LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2002 M. VASARIO 26 D. ĮSAKYMO NR. 77 „DĖL APLINKOS APSAUGOS NORMATYVINIO DOKUMENTO LAND 46-2002 PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2008 m. lapkričio 26 d. Nr. D1-636

Vilnius

Pakeičiu Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinį dokumentą LAND 46-2002 „Grunto kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose bei iškastų gruntų tvarkymo taisyklės“ (toliau – Taisyklės), patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 77 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 46-2002 patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 27-976, Nr. 40-1516; 2003, Nr. 78-3586):

1. Įrašau pavadinime vietoj numerio „LAND 46-2002“ numerį „LAND 46A-2002“.

2. Išdėstau 4 punktą taip:

„4. Taisyklėse pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus:

4.1. 1992 m. Helsinkio konvenciją dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos (Žin., 1997, Nr. 21-499);

4.2. Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymą (Žin., 1997, Nr. 108-2731; 2007, Nr. 55-2125);

4.3. Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą (Žin., 1996, Nr. 53-1245; 2002, Nr. 123-5519);

4.4. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105);

4.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimą Nr. 1138 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766);

4.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gruodžio 31 d. nutarimą Nr. 985 „Dėl kasybos darbų, nesusijusių su naudingųjų iškasenų gavyba, galimuose gintaro išplitimo plotuose vykdymo tvarkos“ (Žin., 1993, Nr. 3-62);

4.7. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1997 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. 67 „Dėl Klaipėdos uosto gilinimo darbų poveikio žuvininkystei vertinimo“ (Žin., 1997, Nr. 36-888; 2003, Nr. 58-2608; 2006, Nr. 35-1257);

4.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. D1-311 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 75-2882);

4.9. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos statybos taisykles „Inžineriniai geologiniai tyrimai“ ST 4032987.01:2001;

4.10. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. 3-433 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos techninės priežiūros taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 129-4643);

4.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymą Nr. V-1055 „Dėl Higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 139-5716);

4.12. Lietuvos Respublikos Šventosios jūrų uosto įstatymą (Žin., 2006, Nr. 132-4987).“

3. Išdėstau 5.6 punktą taip:

„5.6. Grunto gramzdinimas („disposal“, dampingas – „damping“) – atliekų šalinimo būdas, išmetant gruntą iš laivo jūroje. Grunto gramzdinimas nereiškia smėlio išpylimo jūroje, įgyvendinant krantotvarkos priemonę, kuria siekiama papildyti priekrantės ir paplūdimių sąnašų atsargas.“

4. Įrašau 5.9 punkte po žodžių „gilinimo darbus“ žodžius „ar iškasto grunto gramzdinimo jūroje darbus“.

5. Įrašau 5.12 punkte vietoj žodžių „Teritoriniai vandenys“ žodžius „Teritorinė jūra“.

6. Įrašau 5.13 punkte po žodžio „įstatyme“ žodžius „ir Lietuvos Respublikos Šventosios valstybinio jūrų uosto įstatyme [4.12.].“

7. Išdėstau 5.14 punktą taip:

„5.14. Jūra – šiame normatyviniame dokumente reiškia teritorinę jūrą ir išskirtinę ekonominę zoną, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme.“

8. Išdėstau 13 punktą taip:

„13. Leidimą grunto kasimo ir grunto tvarkymo darbams išduoda Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Klaipėdos RAAD), įvertinęs grunto kiekį, savybes, kenksmingų medžiagų koncentracijas, darbų vykdymo laiką, grunto kasimo ir tvarkymo aplinkosaugines sąlygas. Leidimas išduodamas arba neišduodamas, nurodant motyvą, per 10 darbo dienų po reikalingos dokumentacijos (3 priedas) pateikimo dienos. Leidimas išduodamas ne ilgesniam kaip 18 mėnesių laikotarpiui. Prireikus, leidimas gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, jei nėra informacijos apie taršos šaltinius ar kitas aplinkybes, galinčias turėti įtakos grunto kokybei.“

9. Išdėstau 21 punktą taip:

„21. Gruntų cheminių savybių tyrimas atliekamas nustatant kenksmingas medžiagas pagal pirmąjį sąrašą (2 priedas).“

10. Išdėstau 22 punktą taip:

„22. Sprendimą, ar privaloma tirti antrajame sąraše išvardintas kenksmingas medžiagas ir kokios medžiagos iš šio sąrašo turi būti ištirtos, priima Klaipėdos RAAD, įvertinęs taršos šaltinius, galinčius turėti įtakos gruntų cheminėms savybėms, aplinkos būklės stebėsenos duomenis ir kitą informaciją.“

11. Išdėstau 28 punktą taip:

„28. Gruntai, kuriems atliekamas cheminis tyrimas, pagal pirmąjį kenksmingų medžiagų sąrašą skirstomi į keturias klases.

2 lentelė. Gruntų klasifikacija pagal pirmąjį kenksmingų medžiagų sąrašą

Užterštu-

mo klasė

Grunto tipas

Kenksmingų medžiagų koncentracija mg/kg sausos masės

PCB

PAA

Smėlis

<20

<10

<20

<60

<10

<0,5

<30

<0,1

–

Smėlis

20–200

10–40

20–50

60–100

10–20

0,5–1

30–50

0,1–0,2

–

Dumblas

<500

<100

<300

<50

<100

<0,5

–

III

Smėlis

200–1500

40–200

50–200

100–400

20–100

1–5

50–200

0,2–1,2

–

Dumblas

500–1500

100–200

300–400

50–100

2–5

100–200

0,5–1,2

–

Smėlis Dumblas

>1500

>200

>400

>100

>200

>1,2

>29

>0,03

>1,0

Pastabos:

NP – naftos produktai;

PCB – polichlorbifenilų suma (28, 52, 101, 118, 138, 153, 180);

PAA – policiklinių aromatinių angliavandenilių suma: antracenas, benz(a)antracenas, benz(ghi)perilenas, benz(a)pirenas, chrizenas, fluorantenas, indeno(1,2,3-cd)pirenas, pirenas, fenantrenas.

Jeigu ne daugiau kaip dviejų lentelėje išvardintų sunkiųjų metalų ar naftos produktų koncentracijos viršija ribines vertes ne daugiau kaip 50 %, gruntas priskiriamas žemesnei užterštumo klasei.“

12. Išbraukiu 31 punkte žodžius „esančiuose teritoriniuose vandenyse“.

13. Išdėstau 32 punktą taip:

„32. III užterštumo klasės gruntą leidžiama gramzdinti jūroje tik tuo atveju, jei pagal 2-ąjį sąrašą (2 priedas) ištirtų kenksmingų medžiagų koncentracijos neviršija 1 µmiug/kg sausos masės.“

14. Išdėstau 34 punktą taip:

„34. Grunto kasimo ir gramzdinimo darbai gali būti pradėti tik tuomet, kai yra gautas Klaipėdos RAAD leidimas, ir turi būti vykdomi laikantis leidime nustatytų sąlygų.“

15. Išdėstau 36–38 punktus taip:

„36. Gruntas gali būti gramzdinamas tik leidime nurodytoje jūros akvatorijoje. Darbai turi būti vykdomi taip, kad gruntas gramzdinimo akvatorijoje pasiskirstytų tolygiai. Akvatorijos apkrova gramzdinamu gruntu negali viršyti 10000 m³/ha.

37. Siekiant užtikrinti šių taisyklių 36 punkte nurodytų sąlygų vykdymą, darbų užsakovas, planuojantis gramzdinimo darbus, turi parengti ir su prašymu leidimui gauti pateikti gramzdinimo vietų planą, kuriame būtų pažymėta grunto gramzdinimo akvatorija, numatomos grunto gramzdinimo vietos (koordinatės), numatomo gramzdinti grunto kiekis kiekvienoje vietoje ir vietų keitimo eiliškumas (3 priedas).

38. Laivai, kuriais vykdomi grunto gramzdinimo darbai jūroje, privalo turėti Tarptautinės jūrų organizacijos nustatytus standartus atitinkančią Automatinę laivų identifikavimo sistemą (AIS), Globalią pozicionavimo sistemą (GPS), kurios privalo veikti nuolat, kad valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę vykdantys pareigūnai galėtų nustatyti, ar grunto gramzdinimo darbai vykdomi leidime nurodytose vietose. Prašyme grunto gramzdinimo jūroje leidimui gauti turi būti nurodyta, ar laive, kuriuo bus atliekami grunto gramzdinimo darbai, veikia AIS, GPS.“

16. VII dalį papildau naujais 39–44 punktais ir išdėstau juos taip:

„39. Klaipėdos RAAD išduodamas leidimus užtikrina, kad visų vykdomų grunto gramzdinimo darbų poveikis neviršytų šių taisyklių 36 punkte nustatytų sąlygų (skirtingų darbų vykdytojų gramzdinimo akvatorijos nepersidengtų arba suminė apkrova neviršytų nustatytos ribos).

40. Darbų vykdytojas privalo pildyti grunto gramzdinimo jūroje žurnalą, kuriame registruojama informacija apie grunto gramzdinimo laiką, kiekį ir vietą (koordinates). Žurnalus darbų užsakovas turi saugoti ne trumpiau kaip 3 metus po gramzdinimo darbų pabaigos ir pareikalavus pateikti kontroliuojančioms institucijoms.

41. Gramzdinimo darbų užsakovas privalo užtikrinti, kad grunto gramzdinimo akvatorijoje ir galimo poveikio zonoje būtų vykdoma poveikio aplinkai stebėsena, kurios rezultatai būtų pakankami grunto gramzdinimo darbų poveikiui įvertinti. Gramzdinimo darbų užsakovas, gramzdinęs daugiau kaip 5 mln. m³ grunto, privalo atlikti grunto gramzdinimo akvatorijos asimiliacinės talpos vertinimą. Stebėsenos ir grunto asimiliacinės talpos vertinimo programa turi būti suderinta su Klaipėdos RAAD ir Aplinkos ministerijos Jūrinių tyrimų centru.

42. Grunto gramzdinimo darbų poveikio aplinkai stebėsenos ir grunto asimiliacinės talpos vertinimo ataskaita turi būti teikiama Klaipėdos RAAD ir Jūrinių tyrimų centrui. Prie stebėsenos ataskaitų turi būti pridėta grunto gramzdinimo žurnalo kopija.

43. Ar vykdant grunto kasimo ir tvarkymo darbus laikomasi leidime nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų, kontroliuoja Klaipėdos RAAD.

44. Apie grunto kasimo ir gramzdinimo darbų pradžią ir pabaigą darbų vykdytojas iš anksto, ne vėliau nei prieš dieną, raštu informuoja Klaipėdos RAAD, Jūrinių tyrimų centrą ir Lietuvos saugios laivybos administraciją.“

17. Išdėstau VIII dalį taip:

„VIII. ATSAKOMYBĖ DARBŲ VYKDYMO METU

45. Jeigu grunto kasimo ar iškasto grunto tvarkymo darbai pradėti be leidimo arba vykdomi nesilaikant leidime nustatytų sąlygų ar šių taisyklių reikalavimų, leidimą išdavusiai institucijai pareikalavus darbai sustabdomi, o už juos atsakingi asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.“

18. Išdėstau taisyklių 1 priedo „Nurodymai grunto mėginių ėmimui“ 8 punktą taip:

„8. Akvatorijose, kuriose tyrimais nebuvo nustatyta taršos, galinčios turėti įtakos grunto kokybei, atliktų tyrimų rezultatais galima vadovautis ne ilgiau kaip vienerius metus.“

19. Išdėstau taisyklių 2 priedo „Nurodymai gruntų tyrimui“ 5 punktą taip:

„5. Cheminių savybių įvertinimas.

5.1. Pirmąjį kenksmingų medžiagų sąrašą sudaro: Cd – kadmis, Cr – chromas, Cu – varis, Pb – švinas, Ni – nikelis, Zn – cinkas, Hg – gyvsidabris, NP – naftos produktai, As – arsenas, PCB – polichlorbifenilai (suma), PAA – poliaromatiniai angliavandeniliai (suma).

5.2. Antrąjį kenksmingų medžiagų sąrašą sudaro: ?alfa-HCH – ?alfa-heksachlorcikloheksanas, ?gama-HCH – ?gama-heksachlorcikloheksanas, DDT, DDD, DDE, HCB – heksachlorbenzenas, aldrinas, dieldrinas, endrinas, ?alfa-endosulfanas, ?beta-endosulfanas, TBA junginiai – TBA – tributilalavas, DBA – dibutilalavas, MBA – monobutilalavas.“

20. Išdėstau nurodytų taisyklių 3 priedo „Duomenys grunto kasimo ir tvarkymo leidimui gauti“ 3 punktą taip:

„3. Duomenys apie iškasto grunto tvarkymą:

3.1. Planuojant gruntą gramzdinti jūroje:

3.1.1. grunto gramzdinimo akvatorijos schema (su koordinatėmis);

3.1.2. grunto gramzdinimo vietų planas (grunto gramzdinimo teritorijos schemoje pažymėtos grunto gramzdinimo vietos (koordinatės), numatomo gramzdinti grunto kiekis kiekvienoje vietoje ir vietų keitimo eiliškumas);

3.1.3. grunto gramzdinimo poveikio aplinkai stebėsenos programa;

3.1.4. informacija apie laive, kuris bus naudojamas gruntui gramzdinti jūroje, veikiančią AIS, GPS.

3.2. Planuojant taikyti kitus grunto tvarkymo būdus:

3.2.1. planuojamo taikyti būdo aprašymas;

3.2.2. numatomo taikyti grunto tvarkymo būdo teisinis pagrindas (leidimas įrengti grunto sandėliavimo aikštelę, sutartis su atliekų tvarkytojais ar pan.).“

LAIKINAI EINANTIS

APLINKOS MINISTRO PAREIGAS ARTŪRAS PAULAUSKAS