LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL ALAUS APIBŪDINIMO, GAMYBOS IR PREKINIO PATEIKIMO TECHNINIO REGLAMENTO PATVIRTINIMO
2002 m. gruodžio 11 d. Nr. 487
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2002 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 487
ALAUS APIBŪDINIMO, GAMYBOS IR PREKINIO PATEIKIMO TECHNINIS REGLAMENTAS
I. TAIKYMO SRITIS
1. Alaus apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninis reglamentas (toliau – reglamentas) nustato bendrąsias salyklinio alaus (toliau –alaus) apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo taisykles. Jo nuostatos privalomos visoms Lietuvos Respublikos įmonėms, užsiimančioms alaus gamyba, importu bei pardavimu.
Šis reglamentas netaikomas nealkoholiniam alui, kurio etilo alkoholio koncentracija yra mažesnė negu 1 tūrio proc., ir namų gamybos alui, skirtam individualiam vartojimui.
II. BENDROSIOS SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI
2. Alus – tai gėrimas, kuriam yra būdingos šios bendrosios savybės:
2.2. visas jame esantis etilo alkoholis ir visas anglies dioksidas ar jo dalis susidaro fermentuojant alaus misą alaus mielėmis;
3. Pagal spalvą alus skirstomas:
3.2. pusšviesis alus – didesnio kaip 1 ir ne didesnio kaip 3,2 sąlyginio jodo vieneto (38 EBC vnt.) alus;
4. Pagal etilo alkoholio koncentraciją alus skirstomas:
5. Pagal naudojamas žaliavas ir gamybos ypatumus alus skirstomas į alų, specialios technologijos alų ir kaimišką alų.
5.1. Alus gaminamas iš miežių salyklo, vandens, apynių produktų, nesalyklinių žaliavų, fermentuojant alaus misą žemutinio rūgimo alaus mielėmis. Po fermentavimo ir nokinimo alus filtruojamas.
5.2. Specialios technologijos alus gaminamas iš įvairių rūšių salyklo ar jų mišinių, vandens, apynių produktų ir nesalyklinių žaliavų, fermentuojant alaus misą alaus mielėmis. Gaminant specialios technologijos alų taikomos ir nebūdingos reglamento 5.1 papunktyje apibrėžtam alui gamybos technologijos ir procesai. Šis alus vadinamas:
7. Alaus misa (toliau – misa) – ekstraktyvių medžiagų tirpalas, gaunamas filtruojant mentalą; į misą gali būti pridėta cukrų.
10. Tikrasis ekstraktas – alaus ekstraktyvių medžiagų kiekis, masės proc., nustatomas pašalinus iš alaus etilo alkoholį ir anglies dioksidą.
11. Matomasis ekstraktas – cukromačiu nustatomas ekstraktyvių medžiagų kiekis aluje, masės proc., nepašalinus iš jo etilo alkoholio.
III. GAMYBOS ŽALIAVOS BEI MEDŽIAGOS, JŲ APIBŪDINIMAS IR JOMS KELIAMI REIKALAVIMAI
16. Alaus gamyboje naudojamos žaliavos ir medžiagos:
17. Alaus gamybos žaliavos ir medžiagos turi atitikti galiojančių norminių dokumentų reikalavimus ir turėti atitikties deklaracijas, kuriose nurodomi jų kokybės ir saugos rodikliai. Žaliavos ir medžiagos turi atitikti reglamente pateikiamus terminus bei jų apibūdinimus.
18. Pagrindinės žaliavos:
18.1. grūdų salyklas – salyklas, tam tikru būdu pagamintas iš alui gaminti tinkamų salyklinių grūdų (miežių, kviečių ir kitų javų). Jie turi atitikti salykliniams grūdams nustatytus reikalavimus;
18.2. vanduo – geriamasis vanduo, kurio rodikliai atitinka Lietuvos higienos normos HN 24:1998 „Geriamasis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra“ (Žin., 1998, Nr. 105-2926) reikalavimus;
18.3. apynių produktai:
18.3.1. presuotieji apyniai – produktai, gauti iš džiovintų moteriškų vijoklinių apynių augalų (Humulus lupulus L.) žiedynų, dar vadinamų apynių spurgais;
18.3.2. apynių granulės ir apynių milteliai – produktai, gauti sumalus apynius, kuriuose išlieka visi natūralūs apynių komponentai;
18.3.3. apynių milteliai su didesniu lupulino kiekiu – produktas, gaunamas sumalus apynius, iš kurių mechaniniu būdu buvo pašalinti lapeliai, žiedkočiai, pažiedlapiai ir stiebai;
18.3.4. apynių ekstraktas – koncentruotas produktas, išskiriamas iš apynių ar apynių miltelių tirpikliu ar tirpikliais;
18.3.5. apynių produktų mišinys – dviejų ar kelių reglamento18.3.1–18.3.4 papunkčiuose apibrėžtų produktų mišinys;
19. Alaus mielės (toliau mielės) – tam tikrų rūšių mielės, tinkamos alaus misai fermentuoti. Tai Ascomycetės klasės, Sachoromycetaceas šeimos mikroorganizmai, kurie pagal morfologines, fiziologines bei technologines savybes skirstomi į žemutinio bei viršutinio rūgimo mieles:
19.1. žemutinio rūgimo (Saccharomyces carlsbergensis) mielės – mielės, kurios fermentuojant alaus misą visiškai suraugina rafinozę, geriausiai veikia 8–12 °C temperatūroje ir, pasibaigus fermentavimui, paprastai nusėda ant aparato dugno;
20. Nesalyklinės žaliavos:
20.1. nesalyklinės grūdinės žaliavos:
21. Gaminant alų, išskyrus apibrėžtą reglamento 5.3 papunktyje, leidžiama naudoti maisto priedus, nurodytus Lietuvos higienos normose HN 53:1998 „Leidžiami vartoti maisto priedai“ (Žin., 1999, Nr. 3-76) ir HN 53-1:2001 „Leidžiami vartoti maisto priedai. Leidžiamos vartoti kvapiosios medžiagos ir kvapiųjų medžiagų gamybos žaliavos“ (Žin., 2002, Nr. 24-891). Maisto priedai turi būti registruoti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
22. Pagalbinės technologinio proceso medžiagos (toliau – medžiagos) – tokios medžiagos, kurios naudojamos tam tikroms alaus kokybės savybėms pasiekti bei technologijos operacijoms atlikti. Šioms medžiagoms priskiriamos skaidrinimo medžiagos, adsorbentai, stabilizatoriai, fermentai, filtravimo priedai ir kitos medžiagos. Anglies dioksidas, naudojamas alaus gamybos pusgaminių ir alaus transportavimui technologiniais vamzdynais bei išpilstymui į gabenamąją tarą, šiame reglamente priskiriamas medžiagoms. Medžiagoms priskiriamos ir reglamento 30, 33 ir 34 punktuose nurodyti priedai. Gali būti naudojamos tik Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotų institucijų leidžiamos pagalbinės technologinio proceso medžiagos. Alaus gamyboje naudojami fermentai turi būti registruoti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
IV. GAMYBOS TECHNOLOGIJOS IR PROCESAI
23. Alus gaminamas laikantis reglamento nuostatų, įmonėje patvirtintų technologinių instrukcijų ir receptūrų, taip pat maisto higienos reikalavimų. Gaminant ir tvarkant reglamento 5 punkte apibrėžtą alų, taikytini šie procesai:
23.4. mentalo paruošimas, sumaišant sumaltą salyklą arba salyklą ir žaliavas, nurodytas reglamento 20.1 papunktyje, (gali būti naudojamos ir reglamento 16.4 papunktyje nurodytos žaliavos) su vandeniu nusistovėjimo arba pavirinimo būdu ir atliekant mentalo baltymų ir krakmolo hidrolizę:
23.6. misos paruošimas:
23.10. alaus pusgaminio nokinimas, išlaikant jauną alų izobarinėmis sąlygomis sandariai uždarytose talpose nustatytą laiką būdingoms juslinėms savybėms pasiekti ir prisotinti natūraliai susidarančiu anglies dvideginiu;
23.11. alaus pusgaminio skaidrinimas ir stabilizavimas:
23.13. alaus pusgaminio separavimas ir (arba) filtravimas pridedant inertiško filtravimo priedo arba be jo;
23.15. kiti reglamento 16.4 papunktyje nurodytų žaliavų, naudojamų tik specialios technologijos alaus gamybai, apdorojimo procesai;
23.16. virš alaus pusgaminio esančios erdvės užpildymas anglies dioksidu arba inertinėmis dujomis (argonu, azotu) ar dujų mišiniu, apsaugančiomis nuo sąlyčio su atmosferos deguonimi;
23.20. alaus pilstymas į prekinę tarą izobarinėmis sąlygomis, slėgiui sukurti panaudojant anglies dvideginį arba inertines dujas, ir sandarus taros uždarymas;
V. GAMYBOS TECHNOLOGIJŲ IR PROCESŲ REIKALAVIMAI
24. Alaus gamybos ir tvarkymo kiekvieno proceso parametrus, naudojamą įrangą, kontrolės ir valdymo procesus nustato įmonė pagal savo gaminamo alaus rūšis, gaminamą kiekį ir kitus ypatumus, tačiau visi alaus gamybos ir tvarkymo procesai turi būti atliekami taip, kad būtų garantuotas produkto nekenksmingumas vartotojų sveikatai, o naudojamos žaliavos, medžiagos ir pagamintas alus atitiktų šio reglamento ir kitų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų bei taikomų normatyvinių dokumentų nuostatas.
Kiekviena įmonė privalo turėti alaus gamybos ir tvarkymo instrukcijas, patvirtintas įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens. Technologinės instrukcijos rengiamos, tvirtinamos ir registruojamos pagal Maisto produktų gamybos technologijos instrukcijų rengimo, tvirtinimo ir registravimo taisykles, patvirtintas Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 285 (Žin., 1997, Nr. 43-1063), jei Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato kitaip.
Pagal patvirtintas technologines ir tvarkymo instrukcijas įmonės atsakingi asmenys žurnaluose ir (arba) kitose nustatytose formose daro įrašus apie žaliavų ir medžiagų priėmimą bei išdavimą, alaus gamybos ir tvarkymo procesų vykdymo eigą: nurodomi procesų parametrai; panaudoti žaliavų, medžiagų bei alaus gamybos pusgaminių ir nustatyto proceso pabaigoje gauto produkto kiekiai; kiti reikiami duomenys.
25. Alus ir jo gamybai naudojamos žaliavos ir medžiagos turi būti tvarkomos laikantis Lietuvos higienos normos HN 15:2001 „Maisto higiena“ (Žin., 2002, Nr. 9-324) reikalavimų. Alaus ir jo gamybai naudojamų žaliavų ir medžiagų užterštumas cheminiais teršalais negali viršyti Lietuvos higienos normos HN 54:2001 „Maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos“ (Žin., 2002, Nr. 34-1269) nustatytųjų leidžiamų dydžių.
26. Gaminant reglamento 5.1 papunktyje. apibrėžtą alų, salyklo turi būti ne mažiau kaip 70 proc. bendrojo sausųjų medžiagų kiekio. Leidžiama naudoti ne daugiau kaip 30 proc. nesalyklinių žaliavų, iš jų – ne daugiau kaip trečdalį (10 proc. nuo bendrojo sausųjų medžiagų kiekio) reglamento 20.2 papunktyje nurodytų nesalyklinių cukrinių žaliavų.
Gaminant reglamento 5.2 papunktyje apibrėžtą alų, salyklo turi būti ne mažiau kaip 60 proc. bendrojo sausųjų medžiagų kiekio. Tik šio alaus gamybai leidžiama naudoti netradicines žemės ūkio kilmės žaliavas (reglamento 16.4 papunktis).
Gaminant reglamento 5.3 papunktyje apibrėžtą kaimišką alų, leidžiama pridėti ne daugiau kaip 10 proc. grūdų krakmolo sirupų, gautų fermentavimo būdu ir/ar nesalyklinių cukrinių žaliavų nuo bendrojo salyklo kiekio.
27. Apynių granulės, apynių milteliai, kiti malti apynių produktai ir apynių ekstraktai gali būti naudojami alui gaminti, jeigu jie atitinka šiuos reikalavimus:
27.1. apynių granulės, apynių milteliai, kiti malti apynių produktai ir apynių ekstraktai pagaminti vien tik iš apynių;
28. Izomerizuotų apynių produktų (reglamento 18.3.7 papunktis) ir/ar apynių eterinio aliejaus (reglamento 18.3.6 papunktis) galima pridėti į alaus pusgaminį.
29. Jeigu fermentavimo arba nokinimo metu naudojami fermentų preparatai, fermentai turi būti inaktyvuojami, leistinu būdu (pvz., termiškai) apdorojant alaus pusgaminį.
30. Ruošiant geriamąjį vandenį arba koreguojant misos pH leidžiama naudoti technologinėse instrukcijose nurodytą reikiamą pieno rūgšties, kalcio sulfato ir/ar kalcio chlorido kiekį.
31. Alaus misai dažyti leidžiama naudoti tik karamelės dažus (E 150 a-d). Kvapiųjų medžiagų galima pridėti tik į specialios technologijos alų, išskyrus kvietinį alų, laikantis HN 53-1:2001 „Leidžiami vartoti maisto priedai. Leidžiamos vartoti kvapiosios medžiagos ir kvapiųjų medžiagų gamybos žaliavos“. Leidžiama naudoti tik natūralias ir identiškas natūralioms kvapiąsias medžiagas.
32. Į misą leidžiama pridėti grūdų krakmolo sirupų, gautų fermentavimo būdu, reglamento 20.2 papunktyje nurodytų nesalyklinių cukrinių žaliavų (gali būti naudojamos ir reglamento 16.4 papunktyje nurodytos žaliavos); misa gali būti apdorojama fermentų preparatais bei nuskaidrinančiomis medžiagomis, išskyrus kaimišką alų.
33. Į misą mielių rūgimui paskatinti leidžiama pridėti ne daugiau kaip 20 mg/dm3 cinko druskų (išreikštų cinko jonų kiekiu).
35. Gaminant kaimišką alų netaikomi reglamento 23.4.1, 23.11.2, 23.12–23.14 papunkčiuose nurodyti technologijos procesai.
36. Leidžiama į 5.1 ir 5.2 papunkčiuose apibrėžto alaus pusgaminius pridėti ne daugiau kaip 20 tūrio proc. specialiai paruošto geriamojo vandens. Toks vanduo turi būti:
37. Alui nuskaidrinti gali būti naudojamos tik tokios medžiagos, kurios veikia mechaniškai ar absorbcijos būdu ir kurios po to gali būti pašalinamos, neliekant jokių arba liekant aluje tik tokioms liekanoms, kurios nesukelia pavojaus vartotojų sveikatai ir nepakeičia alaus skonio ir kvapo.
38. Pagamintą alų draudžiama saldinti, dėti kitų priedų ir/ar apdoroti kitais šiame reglamente nenustatytais būdais.
39. Draudžiama maišyti skirtingų rūšių pagal naudojamas žaliavas ir gamybos ypatumus (reglamento 5.1–5.3 papunkčiai) alų, pvz., 5.1 papunktyje apibrėžtą alų su 5.2 ar 5.3 papunkčiuose apibrėžtu alumi.
40. Alus pilstomas į stiklinius ir polietilentereftalato (PET) butelius, metalinius indelius, statines ir kitokią tarą. Alaus tara sandariai uždaroma. Tara ir jos uždarymui naudojami kamščiai turi būti pagaminti iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos leidžiamų medžiagų, atitinkančių Lietuvos higienos normos HN 16: 2001 „Medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maistu“ (Žin., 2002, Nr. 28-1010) reikalavimus.
41. Alus gabenamas ir sandėliuojamas apsaugotas nuo tiesioginių saulės spindulių, esant ne daugiau kaip 20o C temperatūroje. Sandėlio oro santykinis drėgnumas turi neviršyti 85 proc. Prekybos įmonėse alus realizuojamas laikantis gamintojo nustatytų specialių laikymo sąlygų.
42. Viešojo maitinimo įmonėse pilstomas alus statinėse laikomas bei pateikiamas vartotojams naudojant anglies dvideginio ar inertinių dujų spaudimą.
43. Viešojo maitinimo įmonėms draudžiama į gamintojo taroje išfasuotą alų pridėti vandens, etilo alkoholio ir (arba) kitų priedų, taip pat maišyti skirtingų pavadinimų alų.
VI. ALAUS KOKYBĖS RODIKLIAI
45. Kiekvienam konkretaus pavadinimo alui turi būti parengta receptūra, kurią tvirtina įmonės vadovas. Receptūroje turi būti nurodyti alaus jusliniai ir žemiau išvardyti fizikiniai bei cheminiai rodikliai:
46. Anglies dioksido kiekis nustatomas tik į butelius ir metalinius indelius išpilstytame aluje. Anglies dioksido aluje turi būti ne mažiau kaip 3,0 g/dm3.
47. Alaus kokybės rodikliams nustatyti taikomi Lietuvoje įteisinti metodai. Ginčo atveju rezultatai tikrinami akredituotose laboratorijose; viršesniais laikomi Lietuvos Respublikos teisės aktuose įteisinti metodai bei oficialieji Europos aludarių konvencijos metodai (Analytica-EBC).
48. Alaus fizikinių ir cheminių rodiklių nuokrypos nuo receptūroje nurodytų neturi viršyti:
48.1. faktinė etilo alkoholio koncentracija, tūrio proc.:
48.2. sausųjų medžiagų kiekio pradinėje misoje, masės proc.:
49. Reglamento 48.1–48.3 papunkčiuose nurodytos nuokrypos turi būti taikomos nepažeidžiant tyrimų metodų, naudojamų nustatant nurodytus rodiklius, nuokrypų.
50. Didžiausios leidžiamos neigiamos pripylimo paklaidos nuo nominaliosios butelio talpos:
52. Alaus mikrobinis užterštumas turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 26:1998 „Maisto žaliavos ir produktai. Didžiausias leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis“ (Žin., 1998, Nr. 99-2753) reikalavimus.
VII. PREKINIS PATEIKIMAS
53. Vartotojams skirto alaus ženklinimas, prekinis pateikimas ir reklamavimas turi atitikti toliau išvardytas nuostatas.
54. Alų galima laikyti pardavimui ir parduoti vartotojui, jeigu jis atitinka reglamento, receptūros ir kitų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų bei normatyvinių dokumentų reikalavimus. Alus, parduodamas žmonėms vartoti ir priskirtas vienai iš reglamento 3, 4 ir 5 punktuose išvardytų alaus rūšių, turi atitikti tai rūšiai nustatytus reikalavimus. Jeigu gėrimas gaminamas iš alui gaminti naudojamų žaliavų, taikant reglamento 23 punkte nurodytus alaus gamybos procesus, tačiau neatitinka šiame reglamente nustatytų reikalavimų, jis negali būti apibūdinamas reglamento 5 punkte nurodytais pavadinimais.
55. Alus ženklinamas pagal LST (CODEX STAN 1) „Fasuotų maisto produktų ženklinimas. Bendrieji reikalavimai“, Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisykles, patvirtintas 2002 m. gegužės 15 d. ūkio ministro įsakymu Nr. 170 (Žin., 2002, Nr. 50-1927), kitus teisės aktus, reglamentuojančius alkoholinių gėrimų ženklinimą bei reglamente pateiktus reikalavimus. Alaus ženklinimą sudaro privalomoji ir kita informacija.
56. Alaus etiketėje ar kitu būdu pateikiamame apibūdinime turi būti ši privalomoji informacija:
56.4. sudedamųjų dalių (ingredientų) sąrašas mažėjančia tvarka; maisto priedui nurodomas grupinis pavadinimas ir tarptautinis (E) numeris arba maisto priedo grupinis pavadinimas ir pačios medžiagos individualus pavadinimas;
56.9. pagaminimo data: būtina nurodyti, jeigu tinkamumo naudoti terminas nurodomas konkrečiu laikotarpiu nuo pagaminimo datos;
56.10. alaus partija: gali būti nenurodoma tais atvejais, kai tinkamumo naudoti terminas nurodomas nekoduota data (bent jau diena ir mėnuo) ir ji pateikiama tokia seka – diena, mėnuo, metai;
57. Privaloma informacija, išskyrus reglamento 56.2, 56.3, 56.5 ir 56.7 papunkčius (jeigu informacija pateikta lotynišku šriftu), nurodoma valstybine kalba. Valstybine kalba pateikiama informacija privalo atitikti gamintojo (originalo kalba) pateiktą informaciją.
58. Nevalstybine kalba, tačiau lotynišku šriftu gali būti nurodoma:
59. Sudedamųjų dalių sąraše pagal reglamento 56.4 papunkčio reikalavimus vanduo nurodomas tik tada, jeigu jis į alų pridėtas pagal 23.14 papunktyje apibrėžtą procesą; jeigu alus filtruotas – nenurodomos mielės.
60. Jeigu sudėtiniame alaus pavadinime (pvz., „Ventos alus“) yra žodis „alus“ ir jis atitinka reglamento 5.1 papunktyje apibrėžtam alui keliamus reikalavimus, produkto rūšies pagal reglamento 56.1 papunktį ženklinime nurodyti nebūtina. Jei pavadinime nurodoma „kvietinis alus“, nurodyti alaus rūšį (specialios technologijos alus) neprivaloma.
61. Alaus apibūdinimą etiketėje ar kitu būdu ant prekinės taros pateikiamoje informacijoje galima papildyti kita informacija su sąlyga, kad toji informacija neklaidins asmenų, kuriems ji skirta. Draudžiama naudoti nuorodą į aukštos kokybės alų („Ekstra“, „Premium“, „Eksport“ ir pan.), nesant tam pagrindo.
62. Reglamento 56.1–56.3 papunkčiuose nurodyta informacija turi būti pateikiama:
63. Alaus rūšį pagal reglamento 5 punktą nurodančių raidžių aukštis turi būti ne mažesnis kaip 3 mm.
64. Etiketėse nurodoma tik faktinė etilo alkoholio koncentracija. Ženklinime po skaičiaus, nurodančio faktinę etilo alkoholio koncentraciją, rašoma frazė „tūrio proc.“, o prieš skaičių gali būti rašoma „faktinė alkoholio koncentracija“ arba „faktinė alkoholio konc.“, arba „alk.“ Visa informacija apie alkoholio koncentraciją pateikiama ne mažesnėmis kaip 3 mm raidėmis ir skaičiais.
65. Reglamento 56 punkte nurodyta informacija arba jos dalis gali būti pakartota viena ar keliomis oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis.
66. Alaus, kurio kilmė – trečiosios šalys (ne Europos Sąjungos valstybės), ženklinime gali būti vartojama trečiosios šalies, kurioje alus buvo pagamintas, oficialioji kalba su sąlyga, kad reglamento 57 punkte minima informacija yra pateikiama ir lietuvių kalba.
67. Alaus, kurio kilmė – Europos Sąjungos valstybės ir kuris yra skirtas eksportui į Lietuvos Respubliką, etiketėse ar kitame prekiniame apibūdinime reglamento 57 punkte minima informacija, pateikta kuria nors Europos Sąjungos oficialiąja kalba, turi būti pakartota lietuvių kalba pagal Lietuvos Respublikoje galiojančias teisės aktų nuostatas.
68. Kai parduodamo alaus prekinė tara (pvz., buteliai) sudedama į nepermatomą pakuotę, ji turi būti paženklinta laikantis reglamento nuostatų ir papildomai turi būti nurodyta prekinės taros vienetų skaičius pakuotėje. Jei reikia, ant jos nurodomi įspėjamieji užrašai ir (arba) vaizdiniai ženklai.
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
70. Alaus gamintojai, importuotojai bei pardavėjai turi užtikrinti, kad jų gaminamo, importuojamo ir parduodamo alaus prekinis pateikimas atitiktų šio reglamento reikalavimus.
71. Kiekvienai Lietuvos Respublikoje pagamintai alaus siuntai įmonė gamintoja privalo išduoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyto pavyzdžio alaus atitiktį patvirtinančius dokumentus.
72. Alaus importuotojai turi pateikti užsienio valstybės kompetentingos institucijos pripažintų subjektų (laboratorijos, kitos institucijos ar alkoholio produktų gamintojo) išduotus alkoholio produktų atitiktį patvirtinančius dokumentus, kuriuose taip pat privalo būti pateikiami ir deklaruojami kokybės bei nekenksmingumo rodikliai.
73. Kompetentingai institucijai pareikalavus, turi būti pateikiama informacija apie alaus gamybos technologiją ir procesus, alaus gamyboje panaudotų žaliavų ir medžiagų sudėtį, kokybę bei kilmę.
74. Atitiktį patvirtinantieji dokumentai išduodami bei tvarkomi pagal Ūkio ministerijos patvirtintą tvarką.