkos aprašo 12 punkte nurodytas įstaigas, turi būti šių priešnuodžių:

11.1. acetilcisteino (tabletės arba injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 10 g, pvz., 50 tablečių po 200 mg;

11.2. aktyvintosios anglies (skystis, milteliai arba granulės) – bendras kiekis 250 g, pvz., 5 flakonai po 50 g;

11.3. amilnitrito (tirpalas inhaliacijoms) – bendras kiekis 2,5 ml, pvz., 5 ampulės po 0,5 ml;

11.4. askorbo rūgšties (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 7,5 g, pvz., 75 ampulės po 2 ml 5 proc. tirpalo (arba metileno mėlynasis, injekcinis tirpalas – bendras kiekis 250 mg, pvz., 5 ampulės po 5 ml 1 proc. tirpalo);

11.5. atropino sulfato (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 20 mg, pvz., 20 ampulių po 1 ml 0,1 proc. tirpalo;

11.6. deguonies;

11.7. etanolio (geriamasis tirpalas) – 500 ml 30 procentų tirpalo (arba fomepizolis – 1,5 g, pvz., 15 flakonų po 20 ml 0,5 proc. tirpalo);

11.8. fitomenadiono (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 200 mg, pvz., 20 ampulių po 1 ml 1 proc. tirpalo;

11.9. gliukozės (ne mažesnės kaip 10 proc. koncentracijos injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 80 g, pvz., 20 ampulių po 10 ml 40 proc. tirpalo;

11.10. kalcio druskų (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 10 g, pvz., 10 ampulių po 10 ml 10 proc. tirpalo;

11.11. magnio sulfato (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 50 g, pvz., 40 ampulių po 5 ml 25 proc. tirpalo;

11.12. naloksono (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 8 mg, pvz., 20 ampulių po 1 ml 0,04 proc. tirpalo;

11.13. natrio hidrokarbonato (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 84 g, pvz., 10 flakonų po 200 ml 4,2 proc. tirpalo;

11.14. penicilino G (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 100 mln. TV.

12. Universiteto ligoninėje ir respublikos lygmens ligoninėje, turinčiose licenciją teikti stacionarines klinikinės toksikologijos ASP paslaugas, turi būti šių priešnuodžių:

12.1. acetilcisteino (tabletės) – bendras kiekis 130 g, pvz., 650 tablečių po 200 mg;

12.2. acetilcisteino (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 30 g, pvz., 100 ampulių po 3 ml 10 proc. tirpalo;

12.3. aktyvintosios anglies (skystis, milteliai arba granulės) – bendras kiekis 250 g, pvz., 5 flakonai po 50 g;

12.4. amilnitrito (tirpalas inhaliacijoms) – bendras kiekis 2,5 ml, pvz., 5 ampulės po 0,5 ml (arba hidroksokobalamino (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 10 g, pvz., 4 flakonai po 2,5 g);

12.5. atropino sulfato (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 100 mg, pvz., 100 ampulių po 1 ml 0,1 proc. tirpalo;

12.6. antitoksinio serumo nuo gyvačių nuodų (injekcinis tirpalas) – 2 dozės;

12.7. deguonies;

12.8. deferoksamino (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 30 g, pvz., 60 ampulių po 500 mg;

12.9. D-penicilamino (tabletės) – bendras kiekis 15 g, pvz., 60 tablečių po 250 mg;

12.10. etanolio (geriamasis tirpalas) – 500 ml 30 proc. tirpalo;

12.11. etanolio (injekcinis tirpalas) – 6 litrai 10 proc. arba 12 litrų 5 proc. tirpalo (arba fomepizolo – 6 g, pvz., 60 flakonų po 20 ml 0,5 proc. tirpalo);

12.12. fizostigmino (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 4 mg, pvz., 2 ampulės po 2 mg;

12.13. fitomenadiono (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 200 mg, pvz., 20 ampulių po 1 ml 1 proc. tirpalo;

12.14. folio rūgšties (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 300 mg, pvz., 3 flakonai po 10 ml 1 proc. tirpalo;

12.15. gliukozės (ne mažesnės kaip 10 proc. koncentracijos injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 80 g, pvz., 20 ampulių po 10 ml 40 proc. tirpalo;

12.16. gliukagono (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 15 mg, pvz., 15 flakonų po 1 mg;

12.17. kalcio druskų (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 10 g, pvz., 10 ampulių po 10 ml 10 proc. tirpalo;

12.18. magnio sulfato (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 50 g, pvz., 40 ampulių po 5 ml 25 proc. tirpalo;

12.19. metileno mėlynojo (injekcinis tirpalas) – 500 mg, pvz., 10 ampulių po 5 ml 1 proc. tirpalo;

12.20. naloksono (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 8 mg, pvz., 20 ampulių po 1 ml 0,04 proc. tirpalo;

12.21. natrio hidrokarbonato (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 84 g, pvz., 10 flakonų po 200 ml 4,2 proc. tirpalo;

12.22. natrio tiosulfato (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 25 g, pvz., 10 ampulių po 10 ml 25 proc. tirpalo;

12.23. penicilino G (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 100 mln. TV (arba silibinino (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 3 500 mg, pvz., 10 ampulių po 350 mg);

12.24. piridoksino (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 5 g, pvz., 100 ampulių po 1 ml 5 proc. tirpalo;

12.25. protamino sulfato (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 150 mg, pvz., 3 ampulės po 50 mg (7000 antiheparino TV);

12.26. tiamino (injekcinis tirpalas) – bendras kiekis 1 g, pvz., 10 ampulių po 1 ml 10 proc. tirpalo.

 

 

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

13. GMP paslaugas teikiančiose įstaigose priešnuodžius apsinuodijusiems pacientams skiria kompetentingas GMP sveikatos priežiūros specialistas pagal priešnuodžių skyrimo indikacijas ir vartojimo būdus, pateiktus Tvarkos aprašo priede.

14. ASP paslaugas teikiančiose įstaigose priešnuodžius apsinuodijusiems pacientams skiria gydantis gydytojas pagal priešnuodžių skyrimo indikacijas ir vartojimo būdus, pateiktus Tvarkos aprašo priede.

15. Jei Tvarkos aprašo priede priešnuodžių skyrimo indikacijos nenurodytos, būtina konsultuotis su ESSC Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro budinčiu gydytoju arba su ASP paslaugas teikiančios įstaigos klinikinės toksikologijos gydytoju. Su šiais specialistais būtina konsultuotis visais neaiškiais ir sunkiais atvejais.

 

 

Būtinųjų priešnuodžių rinkinio asmens

sveikatos priežiūros įstaigose įsigijimo

ir priešnuodžių vartojimo tvarkos aprašo

priedas

 

PRIEŠNUODŽIŲ SKYRIMO INDIKACIJOS IR VARTOJIMO BŪDAI

 

Priešnuodis

Nuodingoji medžiaga

Indikacijos, kontraindikacijos

 

Priešnuodžio dozavimas ir vartojimas

1. Acetilcisteinas
(N-acetilcisteinas)

Paracetamolis

Skiriamas gerti iki 15 ir daugiau valandų, kai:

- nustatomas galimas hepatotoksiškumas Rumack-Matthew nomogramoje

- nežinomas laikas po apsinuodijimo, bet koncentracija plazmoje yra didesnė kaip 100 mg/l

- negalima ištirti paracetamolio koncentracijos plazmoje, bet išgerta didelė jo dozė (daugiau kaip 150 mg/kg arba 7,5 g suaugusiajam) arba atsiranda ar gali atsirasti kepenų pažeidimo simptomų

Pradinė dozė: 140 mg/kg

Palaikomosios dozės – po 70 mg/kg kas 4 val. 17 kartų (suminė dozė – 1330 mg/kg)

Jeigu pacientas gėrė aktyvintosios anglies ir nėra injekcinio acetilcisteino tirpalo, skiriama gerti čia nurodytomis dozėmis

Jeigu reikia keisti acetilcisteino skyrimo būdą (tabletes keisti injekciniu tirpalu ir atvirkščiai), likusio gydymo trukmė ir acetilcisteino dozės nustatomos po konsultacijos su klinikinės toksikologijos gydytoju

Jeigu apsinuodijimas paracetamoliu nustatytas vėliau kaip po 24 val., acetilcisteino skyrimo dozės ir trukmė nustatomos po konsultacijos su klinikinės toksikologijos gydytoju

Švirkščiama į veną, kai:

- pacientas gėrė aktyvintosios anglies

- pacientas vemia arba kraujuoja į virškinamąjį kanalą

- pacientas nebendradarbiauja su medicinos personalu (dėl psichikos problemų)

- vyksta žaibiška kepenų nekrozė

- nėščiosioms

Pradinė dozė: 150 mg/kg su 200 ml 5 proc. gliukozės tirpalo per 15–60 min.

Palaikomosios dozės: lašine infuzija 50 mg/kg su 500 ml gliukozės tirpalo per 4 val., po to – 100 mg/kg su 1000 ml gliukozės tirpalo per 16 val.

Jeigu apsinuodijimas paracetamoliu nustatytas vėliau kaip po 24 val., acetilcisteino skyrimo dozės ir trukmė nustatomos po konsultacijos su klinikinės toksikologijos gydytoju

2. Aktyvintoji anglis

Įvairios medžiagos, išskyrus korozines medžiagas, metalų junginius ir alkoholius

Iki 2 val. po apsinuodijimo skiriama gydančio gydytojo sprendimu, vėliau ar skiriant pakartotinai – po konsultacijos su SAM ESSC Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro budinčiu gydytoju ar ASP įstaigos klinikinės toksikologijos gydytoju. Kontraindikacijos:

- virškinamojo kanalo pažeidimai

- numatomas gydymas geriamaisiais priešnuodžiais

Vaikams iki 1 metų – 1 g/kg, 1–12 metų vaikams – 25–50 g, suaugusiems – 25–100 g

3. Amilnitritas

Cianidai

Vandenilio sulfidas

Pirmosiomis 15 min. po apsinuodijimo, kai:

- aiški anamnezė

- sunkaus apsinuodijimo klinika (pvz., ryški cianozė, sąmonės ir kvėpavimo sutrikimai, traukuliai ir kt.)

- specifinis kvapas

Nulaužus ampulę, suvilgomas vatos ar marlės tamponas ir duodama keletą kartų kas 2–3 min. pacientui (geriau gulinčiam) įkvėpti pro nosį

4. Antitoksinis

serumas

Paprastosios angies nuodai

Įkandus gyvatei

Skiriamas pagal nurodymus informaciniame lapelyje

5. Askorbo rūgštis

Nitratai, nitritai ir kitos methemoglobiną sudarančios medžiagos

Jeigu nėra metabolinės acidozės

Švirkščiama į veną 7,5–10 g

Kalio permanganatas

Apsinuodijus

5–10 proc. tirpalu valomos nusidažiusios gleivinės

6. Atropinas

Fosforo organiniai junginiai (FOJ), karbamatai

 

Apsinuodijus

Švirkščiama į veną po 1–2 mg kas 10–20 min., kol atsiranda lengvo prisotinimo atropinu požymių, atropinizacijai palaikyti kartojamos injekcijos kas 1–4 val.

Vaikų pradinė dozė – iki 0,05 mg/kg, palaikomosios – 0,02–0,05 mg/kg

Sunkių apsinuodijimų atvejais, po konsultacijos su klinikinės toksikologijos gydytoju

Dozės gali būti didesnės arba dažnesnės (iki 2–5 mg kas 5–10 min.) Prisotinimo dozė gali būti iki 50 mg, maksimali dozė – iki 100–150 mg ir daugiau, gydymo trukmė – iki 6–9 parų

Fizostigminas, muskarinas ir kitos cholinerginės medžiagos

Skiriamas esant ryškiam muskarininiam (cholinerginiam) sindromui

Švirkščiama po 1–2 mg į veną kas 10–20 min. iki lengvo prisotinimo atropinu, atropinizacijai palaikyti dozę galima kartoti kas 1–4 val.

Vaikų pradinė dozė – iki 0,05 mg/kg, palaikomosios – 0,02–0,05 mg/kg

7. Deferoksaminas

Geležis

Sunkiai apsinuodijus, kai:

- yra šokas, ryški acidozė, stiprus gastroenteritas ir (ar) geležies koncentracija plazmoje >90 mkmol/l (>4,5–5 mg/l)

- ištyrus rentgenu virškinamajame kanale randama daug geležies junginių tablečių

- arba išgerta >60 mg/kg dozė

Lašinama į veną iki 15 mg/kg/val. greičiu, maksimali paros dozė – 6 g (apie 80 mg/kg), jeigu reikia, galima skirti iki 16 g/d.

Galima švirkšti į raumenis, pvz., pradinė dozė – 1000 mg, palaikomosios – po 500 mg kas 4 val., bet sunkiems apsinuodijimams gydyti geriau švirkšti į veną

Vaikams lašinama į veną iki 15 mg/kg/val. greičiu arba švirkščiama į raumenis po 90 mg/kg kas 8 val. Maksimali paros dozė – 6 g

Gydymą galima nutraukti, kai geležies koncentracija plazmoje <3,5 mg/l arba šlapimo spalva iš rausvos (deferoksamino ir geležies komplekso spalvos) virsta normalia, arba išnyksta apsinuodijimo simptomai

Aliuminis

Sunkiai apsinuodijus gydymą galima pradėti ir nutraukti tik po konsultacijos su klinikinės toksikologijos gydytoju

Jeigu pacientas serga lėtiniu inkstų nepakankamumu, po konsultacijos su klinikinės toksikologijos gydytoju ir gydytoju nefrologu

Lašinama į veną 5 mg/kg vieną kartą per savaitę, gydymo kurso trukmė ir derinimas su gydymu hemodializėmis nustatomas atsižvelgiant į aliuminio koncentraciją serume

8. Deguonis

Anglies monoksidas

Indikacijos: hipoksijos požymiai

Skiriama kvėpuoti pro kaukę arba pro nosį specialiu kateteriu
10–15 l/min. greičiu

9. D-penicilaminas

Sunkiųjų metalų junginiai (Au, Bi, Cu, Hg, Pb)

Arseno junginiai

Gali būti skiriama tik po konsultacijos su klinikinės toksikologijos gydytoju

Kontraindikacija: alergija penicilinui

Skiriama po 15–40 mg/kg per dieną (iki 1–2 g), apsinuodijus arsenu vaikams – iki 100 mg/kg per dieną (maksimali dozė – 1 g). Geriama
1 val. prieš valgį 3–4 kartus per dieną, gydoma vidutiniškai 5 dienas Skiriant D-penicilamino, kartu skiriama piridoksino po 10–25 mg per parą

10. Etanolis

Etilenglikolis

Metanolis

Įtarus apsinuodijimą, skiriama gerti pradinė, o patvirtinus apsinuodijimo diagnozę arba po konsultacijos su klinikinės toksikologijos gydytoju – palaikomosios dozės

Pradinė dozė 100–150 ml 30–40 proc. etanolio tirpalo arba tokio pat stiprumo alkoholinio gėrimo, pvz., degtinės (jeigu pacientui yra koma – pro zondą)

Palaikomosios dozės – po 50 ml kas 2–4 val. 4–6 kartus

Hemodializės metu etanolio dozę reikia padidinti 2,5–3 kartus

Jeigu etanolio negalima skirti gerti, patvirtinus apsinuodijimo diagnozę arba po klinikinio toksikologo konsultacijos galima lašinti į veną 10 proc. tirpalo (tikslinė etanolio koncentracija kraujyje –

1 promilė)

Pradinė dozė 7,6–8,9 ml/kg 10 proc. tirpalo

Palaikomoji dozė 0,83 ml/kg/val. (alkoholiniais gėrimais piktnaudžiaujantiems pacientams – 1,96 ml/kg/val.)

Palaikomoji dozė hemodializės metu 2,13 ml/kg/val. (alkoholiniais gėrimais piktnaudžiaujantiems pacientams – 3,26 ml/kg/val.)

11. Fitomenadionas

Netiesioginiai antikoaguliantai

Apsinuodijus

Švirkščiama į raumenis, į veną ar po oda arba duodama gerti 2–10 mg (iki 25–50 mg), kartotinai galima skirti po 6–8 val. (jeigu pirmoji dozė buvo sušvirkšta) arba po 12–48 val. (jeigu pirmoji dozė buvo išgerta)

Kūdikiams švirkšti į raumenis arba po oda po 1–2 mg kas 4–8 val.

12. Fizostigminas

Atropinas, hiosciaminas, skopolaminas

Indikacijos: Cholinolizinis sindromas

Pradinė dozė – iki 0,02–0,06 mg/kg, vidutiniškai – 2 mg kas 20 min. iki klinikinio arba nepageidaujamo poveikio. Į veną švirkščiama ne greičiau kaip 1 mg/min. Palaikomosios dozės – po 1–4 mg kas 30–60 min. (kartojantis traukuliams, ritmo sutrikimams, esant komai). Vaikams galima skirti tik gyvybei gresiančios būklės metu į veną po 0,01–0,03 mg/kg (ne greičiau kaip 0,5 mg/min.), kartojant kas 5–10 min. iki 2 mg arba iki klinikinio arba nepageidaujamo poveikio

13. Folio rūgštis
(vit. Bc)

Etilenglikolis

Pirmąsias 24 val. po apsinuodijimo

Reikėtų švirkšti į veną kas 4 val. po 50 mg, vaikams – po 1 mg/kg

Metanolis

Metotreksatas

Švirkščiama į veną kas 4 val. po 50–100 mg, vaikams – po 1 mg/kg

14. Fomepizolis

Etilenglikolis

Metanolis

Apsinuodijus

Lašinama į veną, atskiedus 100–250 ml 0,9 proc. natrio chlorido arba 5 proc. gliukozės tirpalo per 30–45 min.

Pradinė dozė – 15 mg/kg, po to kas 12 val. skiriamos palaikomosios dozės po 10 mg/kg ne mažiau kaip du kartus. Hemodializės metu nenutrūkstamai lašinama 1 mg/kg/val. greičiu

Nereikia skirti kartu su etanoliu, tačiau pradėjus skirti etanolio, vėliau galima skirti fomepizolio

15. Gliukagonas

Beta adrenoreceptorių blokatoriai

Sunkiai apsinuodijus (veiksmingesnis apsinuodijus beta adrenoreceptorių blokatoriais)

Pradinė 5–10 mg dozė švirkščiama į veną, palaikomoji – lašinama į veną 1–10 mg/val. greičiu su 5 proc. gliukozės tirpalu

Vaikų pradinė dozė – 50–150 mkg/kg, palaikomoji – 10–50 (iki 100) mkg/kg/val.

Kalcio antagonistai

16. Gliukozė

Nitratai , nitritai ir kitos methemoglobiną sudarančios medžiagos

 

Į veną lašinami 5–10 proc. gliukozės tirpalai

Hipoglikeminiai vaistai

Indikacijos: hipoglikemija

10–40 proc. tirpalo injekcijos į veną

17. Hidroksokobalaminas

Cianidai

Sunkiai apsinuodijus

Švirkščiama į veną 70 mg/kg

18. Kalcio druskos, pvz., kalcio chloridas arba gliukonatas

Kalcio antagonistai

Apsinuodijus

Pradinė dozė 1–4 g arba 10 proc. tirpalo 0,2–10 ml/kg, po to – 10 proc. tirpalo 10–20 ml 4–5 kartus per dieną

Kalis, magnis

Hiperkalemijai ar hipermagnezemijai gydyti

Švirkščiama į veną po 10–20 ml 10 proc. tirpalo 4–5 kartus per dieną

Oksalo rūgštis

Išgėrus

Duodama išgerti 1–2 g (10–20 ml 10 proc. tirpalo)

19. Magnio sulfatas

Tirpiosios bario druskos

Išgėrus

Duodama išgerti magnio sulfato tirpalo

Etilenglikolis

Apsinuodijus

25 proc. 10 ml injekcija į veną

Fluoro rūgštis

Jeigu pateko ant audinių, po konsultacijos su klinikinės toksikologijos gydytoju

Infiltruojamosios injekcijos

Oksalo rūgštis

Išgėrus

Duodama išgerti magnio sulfato tirpalo

20. Metileno mėlynasis

Nitratai , nitritai ir kitos methemoglobiną sudarančios medžiagos

Indikacijos: aiški anamnezė, sunkaus apsinuodijimo klinika (pvz., ryški cianozė, sąmonės ir kvėpavimo sutrikimai, traukuliai ir kt.)

Švirkščiama į veną po 1–2 mg/kg, praskiedus 5 proc. gliukozės tirpalu. Iš karto suleidžiama pusė dozės, o po 10–15 min. likusi pusė. Jeigu paciento būklė negerėja, po valandos galima pakartoti

Vaikams skiriama lašinės infuzijos būdu, dozę koreguojant pagal klinikinį poveikį

Cianidai

Jeigu nėra kitų priešnuodžių

Giromitrinas

Jeigu yra ryški methemoglobinemija

Vandenilio sulfidas

Jeigu nėra kitų priešnuodžių

21. Naloksonas

Opioidai

Indikacijos: Kai yra sąmonės sutrikimų ir (ar) kvėpavimo centro slopinimas

Kuo greičiau sušvirkščiama į veną, į raumenis, po oda arba po liežuviu, įpurškiama į intubacinį vamzdelį arba į nosį

Pradinė dozė: švirkščiama 0,4–0,8 (iki 2) mg, atkryčiui išvengti skiriama palaikomoji infuzija 0,4–0,8 mg/val. greičiu iki 10–15 mg dozės (sunkiais atvejais, užsitęsus komai arba apsinuodijus metadonu – net iki 2 parų)

Vaikų iki 20 kg pradinė dozė – 0,01–0,02 mg/kg, palaikomoji dozė – lašinė infuzija 0,01 mg/kg/val.

Jeigu sušvirkštus 10 mg naloksono nėra atsako, reikia įtarti, kad kartu išgerta kitų CNS slopinančių medžiagų, arba ieškoti kitos komos priežasties

22. Natrio hidrokarbonatas

Tricikliniai antidepresantai

I klasės antiaritminiai vaistai (pvz., chinidinas, propafenonas)

Indikacijos: QRS komplekso išsiplėtimas >0,11 s arba pH <7,45

Skiriamas lašine infuzija, palaikant pH 7,45–7,55

23. Natrio tiosulfatas

Cianidai

Jei pacientui skiriama natrio nitrito, metileno mėlynojo arba hidroksokobalamino

Į veną iš lėto švirkščiama 12,5 g

Jodas

Išgėrus

Skiriama gerti 1–5 proc. tirpalo

24. Penicilinas G

Amanitinai (baltoji, smailiakepurė ir žalsvoji musmirės, kaštoninė ir smailiažvynė žvynabudės, eglinė kūgiabudė)

Įtarus apsinuodijimą (iš anamnezės paaiškėjus, jog valgyta žaliųjų musmirių ar kitų žalios spalvos grybų, didėja transaminazių aktyvumas, blogėja krešumo rodikliai) pradedamas gydymas, tęsiamas patvirtinus apsinuodijimo diagnozę arba po konsultacijos su klinikinės toksikologijos gydytoju

Skiriama nuolat tris paras iki 1 mln. TV/kg per dieną lašeliniu
būdu, pvz., 1–2 paras – iki 1 mln. TV/kg per dieną.,  3-iąją –
iki 0,5 mln. TV/kg per dieną

25. Piridoksinas
(vit. B6)

Etilenglikolis

Pirmąsias 24 val. po apsinuodijimo

Švirkščiama į veną po 50 mg kas 4 val.

Giromitrinas (bobausiai)

Apsinuodijus

Švirkščiama į veną po 25 mg/kg kas 15–30 min., pasikartojus traukuliams ar komai, maksimali paros dozė – iki 300 mg/kg

Izoniazidas, ftivazidas ir kiti hidrazinai

Apsinuodijus

Skiriama 1 g piridoksino kiekvienam išgerto izoniazido gramui

Nežinant išgerto izoniazido kiekio, pradinė dozė – 5 g į veną per 30–60 min. Jeigu paciento būklė išlieka sunki, galima kartotinai skirti (infuzomatu) 5 g piridoksino per 24 val.

Vėliau paros dozė – 0,5–6 g/d., atsižvelgiant į apsinuodijimo sunkumo laipsnį

26. Protamino sulfatas

Heparinas

Perdozavus, kai yra didelių krešumo sutrikimų

Švirkščiama ne greičiau kaip 10 mg/2 min. greičiu. 100 TV heparino neutralizuoti iš karto reikia 1–1,5 mg, po 30–60 min. – 0,5–0,75 mg, po 2 val. – 0,25–0,375 mg protamino

Smulkiamolekuliniai heparinai

Galima skirti po 1 mg kiekvienam 100 anti-Xa TV dalteparino, enoksaparino ar tinzaparino arba 0,1 ml neprolonguoto veikimo nadroparino, tačiau per didelės jo dozės gali sustiprinti kraujavimą

27. Silibininas

Amanitinai (baltoji, smailiakepurė ir žalsvoji musmirės, kaštoninė ir smailiažvynė žvynabudės, eglinė kūgiabudė)

Įtarus apsinuodijimą (iš anamnezės paaiškėjus, kad valgyta žaliųjų musmirių ar kitų žalios spalvos grybų, didėja transaminazių aktyvumas, blogėja krešumo rodikliai)

Pirmąją gydymo valandą skiriama 5 mg/kg į veną, po to lašeliniu būdu po 20 mg/kg/d., kol sunormalėja transaminazių aktyvumas

Penicilino G kartu skirti nereikia

28. Tiaminas
(vit. B1)

Etanolis

Sunkiai apsinuodijus

Švirkščiama į veną 100–500 mg su gliukozės tirpalais

Etilenglikolis

Pirmąsias 24 val. po apsinuodijimo

Švirkščiama į veną po 100 mg kas 4 val.

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2004 m. birželio 28 d.

įsakymu Nr. V-468

(Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2014 m. lapkričio 17 d.

įsakymo Nr. V-1191

redakcija)

 

 

priešnuodžių, vartojamų apsinuodijusiems pacientams gydyti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, sąrašas

 

 

1.    Acetilcisteinas

2.    Aktyvintoji anglis

3.    Amilnitritas

4.    Antibotulininis serumas

5.    Antitetaninis serumas

6.    Antitoksinis serumas nuo gyvačių nuodų

7.    Askorbo rūgštis

8.    Atropino sulfatas

9.    Deferoksaminas

10.  Deguonis

11.  Dietiksimas

12.  Dietileno triamino pentaacetatas (DTPA)

13.  Dimerkaprolas

14.  Dimerkaptopropano sulfonatas

15.  Dimerkaptosukcininė rūgštis

16.  D-penicilaminas

17.  Etanolis

18.  Etilendiamintetraacto rugšties kalcio ir natrio druska (kalcio ir natrio EDTA)

19.  Etilendiamintetraacto rugšties kobalto druska (dikobalto EDTA)

20.  Etilendiamintetraacto rugšties natrio druska (natrio EDTA)

21.  Fitomenadionas

22.  Fizostigminas

23.  Flumazenilis

24.  Folio rūgštis

25.  Fomepizolis

26.  Fragmentuoti širdį veikiančių glikozidų antikūnai

27.  Gliukagonas

28.  Gliukozė

29.  Hidroksokobalaminas

30.  Kalcio druskos (kalcio gliukonatas, kalcio chloridas)

31.  Kalcio folinatas

32.  Kalio geležies heksacianoferatas

33.  Magnio sulfatas

34.  Metileno mėlynasis

35.  Metioninas

36.  Nalmefenas

37.  Naloksonas

38.  Naltreksonas

39.  Natrio hidrokarbonatas

40.  Natrio nitritas

41.  Natrio polistireno sulfonatas

42.  Natrio tiosulfatas

43.  Obidoksimas, pralidoksimas ir kiti cholinesterazės reaktyvikliai

44.  Okreotidas

45.  Penicilinas G

46.  Piridoksinas

47.  Protamino sulfatas

48.  Silibininas

49.  Tiaminas

50.  Toluidino mėlynasis

 

______________