LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

DĖL BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ 2010–2015 METŲ PLANO PATVIRTINIMO

 

2010 m. lapkričio 19 d. Nr. D1-934

Vilnius

 

Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 25 d. protokolinį sprendimą Nr. 34 ir įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1264 „Dėl Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 105-5431),

t v i r t i n u Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategijos įgyvendinimo priemonių 2010–2015 metų planą (pridedama).

 

 

Aplinkos ministras                                                        Gediminas Kazlauskas

 

SUDERINTA:

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 2010-11-08 raštu Nr. 12-01-1844;

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2010-10-29 raštu Nr. 2-5682(61);

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2010-11-05 raštu Nr. 10-(1.20-11)-7057;

Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2010-11-04 raštu Nr. (10.4-21)-3-6256;

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010-11-04 raštu Nr. 1D-8187(3);

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2010-11-04 raštu Nr. 2D-5887(24.19).

 

_________________

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2010 m. lapkričio 19 d.įsakymu Nr. D1-934

 

BALTIJOS JŪROS APLINKOS APSAUGOS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ 2010–2015 METŲ PLANAS

 

Tikslai

Uždaviniai

Uždavinių įgyvendinimo priemonės

Įvykdymo terminas

Vykdytojai

Strateginis tikslas – pasiekti arba išlaikyti gerą Baltijos jūros aplinkos būklę iki 2020 metų:

– apsaugoti ir išsaugoti jūros aplinką, neleisti blogėti jos būklei ir, jei įmanoma, atkurti jūros ekosistemas akvatorijose, kuriose ši aplinka neigiamai paveikta;

– užkirsti kelią taršos patekimui į  jūros aplinką ar ją mažinti, jog būtų užtikrinta, kad jūros biologinei įvairovei, jūros ekosistemoms, žmogaus sveikatai ar teisėtam naudojimuisi jūros aplinka nebūtų poveikio ar didelės rizikos.

 

 

 

 

1. Pirmasis tikslas – siekti, kad jūros aplinkos apsaugos valdyme būtų taikomas ekosistemomis pagrįstas metodas, užtikrinant, kad žmogaus veiklos poveikis nesutrukdytų pasiekti ar išlaikyti Baltijos jūros geros aplinkos būklės ir kad nebūtų pakenkta jūrų ekosistemų pajėgumui reaguoti į žmogaus sukeltus pasikeitimus, tuo pačiu sukuriant sąlygas, kad dabartinės ir būsimos kartos galėtų tausiai naudoti jūros išteklius ir naudotis jūrų paslaugomis.

1.1. Tobulinti jūros aplinkos apsaugos valdymą, taikant ekosistemomis pagrįstą metodą;

1.1.1. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus, parengti ir patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymą „Dėl jūros aplinkos būklės įvertinimo, Baltijos jūros geros aplinkos būklės savybių, jūros aplinkos apsaugos tikslų, stebėsenos programos ir priemonių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

2010 m.

Aplinkos ministerija

Aplinkos apsaugos agentūra

1.2. Glaudžiau bendradarbiauti su kitomis Baltijos jūros rajone ir baseine esančiomis šalimis Baltijos jūros aplinkos apsaugos klausimais;

1.1.2. Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybinės aplinkos monitoringo programos 2011–2016 m. patvirtinimo“ projektą;

2010 m.

Aplinkos apsaugos agentūra

1.1.3. Atlikti jūros aplinkos būklės ir žmogaus veiklos poveikio jūros aplinkai įvertinimą;

2012 m.

Aplinkos apsaugos agentūra

1.1.4. Nustatyti geros Baltijos jūros aplinkos būklės savybes, pasiūlyti aplinkos apsaugos tikslus gerai Baltijos jūros aplinkos būklei pasiekti ar išlaikyti;

2012 m.

Aplinkos apsaugos agentūra

1.1.5. Parengti jūros aplinkos būklės stebėsenos programą;

2014 m.

Aplinkos apsaugos agentūra

1.1.6. Remiantis atliktu jūros aplinkos būklės įvertinimu ir nustatytomis geros Baltijos jūros aplinkos būklės savybėmis, parengti Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių plano pakeitimo projektą.

2014 m.

Aplinkos ministerija

1.2.1. Parengti ir patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. D1-251 „Dėl Helsinkio komisijos nacionalinio komiteto sudėties ir nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 64-2318) pakeitimą, atnaujinti Helsinkio komisijos nacionalinio komiteto sudėtį, peržiūrėti ir, esant reikalui, pakeisti veiklos nuostatus, siekiant užtikrinti Helsinkio komisijos nacionalinio komiteto veiklos efektyvumą.

2010 m.

Aplinkos ministerija

2. Antrasis tikslas – sumažinti maistinių medžiagų patekimą į jūros aplinką iki 2016 m. (palyginus su 1997–2003 m.) – azoto 11 750 tonų, fosforo 880 tonų, kad žmogaus sukelta eutrofikacija būtų sumažinta jūros rajone ir nekeltų neigiamo poveikio aplinkai.

2.1. Užtikrinti, kad iš visų miestų nuotekų valymo įrenginių tiesiogiai ar netiesiogiai į jūros aplinką išleidžiamose nuotekose būtų išvaloma:

– bendrojo fosforo ne mažiau kaip 90 procentų;

– bendrojo azoto ne mažiau kaip 75 procentai;

2.1.1. Parengti Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2007, Nr. 110-4522), pakeitimą atsižvelgiant į 2007 m. lapkričio 15 d. HELCOM rekomendaciją Nr. 28E/5 „Miestų nuotekų tvarkymas“, į 2007 m. lapkričio 15 d. HELCOM rekomendaciją Nr. 28E/6 „Individualių namų, mažų įmonių ir gyvenviečių iki 300 gyventojų ekvivalento nuotekų tvarkymas“.

2011 m.

Aplinkos ministerija

2.2. Sumažinti taršą iš žemės ūkio šaltinių;

2.2.1. Inicijuoti 1992 m. Helsinkio konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos (Žin., 1997, Nr. 21-499) III priedo „Taršos iš sausumos šaltinių prevencijai taikomi kriterijai ir priemonės“ (toliau – Helsinkio konvencijos III priedas) pakeitimų ratifikavimą;

2010 m.

Aplinkos ministerija

2.2.2. Įsigaliojus įstatymui dėl Helsinkio konvencijos III priedo pakeitimų ratifikavimo, parengti ir patvirtinti aplinkosaugos reikalavimus ūkiams, auginantiems daugiau kaip 100 sutartinių gyvulių atsižvelgiant į Helsinkio konvencijos III priedo reikalavimus;

2011 m.

Aplinkos ministerija

Žemės ūkio ministerija

2.2.3. Įsigaliojus įstatymui dėl Helsinkio konvencijos III priedo pakeitimų ratifikavimo, parengti ir patvirtinti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 (Žin., 2002, Nr. 85-3684; 2005, Nr. 103-3829) (toliau – TIPK leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės) pakeitimą, atsižvelgiant į Helsinkio konvencijos III priedo reikalavimus;

2011 m.

Aplinkos ministerija

2.2.4. Vadovaujantis HELCOM kriterijais parengti „karštųjų taškų“ dėl taršos iš žemės ūkio įmonių ar fermų sąrašą.

2011 m.

Aplinkos ministerija

2.3. Nustatyti fosfatų ribojimą detergentuose;

2.3.1. Parengti ir patvirtinti reikalavimus, nustatančius fosfatų naudojimo buitinėse skalbimo priemonėse ribojimą nuo 2014 m. pradžios, atsižvelgiant į 2007 m. lapkričio 15 d. HELCOM rekomendaciją Nr. 28E/7 „Priemonės, skirtos fosfatų pakeitimui detergentuose“.

2011 m.

Ūkio ministerija

2.4. Išvengti melsvabakterių, didžiųjų dumblių ir (ar) jūrinio fitoplanktono išplitimo keliamos grėsmės sveikatai.

2.4.1. Atlikti maudyklų vandens kokybės stebėseną ir parengti charakteristikų aprašus.

2009–2011 m.

Sveikatos apsaugos ministerija

Savivaldybės

3. Trečiasis tikslas – siekti, kad pavojingų cheminių medžiagų koncentracija Baltijos jūroje nesukeltų taršos poveikio ir neigiamų ekosistemų pokyčių

3.1. Nustatyti jūros aplinkai pavojingas chemines medžiagas ir jų šaltinius;

3.1.1. Atlikti jūros rajono aplinkos būklės tyrimus, nustatant jūros aplinkai pavojingas chemines medžiagas;

2011 m.

Aplinkos apsaugos agentūra

3.1.2. Nustatyti Baltijos jūros aplinkai pavojingų medžiagų šaltinius ir pasiūlyti priemones taršai pavojingomis medžiagomis mažinti.

2011–2013 m.

Aplinkos apsaugos agentūra

3.2. Sumažinti ir prireikus apriboti arba uždrausti pavojingų cheminių medžiagų patekimą į Baltijos jūrą.

3.2.1. Pasiūlyti teisės aktus, reikalingus įgyvendinti 2007 m. lapkričio 15 d. HELCOM rekomendacijos Nr. 28E/8 „Aplinkai palankūs būdai, siekiant dioksinų ir kitų pavojingų medžiagų emisijų iš mažųjų deginimo įrenginių prevencijos ir mažinimo“ nuostatas;

2010 m.

Aplinkos apsaugos agentūra

3.2.2. Peržiūrėti ir papildyti ūkinės veiklos laboratorinės kontrolės planus, įtraukiant tyrimus  HELCOM Baltijos jūros veiksmų plane išvardintų aktualių jūros aplinkai cheminių medžiagų, nurodytų TIPK leidimuose;

2010 m.

Aplinkos apsaugos agentūra

3.2.3. Parengti ir patvirtinti Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2007, Nr. 110-4522), atsižvelgiant į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2008/105/EB „Dėl aplinkos kokybės standartų vandens politikos srityje, iš dalies keičianti ir panaikinanti Tarybos direktyvas 82/176/EEB, 83/513/EEB, 84/156/EEB, 84/491/EEB, 86/280/EEB ir iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB“ (OL 2008 L 348, p. 84), pakeitimą;

2010 m.

Aplinkos ministerija

3.2.4. Patobulinti cheminių medžiagų duomenų bazę, nustatant platesnius paieškos kriterijus, suderinant įvairiais teisės aktais reikalaujamos informacijos teikimo formas ar praplečiant duomenų bazę, suderinant duomenų teikimą su 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL 2006 L 396, p. 1) (toliau – REACH reglamentas) reikalavimais;

2010–2015 m.

Aplinkos apsaugos agentūra

3.2.5. Sudaryti sąlygas įgyvendinant REACH reglamentą surinktą informaciją, registracijos dokumentacijų ir cheminių medžiagų įvertinimo rezultatus panaudoti priemonėms, skirtoms Baltijos jūros taršai pavojingomis cheminėmis medžiagomis mažinti;

2010–2015 m.

Aplinkos apsaugos agentūra

3.2.6. Išnagrinėti galimybes apriboti kadmio kiekį fosfatinėse trąšose;

2010 m.

Ūkio ministerija

Sveikatos apsaugos ministerija

Žemės ūkio ministerija

3.2.7. Perkeliant naujai parengtų Europos Komisijos direktyvų, reglamentuojančių gyvsidabrio panaudojimą, nuostatas, įteisinti Lietuvos Respublikoje gyvsidabrio panaudojimo produktuose ir procesuose ribojimus ir draudimus parengiant Lietuvos higienos normos HN 36:2009 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ (Žin., Nr. 2009, Nr. 83-3451) pakeitimus;

2011 m.

Sveikatos apsaugos ministerija

3.2.8. Užtikrinti efektyvią 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiančio ir panaikinančio direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (REACH reglamentą) (OL 2008 L 353, p. 1), reikalavimų vykdymo kontrolę;

2010–2015 m.

Aplinkos apsaugos agentūra

3.2.9. Įsigaliojus Jūros aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymui, parengti ir patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 46 A-2002 „Grunto kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose ir iškastų gruntų tvarkymo taisyklės“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 77 (Žin., 2002, Nr. 27-976), pakeitimą, atsižvelgiant į kitų Baltijos jūros šalių taikomus reikalavimus ir praktiką.

2010 m.

Aplinkos ministerija

4. Ketvirtasis tikslas – pasiekti tinkamą Baltijos jūros biologinės įvairovės išsaugojimo lygį.

4.1. Užtikrinti darnų juros ekosistemų funkcionavimą, kad buveinių ir rūšių paplitimas, gausa ir kokybė atitiktų vyraujančias hidrologines, geografines ir klimatines sąlygas, išsaugoti kuo natūralesnį jūrinį ir pakrantės kraštovaizdį;

4.1.1. Parengti su juros aplinka susijusių saugomų teritorijų gamtotvarkos planus;

2010–2015 m.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos

Aplinkos ministerija

4.1.2. Atlikti „Natura 2000“ ekologinio tinklo teritorijoms išskirtinėje ekonominėje zonoje atrinkti būtinus biologinės įvairovės tyrimus;

2014 m.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos

Aplinkos ministerija

4.1.3. Vadovaujantis biologinės įvairovės tyrimų rezultatais, prireikus parengti „Natura 2000“ ekologinio tinklo teritorijų nustatymui teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje reikalingus dokumentus;

2011–2015 m.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos

Aplinkos ministerija

4.1.4. Tęsti nekomercinių žuvų rūšių stebėseną;

2010–2015 m.

Aplinkos ministerija

4.1.5. Organizuoti visų žiemojančių vandens paukščių, formuojančių svarbias sankaupas, reguliarią stebėseną;

2013–2015 m.

Aplinkos apsaugos agentūra

4.1.6. Vykdyti jūros kiaulės populiacijos stebėseną jūros rajone ir teikti informaciją HELCOM;

2014–2015 m.

Aplinkos apsaugos agentūra

4.1.7. Parengti žuvų išteklių poveikio kitoms gyvūnų ir augalų rūšims tyrimų tvarką;

2011 m.

Aplinkos ministerija

4.1.8. Nustatyti reikalavimus žvejams registruoti tinklais pagautus paukščius ir gyvūnus ir teikti informaciją Aplinkos ministerijai;

2011 m.

Aplinkos ministerija

4.1.9. Pasiūlyti atbaidymo priemones dėl ruonių apsaugos ir žuvininkystės sektoriaus tarpusavio sąveikos.

2012 m.

Aplinkos ministerija

4.1.10. Apsvarstyti galimybes įdiegti alternatyvias žvejybos priekrantės zonoje priemones, mažinančias žiemojančių vandens paukščių žūtį žvejybos tinkluose;

2012 m.

Žemės ūkio ministerija

Aplinkos ministerija

4.2. Užtikrinti, kad komerciniams tikslams naudojamos žuvų populiacijos neviršytų saugių biologinių ribų, nesudarytų prielaidų biologinės įvairovės nykimui.

4.2.1. Teikti biologinius duomenis apie verslines žuvų rūšis Tarptautinei jūrų tyrinėjimo tarybai dėl verslinių žuvų išteklių dydžio ir populiacijų būklės įvertinimo;

2010–2015 m.

Žemės ūkio ministerija

Aplinkos ministerija

4.2.2. Įgyvendinti ilgalaikius verslinių žuvų rūšių atstatymo ir valdymo planus.

2010–2015 m.

Žemės ūkio ministerija

Aplinkos ministerija

5. Penktasis tikslas – siekti, kad laivyba ir kita (ūkinė) veikla Baltijos jūroje būtų vykdoma aplinkai palankiu būdu.

5.1. Užtikrinti aplinkai palankų ūkinės veiklos planavimą (erdvinį planavimą) Baltijos jūroje.

5.1.1. Parengti Teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) pakeitimo projektą, nustatantį reikalavimus jūros rajono erdviniam planavimui;

2010 m.

Aplinkos ministerija

5.2. Užtikrinti tarptautinių reikalavimų vykdymą, siekiant sumažinti ir panaikinti neteisėtą taršą iš laivų;

5.2.1. Vykdant valstybinę laivų kontrolę uoste ir vėliavos valstybinę kontrolę, užtikrinti 2001 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivuose naudojamų kenksmingų apsaugos nuo užsiteršimo sistemų kontrolės įgyvendinimą;

2010–2015 m.

Lietuvos saugios laivybos administracija

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas

5.2.2. Parengti ir patvirtinti jūros rajono stebėsenos iš oro tvarkos aprašą, siekiant efektyviau nustatyti neteisėtus teršimo incidentus;

2014 m.

Krašto apsaugos ministerija

Vidaus reikalų ministerija

Aplinkos ministerija

5.2.3. Parengti ir patvirtinti Laivuose susidarančių atliekų ir laivų krovinių likučių tvarkymo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 3-414/346 (Žin., 2003, Nr. 77-3535), pakeitimą, atsižvelgiant į 2007 m. lapkričio 15 d. HELCOM rekomendaciją Nr. 28E/10 „Be specialaus mokesčio“ sistemos taikymas atliekų, sugautų žvejybos tinklais Baltijos jūroje, pridavimui į uostų atliekų priėmimo įrenginius“.

2011 m.

Aplinkos ministerija

Susisiekimo ministerija

5.3. Tobulinti laivybos saugumą, siekiant išvengti taršos incidentų;

5.3.1. Parengti laivų priėmimo į prieglobsčio vietas tvarkos aprašą;

2010 m.

Susisiekimo ministerija

Krašto apsaugos ministerija Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas

5.3.2. Kreiptis į tarptautinę jūrų organizaciją (toliau – IMO) ir atlikti IMO konvencijų, reglamentuojančių taršos iš laivų prevenciją, įgyvendinimo Lietuvoje nepriklausomą vertinimą (savanorišką IMO šalių auditą).

2010–2013 m.

Susisiekimo ministerija

Krašto apsaugos ministerija

Aplinkos ministerija

Lietuvos saugios laivybos administracija

5.4. Tobulinti taršos incidentų Baltijos jūroje likvidavimo sistemą;

5.4.1. Parengti ir patvirtinti leidimų užterštumui kontroliuoti ar mažinti, moksliniams tyrimams vykdyti jūros rajone išdavimo tvarkos aprašą;

2010 m.

Aplinkos ministerija

5.4.2. Parengti ir patvirtinti bendrą Lietuvos–Rusijos reagavimo į taršos incidentus Baltijos jūroje veiksmų planą;

2010 m.

Lietuvos kariuomenė

5.4.3. Atsižvelgiant į projekto „Regioninė Baltijos jūros taršos nafta ir kitomis pavojingomis medžiagomis rizika“ (BRISK) rezultatus, įvertinti taršos incidentų likvidavimo sistemos pajėgumą ir prireikus nustatyti reikiamas papildomas priemones;

2013 m.

Krašto apsaugos ministerija

Vidaus reikalų ministerija

Aplinkos ministerija

Susisiekimo ministerija

5.4.4. Papildyti Teršimo incidentų likvidavimo jūros rajone darbų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. V-1044/D1-673/1V-596 (Žin., 2009, Nr. 138-6099), nuostatomis dėl pagalbos nafta užterštai gyvūnijai;

2011 m.

Aplinkos ministerija

Krašto apsaugos ministerija

Vidaus reikalų ministerija

5.4.5. Atnaujinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. lapkričio 9 d. įsakyme Nr. V-1044/D1-673/1V-596 „Dėl teršimo incidentų likvidavimo jūros rajone darbų plano patvirtinimo“ minimus jūros aplinkos komponentų jautrumo žemėlapius ir pritaikyti juos taršos incidentų Baltijos jūroje likvidavimo darbams;

2012 m.

Aplinkos apsaugos agentūra

5.4.6. Įvertinti 2000 m. Protokolo dėl parengties, veiksmų ir bendradarbiavimo įvykus taršos pavojingomis ir kenksmingomis medžiagomis incidentams (OPRC/HNS 2000) nuostatas ir prireikus inicijuoti šio protokolo ratifikavimą;

2010 m.

Krašto apsaugos ministerija

Susisiekimo ministerija

Aplinkos ministerija

5.4.7. Parengti ir patvirtinti taršos incidentų jūroje tyrimo, kurį vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, taisykles.

2011 m.

Aplinkos ministerija

Aplinkos apsaugos agentūra

5.5. Sukurti teisines prielaidas, skirtas išvengti kenksmingųjų ir ligas sukeliančių vandens organizmų, patenkančių į jūros aplinką su laivų balastiniais vandenimis;

5.5.1. Parengti ir patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl laivų balastinių vandenų ir nuosėdų valdymo ir kontrolės priemonių, skirtų išvengti kenksmingųjų ir ligas sukeliančių vandens organizmų“;

2011 m.

Aplinkos ministerija

Susisiekimo ministerija

Sveikatos apsaugos ministerija

5.5.2. Parengti ir teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktų projektus dėl 2004 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų balastinių vandenų ir nuosėdų kontrolės ir valdymo ratifikavimo.

2011 m.

Susisiekimo ministerija

5.6. Užtikrinti, kad nebūtų taršos iš jūrinių platformų ir poveikis aplinkai iš kitų įrenginių jūroje būtų minimalus.

5.6.1. Tęsti bendradarbiavimą su Rusijos Federacijos atsakingomis institucijomis dėl naftos verslovės D-6 eksploatavimo ekologinio saugumo.

2010–2015 m.

Aplinkos ministerija

 

_________________